Lenkijoje surinktame ir išleistame Vilniaus cechų istorinių dokumentų sąvade ne iš pirmo karto pavyko surasti alų ir aludarius. Pasirodo, reikėjo ieškoti ne alaus virėjų, o salyklininkų (lot. braseatorum, lenk. słodowników). Šis Vilniaus cechas yra labai senas. Jo steigimo dokumentus 1552 m.  gruodžio 9 dieną patvirtino dar Abiejų Tautų respublikos karalius ir LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Taigi, už salyklininkus senesni tik auksakalių, kalvių, odininkų ir dar keli Vilniaus cechai. Prie jo įsisteigimo ir meistrų taisyklių mes dar grįšime, o kol kas skelbiame pasiskaitymui 1665 karaliaus Jono Kazimiero (Vazos) išleistą įsakymą, sprendžiantį ginčą tarp salyklininkų cecho ir miesto pirklių.

Aludarystė XVI amžiuje

Aludarystė XVI amžiuje

“Tokiam [salyklo, medžiagų] perpardavinėjimui siekdami užkirsti kelią nutariame, kad kiekvienas salyklininkų bendrijos brolis gali per vartus išeiti į [Vilniaus] priemiesčius ir pranešti apie tokius [atvejus], jei kuris nors miestietis išdrįs įvairius javus pakelėse įgyti, arba savo asmeninei naudai o bendrai nenaudai, pilnai ar dalimis turguje pirktų ir krautuvėse brangiau parduotų; tokį kiekvieną apie kurį bus pranešta, magistratas tokį baus javų  atėmimu, o [tas, kuris nusikalto] per medium [mokės] miesto sienų taisymui ir į salyklininkų cecho iždą […]

Kadangi salyklininkai savo amato laikydamiesi, pirkliams ir kitiems amatininkams netrukdo, jie turi galią  prieš pirklius ir kitus amatininkus, nes savo amate jie pirmiausia salyklus daro ir iš jų alų verda; jei jiems trukdant būtų salyklas daromas, tai [konfiskavus] dvi [trečiosios] jo dalys salyklininkų cechui priklausytų, o viena trečioji Vilniaus miesto naudai turėtų būti atiduota, kad [pirkliai] kliūčių salyklininkų verslui nedarytų; o jei salyklo darymo amatu [prasižengę pirkliai] norėtų užsiimti ir pragyvenimą iš to turėti, tegu į salyklininkų cechą stoja.”

Daugiau apie Vilniaus cechus galite paskaityti šiame prof. Liberto Klimkos straipsnyje. Beje, jame minima, kad aludarių (t.y. salyklininkų) cechas rinkdavosi Vokiečių g. 4, t.y. kur ir šiandien veikia pubelis “Savas kampas”.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

One Response to Iš Vilniaus salyklininkų cecho istorijos (I). Apie sankcijas

  1. […] Pasibaigus darbams, senovėje tai buvo ir svarbi administracinė data, ką ir sužinome iš Vilniaus salyklininkų cecho istorijos tęsinio. Šį kartą – 1699 metų kovo 9 dieną Varšuvoje […]