Turbūt daugelis atsimena tą vaikystės momentą, kai tėvas pirmą kartą leido įkišt pirštą į „Žigulinio“ alaus bokalą. Ir turbūt daugelis prisimena, koks kartus tas alus buvo…
Apyniai – daugiamečiai augalai, augantys kone visame pasaulyje, vidutinės platumose daugiausia. Reikia pasodinti Dievui iš dešinės tą žmogų, kuris pirmas įdėjo apynių į alų. Jo dėka, mes žinom tokį alų, kurį mėgstam. Su subtiliais kartumo niuansais, įvairios aromatų ir skonių paletės. Legendinis vokiečių alaus grynumo įstatymas Reinheitsgebot apynius įvardija kaip vieną iš tų sudedamųjų ingredientų, iš kurių gali būti verdamas alus. Be apynio garbę būti aluje dar turi vanduo, mielės ir salyklas.Apyniai ne tik suteikia alui lengvą karstelėjimą, skonį ir aromatą, bet atlieka ir antiseptiko bei natūralaus konservanto vaidmenį. Pradėjus dėti apynių į alų, jame jau neprivalo būti daug alkoholio, kad ilgiau išlaikyti jį šviežią. Apyniai yra atsakingi ir už tą puikiąją putą bokalo viršuje. Taigi – visapusiškai puikus augalas!Alaus gaminimui apyniai auginami plačiai pasaulyje – ypač daug rūšių kilę iš Anglijos, Vokietijos, JAV. Aludariai, ieškodami naujų skonių ir aromatų, yra linkę eksperimentuoti ir alaus virimo metu maišyti įvairias apynių rūšis, taip suteikiant alui įvarius skonio ir aromato balansus. Verdant alų kartieji apyniai suteikia alui jam būdingą kartumą, kuris vėliau balansuojamas aromatingaisiais apyniais.
Lietuvoje, deja, tenka pripažinti, kad visa ta alaus rūšių gausybė (geriau sakyti pavadinimų, ko gero, nes daugelis tų alaus skonio gėrimų papuola į tą pačią netikro alaus kategoriją) neliudija aludarių išradingumo žaidžiant apyniais. Atrasti alų, kuris išsiskirtų sudėtingesniu apynio skoniu, tikrai nelengva.
Tikro alaus draugija, atiduodama garbę apyniui ir šiaip džiaugdamasi sodininkystės veikla, nusprendė padidinti apynių populiaciją Lietuvoje. Tuo tikslu šį pavasarį plačiai Lietuvoje (Kretingoje, Čiobiškyje, Dūdiškėse ir kitose puikiose vietose) pasodino įvairių rūšių apynių sodinukus, apie ką iš esmės ir yra ši istorija. Pasodinom ir tikimės, kad jau rudenį Martynas išvirs alų su mūsų pačių augintais, savomis rankomis puoselėtais apyniais. Juolab, kad ir rinktis bus iš ko. Pasodinom bene 6 skirtingų rūšių augalų. Pora rūšių – Golden Tassels ir Prima Dona – atkeliavo iš Anglijos (dėl jų didžiausias rūpestis, kaip jie prigis lietuviškoj žemelėj), dar keletas rūšių – Fredos Taurieji (išdidžiai lietuviški), Žateckij Zelionyj (kilmės iš Ukrainos), Marynka ir Aromat Polessja (prosze panstwo) – buvo gauti iš VDU Kauno botanikos sodo. Naudodamiesi proga, norime nuoširdžiai padėkoti žymiam botanikui, Lietuvos apynių augintojų draugijos pirmininkui Kęstučiui Obelevičiui už sodinukus, patarimus ir paskatinimus.
O dabar, kad įrodyt, jog tikrai apynių alui netruks – trumpas fotoreportažas iš Dūdiškių (Alytaus raj.) apynių plantacijos.

1 pav. Sodinukai paruošti

2 pav. Svečiai iš Anglijos

3 pav. Fredos Taurieji

4 pav. Aromat Polessja sodinukas jau žemėje

5 pav. Jūsų nuolankus tarnas ir Žateckij Zelionyj
—
Susidomėję čia gali pasiskaityti apie apynių sodinimą ir auginimą.





