Sutikus puikiam kulinarui Giedriui Vilpišauskui, publikuojame įdomų alaus sriubos receptą. TAD būtinai pabandys išvirti šią sriubą su vienu iš Mart verdamų alų. Parašysime, kaip seksis šis kulinarinis eksperimentas. O kol kas rekomenduojame aplankyti http://giedrius-v.livejournal.com, kur rasite ne vieną Tikro Maisto receptą.

Va įsivaizduokite: atsibundate ryte po vakarėlio. Na, ne tokio, kai naktį burnoje kažkokie nykštukai pridergia, o iš ryto galva braška. Ne, šiaip tokio ramaus pasisėdėjimo su alaus bokalu, vienu kitu (trečiu ketvirtu). Nužvelgiate apsiblausiusiu žvilgsniu vakarykščio gėrio likučius, ir staiga pastebite, kad kažkoks negeras žmogus paliko ant stalo atkimštą, bet visai nenugertą alaus butelį. Ar netgi du butelius. Alus per naktį išsigaravo, išsikvėpė, tokį gerti – feeee, nejaugi jau taip savęs nemylite? Bet neskubėkite jo išpilti! Geriau prisiminkite senolių patirtį ir išsivirkite alaus sriubos.

Taigis, pasiimame kokį litrą šviesaus alaus. Gausis sriubos maždaug keturios porcijos. Alų supilame į puodą, įmetame tris gvazdikėlius ir pagaliuką cinamono, statome ant nepernelyg energingos ugnies, ir tegul jis ten po truputį užverda. Jeigu norite, kad sriuba būtų truputį su laipsniais, tai užvirinus iš karto išjunkite, o jeigu ne – tuomet galima ir lengvai pavirti kelias minutes, tada išjunkite ir uždenkite, kad alus prisigertų prieskonių aromatų. Ar taip, ar kitaip, laipsnių išvirtoje sriuboje lieka mizeris.

Tuo metu susirandame kokius penkis kiaušinius, pageidautina vištos, ir lengvu rankos judesiu į dubenėlio kraštą skeliame. Tada iš vienos lukšto pusikės į kitą kiaušinio trynį tik op-op, baltymas suteka apačion į dubenėlį (juk virš dubenėlio tas manipuliacijas atliekate, ar ne?), o lukšto puselėje lieka trynys. Tą trynį dedam atskirai, ir operaciją kartojame su kitais keturiais kiaušais. Baltymus vėliau suplakite mikseriu iki putų, cukraus, išdžiovinkite orkaitėje, bus trapūs oriniai “sausainiukai” tipo bize. O štai į trynius įpilame dar kokią pusę stiklinės, arba 4-5 šaukštus cukraus, ir viską išplakame iki baltumo, į gogel-mogelį.

Taaaaaip, turime labai karšto alaus ir pakankamai nekaršto gogelmogelio. Jeigu viską iš karto viens ir sumaišytumėme, tai turėtume saldžios prėskos kiaušinienės dribsnių, sumirkusių aluje. Jeigu toks tikslas ir buvo – viskas puiku, bet pamėginkime visgi, kad tai bent iš tolo primintų sriubą. Semiame samtį alaus, į kitą ranką šluotelę, ir nuolat maišydami į gogelmogelį lėta srovele supilame alų. Jeigu viską atlikote gerai, sriubytė “nesukrešės”. Tuomet dar samtuką, vėlgi nuolat maišant. Ir jau tada galima viską, ką primaišėte, pilti į puodą ir ant labai lėtos ugnies kaitinti, bet šiukštu neužvirinkite ir nuolat maišykite, antraip žr apie sumirkusią kiaušinienę. Sriuba truputį sutirštėja, sušyla iki kokių 70-80 laipsnių, ima garuoti, na ir puiku, sakykim, kad baigėm. Išjungiam.

Tuomet imame paprasčiausio lietuviško balto varškės sūrio, pjaustome mažais kubeliais. Paskrudintą svieste juodą duoną irgi pjaustome panašiais kubeliais, turime juoda ir balta. Beriame sūrį į lėkštę, užpilame sriubos, ant viršaus pabarstome duonos. Na ok, galima ir bulkos, juoda tiesiog gražiau atrodo.

Sriuba gaunasi labai aromatinga, skoniu kiek primenantį kalėdinį eggnogą, tačiau su ryškiai išreikšta ir derančia apynių kvapo sudedamąja. Sriuba saldi, ir kiek rūgštokas baltas sūris čia labai gerai dera. Manau, tokią sriubą, įpylus mažą taurelę “Žalgirio” ar “Suktinio”, galima vartoti ir kaip prevencinę priemonę nuo peršalimo šaltomis žiemos dienomis.

Skanaus!

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>