Mėnesių archyvas May, 2008

Humulus lupulus

 Turbūt daugelis atsimena tą vaikystės momentą, kai tėvas pirmą kartą leido įkišt pirštą į „Žigulinio“ alaus bokalą. Ir turbūt daugelis prisimena, koks kartus tas alus buvo…

Kartumas buvęs toks neskanus anuomet, dabar gi yra tas niuansas, kuris, be jokios abejonės, puošia tikrą gerą alų. Ir visiems jau seniai žinoma, kad puikų karstelėjusį skonį alui suteikia Jo Aukštybė Apynys (Humulus Lupulus – moksliškai lotyniškai). 

Apyniai – daugiamečiai augalai, augantys kone visame pasaulyje, vidutinės platumose daugiausia. Reikia pasodinti Dievui iš dešinės tą žmogų, kuris pirmas įdėjo apynių į alų. Jo dėka, mes žinom tokį alų, kurį mėgstam. Su subtiliais kartumo niuansais, įvairios aromatų ir skonių paletės. Legendinis vokiečių alaus grynumo įstatymas Reinheitsgebot apynius įvardija kaip vieną iš tų sudedamųjų ingredientų, iš kurių gali būti verdamas alus. Be apynio garbę būti aluje dar turi vanduo, mielės ir salyklas.Apyniai ne tik suteikia alui lengvą karstelėjimą, skonį ir aromatą, bet atlieka ir antiseptiko bei natūralaus konservanto vaidmenį. Pradėjus dėti apynių į alų, jame jau neprivalo būti daug alkoholio, kad ilgiau išlaikyti jį šviežią. Apyniai yra atsakingi ir už tą puikiąją putą bokalo viršuje. Taigi – visapusiškai puikus augalas!Alaus gaminimui apyniai auginami plačiai pasaulyje – ypač daug rūšių kilę iš Anglijos, Vokietijos, JAV. Aludariai, ieškodami naujų skonių ir aromatų, yra linkę eksperimentuoti ir alaus virimo metu maišyti įvairias apynių rūšis, taip suteikiant alui įvarius skonio ir aromato balansus. Verdant alų kartieji apyniai suteikia alui jam būdingą kartumą, kuris vėliau balansuojamas aromatingaisiais apyniais.

Lietuvoje, deja, tenka pripažinti, kad visa ta alaus rūšių gausybė (geriau sakyti pavadinimų, ko gero, nes daugelis tų alaus skonio gėrimų papuola į tą pačią netikro alaus kategoriją) neliudija aludarių išradingumo žaidžiant apyniais. Atrasti alų, kuris išsiskirtų sudėtingesniu apynio skoniu, tikrai nelengva.

Tikro alaus draugija, atiduodama garbę apyniui ir šiaip džiaugdamasi sodininkystės veikla, nusprendė padidinti apynių populiaciją Lietuvoje. Tuo tikslu šį pavasarį plačiai Lietuvoje (Kretingoje, Čiobiškyje, Dūdiškėse ir kitose puikiose vietose) pasodino įvairių rūšių apynių sodinukus, apie ką iš esmės ir yra ši istorija. Pasodinom ir tikimės, kad jau rudenį Martynas išvirs alų su mūsų pačių augintais, savomis rankomis puoselėtais apyniais. Juolab, kad ir rinktis bus iš ko. Pasodinom bene 6 skirtingų rūšių augalų. Pora rūšių – Golden Tassels ir Prima Dona – atkeliavo iš Anglijos (dėl jų didžiausias rūpestis, kaip jie prigis lietuviškoj žemelėj), dar keletas rūšių – Fredos Taurieji (išdidžiai lietuviški), Žateckij Zelionyj (kilmės iš Ukrainos), Marynka ir Aromat Polessja (prosze panstwo) – buvo gauti iš VDU Kauno botanikos sodo. Naudodamiesi proga, norime nuoširdžiai padėkoti žymiam botanikui, Lietuvos apynių augintojų draugijos pirmininkui Kęstučiui Obelevičiui už sodinukus, patarimus ir paskatinimus.

O dabar, kad įrodyt, jog tikrai apynių alui netruks – trumpas fotoreportažas iš Dūdiškių (Alytaus raj.) apynių plantacijos.

 

 

 

1 pav. Sodinukai paruošti

 2 pav. Svečiai iš Anglijos

 

3 pav. Fredos Taurieji

4 pav. Aromat Polessja sodinukas jau žemėje

 

5 pav. Jūsų nuolankus tarnas ir Žateckij Zelionyj

Susidomėję čia gali pasiskaityti apie apynių sodinimą ir auginimą.

 

Lietuviška FreeBeer versija

Free Beer makes you speak free

“As everyone knows free beer will make you drink more and get drunk. When you get drunk you will speak more freely. So it will be free speach by free beer.” - Slashdot komentaras

Tikras Alus pristato pirmąjį Rytų Europoje atviro kodo alų!

Buvome nudžiuginti, prieš daugiau nei mėnesį sulaukę naujos šiuolaikinio meno galerijos Vilniuje Tulips & Roses kuratorių kreipimosi ir pasiūlymo dalyvauti jų galerijos atidaryme ir parodoje “The Store”. Bendradarbiaudami su vienais iš originalaus Free Beer recepto iniciatorių Superflex, modifikavome paskelbtą atviro kodo receptą ir sukūrėme naują – LIETUVIŠKĄ – Free Beer versiją. Recepto pagrindas – bazinis lietuviškas salyklas. Parodai išvirėme 100 butelių šio TIKRO ALAUS, kuriam buvo panaudoti tik klasikiniai ingridientai – 4 rūšių salyklai, 2 rūšių apyniai, vanduo ir mielės.

Šio alaus bus galima paragauti Tulips & Roses galerijos atidarymo (gegužės 23 d.) bei pačios parodos “The Store” metu, iki birželio 21 d.

Receptūrą, alaus gaminimo techniką ir nuotraukas netrukus paskelbsime mūsų žurnale.

Prieš keletą metų Kopenhagos IT studentai ir Kopenhagos menininkų kolektyvas Superflex sugalvojo pritaikyti šiuolaikinius programinės įrangos bei atviro kodo/laisvo kodo (free sorce/open source) metodus tradiciniam fizinio pasaulio produktui – konkrečiai, alui.

Trumpai tariant, atviro kodo metodas reiškia, kad kodas gali būti laisvai kopijuojamas, modifikuojamas ir gali būti naudojamas savo arba verslo reikmėms nemokamai – bene žinomiausi pavyzdziai yra Firefox, Linux, Open Office. Taip pat egzistuoja daugybė kitų laisvo kodo programų.

Programinės įrangos atveju kodas – tai išeities tekstai, alaus atveju šis kodas – tai receptas. Paprastai didžiosios alaus gamyklos laiko savo receptą paslaptyje – iš dalies bijodamos konkurencijos - tikėtina, kad taip pat norėdamos nuslėpti cheminius priedus ir kitas manipuliacijas, kurios galėtų išgąsdinti vartotoją, sužinojusį, kas iš tiesų yra jo bokale.

Pirmoji FREE BEER alaus versija, sukurta danų, buvo Vores Øl v. 1.

FREE BEER receptui ir brandingo elementams galioja Creative Commons licencija (Attribution – ShareAlike 2.5). Ši licencija visiems suteikia teisę naudotis receptu arba keisti receptą kuriant savo FREE BEER versiją, naudoti ir keisti dizainą bei brandingo elementus. Kiekvienam suteikta teisė gaminti ir pardavinėti FREE BEER, tačiau jie turi išviešinti savo receptą pagal tos pačios licencijos reikalavimus ir nurodyti pirminius autorius.

Receptą, brandingo elementus ir daugiau informacijos galima rasti: www.freebeer.org

Daugiau informacijos apie atviro kodo judėjimą – lietuviškai – galima rasti: http://www.akl.lt

Session#15 – how did it all start for you?

The Session - Beer Blogging FridayBoak and Bailey, a London-based beer blog, is the host for Beer Blogging Friday Session #15. The topic is: “the moment when you saw the light. At what point did you realize you were a beer lover / geek / enthusiast? What beer(s) triggered the conversion? Did someone help you along your way, or did you come to it yourself? In short; how did you get into good beer?”

I guess I laid a good foundation some good 13 years ago, when I was still a fresher at my Uni. Budget was rather tight those days so lunch, dinner (during weekends breakie as well) was substituted by a few steins of thick (and filling!), sweetish liquid bread, quite well known back then, called “Biržiečių”. I was very keen on it as well as on others, perhaps less nutritious liquid substances.

The culture shock and understanding that there can possibly be MANY varieties of good beer appeared to me when I arrived to England for the first time, through one of the student exploitation programs to work in a farm near Bishopthorpe, North Yorkshire. Here I had a first taste of my true local, where after grueling day I’d come to wash away my sweat n’ dust with a help of a few pints. The best known “foreign” beer to me at that time was “Guinness” and I was tempted to try something yet unexplored. Dewy beads running down the cold glass, summery rain watering the road and grass was greener whilst I was whistling my way back.

Two years later, my lab assistant position at Uni would give me a chance to do regular trips to London for a weekly frenzy of clubbing, record buying and drinking sessions. There was no hangover that couldn’t be successfully cured by a full english at a local greasy spoon and a few pints and I still have this special feeling about morning on a couch at the canal side pub, watching narrowboats and hangover passing buy. I was already getting used to vast selection of beers and ales and my fascination with the pub atmosphere, names, happy hours, old folks with daily papers under their arms, hand pumps and other paraphernalia was growing – even though I still didn’t bother too much to distinguish my bitter from stout. Just as I wasn’t able to tell the difference between my Kruskowice and Kozel on my jaunts to Chech Republic – but I could already taste the proper quality. The light was almost there.

The breaking point eventually came in autumn of 2005 when I was invited to work for a company in London. I was given a new apartment in Isleworth, a nice and green residential area in west London. The night after moving in I was strolling around and just a couple of streets away from my place I stumbled upon a pub with reggae vibes and lights shining through the windows and it’s banners dangling in the wind. I listened to the call, entered “Red Lion” and it became my teacher in ales and a favorite local pub ever. Later I read that the banners said “Voted one of the best boozers in London by CAMRA”. I didn’t yet know what CAMRA was but with vibrant community, live music bands, theater, poetry readings, beer festivals with BBQs at rear beer garden every bank holiday weekend I saw why it’s the best boozer. With 7 different beers on tap and 4 changing every night, I was hooked. With ales that finally struck me with shining light – Hog’s Back Brewery’s “TEA”, Timothy Taylor’s “Landlord” and the festival favourite – Hopback’s “Summer Lightning” – I was converted.

The person who brought the further knowledge of what I was drinking upon me, was C.J.J. Berry, well, it rather was his book “Homebrewed Beers & Stouts” that I bought in local charity shop for 50p. Reading how easy it is to brew your own beer gave me the impulse to order my first brewing kit, borrow a plastic bucket from co-worker, buy a thermometer in a drugstore and start my first batch in the shower room.

I was just about to move to another apartment at the time, but couldn’t wait. The estate agent was showing the place to the interested tenants while I was absent. I can only imagine her (and the potential tenant’s) face when they entered my shower-room-come-brewery with a plastic bucket spitting foam and funny smells. The next day I came to my hi-tech work, everybody knew about it and I was receiving winks and cheeky smiles.

The results were more than inspiring and so I’m brewing a new batch every now and then, learning on my way. I am not able to visit “Red Lion” every night anymore as I’m back to Lithuania, but I’m flying to London after-tomorrow – to try a few pints during their still ongoing Mayday Beer Festival. Let the light be with me.

Facebook Twitter RSS Foursquare E-mail prenumerata

Paskutinis bokalas:


''Bites''

Lithuanian Beer Map

Tikro Alaus Galerija

beer resque

Daugiau

Kategorijos

Reklama