Esu sugadintas filosofinio išsilavinimo, tad nori nenori visur matau galimybę kelti filosofinius klausimus. Po puikaus pradinio Tomo teksto apie TAD, norisi užduoti keletą klausimų, kurie, manau, visiems bus aktualūs. Pasinaudosiu mažųjų JAV aludarių tarpe populiariu anekdotu:
Keturi aludariai nuėjo į barą. Trys iš jų atstovavo didžiuosius JAV bravorus, kurie parduoda apie 80 procentų viso amerikietiško alaus, ketvirtas buvo tikras bavaras. Anheusser-Busch atstovas užsisakė „Bud Light“. Aludaris iš Millerio užsisakė „Miller Genuine Draft“. Coors aludaris, aišku, pasirinko „Coors“. Bavaras užsisakė „Pepsi“. Amerikiečiai pasipiktinę paklausė, kodėl bavaras su jais negeria. Bavaras atsakė: „Jei jūs, bičiuliai, nusprendėte negerti alaus, tuomet aš prisijungiu prie jūsų“.
Šis anekdotas galbūt ir nėra labai juokingas, tačiau jame esama tikriems alaus mėgėjams itin aktualių dalykų. Pirma, pakeitus amerikietiškus prekinius ženklus lietuviškais, akivaizdžiai matytųsi tarptautinis problemos mastas. Antra, minimi amerikiečių aludariai įsitikinę, kad (a) jų alus geras, (b) alus skiriasi nuo „Pepsi“. Trečia, komiškas efektas kyla tuomet, kai paaiškėja, kad autentiškos aludarystės tradicijų atstovas iš Bavarijos nemano, kad didžiųjų amerikietiškų bravorų produkcija yra alus. Ketvirta, netikiu, kad tokį anekdotą pasakotų Coors, Miller ar Švyturio-Utenos atstovai. Taigi gali susidaryti įspūdis, kad tai tėra piktas mažųjų alaus lūzerių bandymas bent taip įgelti didiesiems: jei negaliu pralenkti finansiškai, tuomet galiu bent jau pasišaipyti (maždaug pagal Erlicko principą – jei kaimynas gerai gyvena – padek, jei negali padegti – apmyžk…).
Kaip atskirti tikrą alų nuo netikro?
Ar teisūs mažieji ir jiems prijaučiantys teigdami, kad didieji gamina ne „Pepsi“, bet ir ne alų?
Ar gali būti skanus alus būti netikras, ir atvirkščiai – tikras, bet neskanus? Čia kaip „Matricoje“ jei nejauti, kad netikras alus yra netikras, tuomet ar galima teigti, jog jis tikras / autentiškas?
Kokie alaus tikrumo ir/ar autentiškumo kriterijai? Ar galima vadinti alumi „alų“ (Green‘s Discovery iš Gento), kuriame nėra nei miežių, nei kviečių?
Kas daro alų (tikru) alumi? Etiketė? Spalva? Kvapas? Skonis? Įstatymas? Gamintojas?
Ar galimas baigtinis alaus ingredientų sąrašas?
Kada „alus“ nustoja būti alumi?
Kada gėrimas tampa alumi?
Kas leistina, ir kas ne gaminant alų?
Kiek reikia laikytis nusistovėjusių aludarystės tradicijų? Ar galima pažeisti kanoną, tačiau tebegaminti tikrą alų?
Kiek pateisinami eksperimentai alaus gamyboje?
Ar galima autentišką alų gerti neautentiškai? Kas geriau nedidelis alų pasirinkimas ir autentiški bokalai bei padėkliukai, ar didžiulis pasirinkimas vienoduose bokaluose, po kuriais patiesiama servetėlė?
Manau, pradžiai ir tolesnio pokalbio palaikymui klausimų užteks…
