Sako, Estijoje jau užsidarė trečdalis barų ir kavinių… Rygoje kavinėse išleidžiamų pinigų kiekis sumažėjo perpus. Šių ir kitų pikantiškų gandų įkaitinti, lengvos lietuviškos panikos pakurstyti su kolega Ramtynu išsiruošiame po nedidelį kraulį po Vilniaus barus, teikiančius tikrą alų. O kas jei ateisi ir kitą kartą jau neberasi..? – toks motyvas gena mus prisiminti, ką gero turėjome per šitą iliuzinį Šiaurės Prahos klestėjimo laikotarpį….
Taigi, dėmesio centre – belgiškas alus. Ir jį teikusios Vilniaus kavinaitės.
- Čia gyvena belgiškas monstrs…
Pirmiausia – siauroje Antokolskio gatvėje įsikūrusi „René“. Tai dar viena užeiga (po „In Vino“ ir tos rislingo parduotuvės Teatro g.), kuri priklauso sumaniam reklamos specialistui Kristupui Baubliui ir draugams. Todėl neveltui jau patį pastato fasadą puošia bilbordas, pranešantis kad čia paruodamas „Tripel Karmeliet“ šiais metais buvo išrinktas „geriausiu eliu pasaulyje“. Iš tikrųjų, su „World Beer Awards 2008“ rezultatais galite susipažinti čia .
- ….mielas….
„René“ vis dar vyrauja René Magritte dvasia, malonio ūsuotos padavėjos su katiliukais, nors lankytojų ir dvigubai mažiau nei prieš dvi savaites. Neaptarsime čia garsiųjų šios alaus virtuvės teikiamų šonkauliukų, midijų ar tegu ir klasikinių bulvyčių, užtenka pasakyt, kad Brouwerij Bosteels dabar gaminamas „Tripel Karmeliet“ iš tikrųjų vertas vizito, nuodemės ir t.t.
- …trigubas karmelitų alus.
Meniu galima perskaityti, kad jam pagaminti reikia trijų – kviečių, miežių ir avižų salyklo, ir kol jo skonis pražysta vanilės, citrinos saldžiu poskoniu, nejučiomis pradedi kažką paišyt ant popierinės staltiesės… Nes man visada buvo neaišku, kaip basakojai karmelitai iš tikrųjų kūrė vieną turtingiausiu skoniu abatijų alų?
- O čia jau iš Paradis Belge kolekcijos…
Bet laikas nelaukia, jis kviečia tolyn, ir mes atvykstame prie „Rūdninkų vartų“ viešbučio įsikūrusią dar vieną belgišką kavinę „Paradis Belge + 32°“. Kadaise čia rinkdavosi, atrodo, aukšti politikai ir amerikietiškai pliauškiantys ekonomistai bei žvalgybos pareigūnai, dabar čia daug tyliau. Kažkas įsisuko ir į 21 rūšių 0,33 l talpos buteliukų alaus kolekciją, palikdamas joje tik „Briuselio berniuką“ ir padavėjos tyliai bet atkakliai peršamą „Chimay“. Bet mes renkamės „Brugse Zot“ elį už 11 litų, kuris irgi šiek tiek auksu stiprokas, saldumą maloniai kompensuoja gražiai subalansuotas apynių derinys, ir Briugės pajacas man vėl tampa šiek tiek savas… O ką veikti Briugėje sekmadieniais, galite paskaityti čia .
Kadangi degustacija trumpa, ji vistiek baigiasi netoliese esančiame – perpildytame – „Šnekutyje“, kur ragaujame mūsų dupelį alį „Morkūno“, o namo įsidedame penkiadupelio „Stačias“. Trumpas pokalbis su ponu Valentu apie tai, kaip bankrutuos rinkodaros neišmanančios ir tik savo apylinkei alų parduodančios mažosios daryklos… ir mes vėl išeiname pasitikti kriziso nakties…
- – -
In our short Vilnius pub (cafe?) crawl, we discover the Belgian ales – „Tripel Karmeliet“ at „René“ (Antokolskio 13) and „Brugse Zot“ at „Paradis Belge + 32°“ (Rūdninkų 15/Pylimo 46) before heading to „Šnekutis“ again for some silly discussion on impact of global and local crisis for brewing…
Visi belgiški alūs tik iš buteliukų ar yra ir pilstomų?
Ne, čia minimi eliai tik iš buteliukų, Vilniuje berods iš belgiškų pilstomas tik Hoegaarden, bet tai kitoks alus… Nesu tikras, ar BoBo Leffe pilstomas…
Tokiu atveju manęs šituose baruose nerasite – buteliukų aš ir parduotuvėje galiu nusipirkti :)
Butu idomu isgirst atsiliepimus apie “Stacia”. Ar tai alaus skonis ir kvapas, ar tik alkoholis viska permusa?
Būtent šių konkrečių buteliukų jūs parduotuvėje nenusipirksite, nebent “Chimay”. Na, o pilstomo belgiško pas mus neveža pretekstu “neišpirks”, “suges”…
Pilstomo belgiško alaus šioks toks pasirinkimas Vilniuje yra. “Hoegarden” jau galima rasti ne viename bare – tame tarpe “Bobo”, restorane “Meksika” (Algirdo g.), taip pat “Rudolfe II”. Pastarajame nesenai aptikau kito pilstomo belgiško Wit’o – Witterkerke Blanche (skanus) ir Wittekerke Rose, abu po 8 lt už bokalą. Taip, “Bobo” Leffe išties pilstomas – rekomenduoju ten nueiti paprastą dieną tarp 6 ir 8, per “happy hour”. O jo seserinėje “Blusynėje” galima rasti Franciscaner Hefeweizen iš bačkos.
Jo tiksliai Rudolfas turėjo būti trečias taškas, ale mes užtrumpinom kraulį. Na ir kaip tas “Wittekerke” kokio tai tipo alus? Aš tik mačiau parašyta, kad jis bus pas Rudolfą…
Už nuorodą, kur rasti Franziskanerį – ačiū! Dar nuo Bavarijos laikų menu šį alų :)
JungTukas, į sveikatą! O jei būsi kaune, užeik į “Suflerio būdelę” – ten dar rasi ir Franciskaner dunkel weiss (tiesa, iš butelių).
ciobiskis, Wittekerke yra Wit, kitaip sakant, belgiškasis kvietinis. Kiek pamenu jis toks lengvas, aromatingas, skonis citrusinis su gėlėm:)
Nežinojau, kad Vilniuj galima rasti tiek įdomių alaus rūšių. Atvažiuosim apragaut.
Tik dar nuorodą į “World Beer Awards” pataisykit. Ten po linko – index.php” – kabutės paliktos, tai biški neveikia. :)