
Lina Šileikienė, Mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė (foto: MadeinLithuania.lt)
Štai ir pirmasis mūsų metų interviu, kuris galbūt turėjo būti paskutinis 2008-ųjų interviu, nes dar pernai Lietuvoje susikūrė Mažųjų aludarių asociacija. Pagaliau sulaukėme jos vadovės Linos Šileikienės atsakymų į mūsų klausimus, kuriais visaip bandėme išsiaiškinti šios asociacijos esamą indėlį į esamą ir būsimą alaus kultūrą Lietuvoje.
Leidžiame sau įsidėta čia šiek tiek sutrumpintą jo versiją, nes daug kas jau žinoma, girdėta kitur; galbūt, kitą kartą rengiant interviu ne elektroniniu paštu, o gyvai bendraujant, mums pavyks sužinoti daugiau apie Mažųjų aludarių asociacijos veiklą, kas padės mums geriau suprasti, ką ruošiasi daryti ši organizacija, dabar vienijanti „Kauno alų”, „Biržų alų”, „Ponorą” ir naujų šeimininkų sulaukusius „Pasvalio gėrimus” . O kol kas paskaitykime…
TIKRAS ALUS: Sveiki, praėjusių metų rugsėjo mėnesį susikūrė Mažųjų aludarių asociacija, kas vienija šias įmones? Kodėl čia nėra mažesnių aludarių, ar atstovų iš kitų regionų?
Lina Šileikienė: Mažųjų aludarių asociacija susikūrė Kaune. Keturias įmones vienija tai, jog mažieji aludariai gindami savo interesus, nori išsaugoti alaus gaminimo šimtmečių tradicijas. Jų gamyba visiškai skiriasi nuo didžiųjų alaus daryklų, su kuriomis negali lygintis gamybos kaštais ar galiojimo terminais. Jų gamyba užtrunka nuo dviejų iki keturių mėnesių, kadangi jie turi virti, rauginti ir nokinti kiekvieną alaus rūšį atskirai. Vienas iš svarbiausių asociacijos tikslų yra skatinti silpno alaus vartojimą ir diegti gražias silpno alaus gėrimo tradicijas.
Asociacija dar visai neseniai yra įsikūrusi ir jos nariai-steigėjai yra tos alaus daryklos, kurios inicijavo tokios asociacijos steigimą ir greitu laiku tikimės, jog prie mūsų prisijungs ir daugiau mažų alaus daryklų. Priežasčių kodėl dar asociacijos narių skaičius nepadidėjo dar nėra žinoma, gal per mažai laiko, gal mažieji aludariai neturi papildomų finansinių galimybių.
TA: Prie asociacijos pasiūlymų buvo Alaus kelio turistinio maršruto gaivimas ir stiprinimas? Kaip dar ketinate saugoti šimtmečių tradicijas ir senuosius amatus?
LŠ: Saugodami šimtmečių tradicijas ir senuosius amatus bandome populiarinti lietuvišką tradicinį alų, todėl bendradarbiaudami su Kauno turizmo informacijos centru nuolat sulaukiame svečių ir iš užsienio. Rengiame degustacijas, parodome vartotojui kaip gaminamas alus, kaip jis rūgsta. Žmonėms norime parodyti seną alaus virimo, fermentacijos, brandinimo būdą.
TA: Kaip sekasi vienyti jėgas kovojant už prekybos lentynas? Juk turbūt daugelis nesupranta, kodėl tik kai kuriuose supermarketuose galima rasti Kauno ar Biržų alaus rūšis? O su pilstomu alumi?
LŠ: Į klausimą dėl prekybos lentynų kol kas neturiu ką konkrečiai pasakyti. Manau tai galėčiau atsakyti tik po pusės metu, o gal net matytis rezultatai. O su pilstomu alumi panašiai kaip ir su pardavimais tinkluose, labai didelę reikšmę turi alaus kaina bei marketinginiai pinigai. [Mažųjų aludarių] marketingui pinigėliai skiriami labai minimalūs. Mes – maži aludariai stengiamės daryti marketingą be ”pinigų” - produktas kalba už mus.
TA: Mažieji lenkų alaus gamintojai minėjo kad jų alaus savikainoje mokesčiai sudaro apie 39 proc. (ten taikoma nuolaida mažiesiems aludariams), apie 36 proc. skiriama žaliavoms, algoms matuojama apie 20 proc., ir dar 5 proc. skiriama tokioms sąnaudoms, kaip elektra, vanduo. O kaip yra Lietuvoje? Kokią dalį litro alaus sudaro mokesčiai, ir kiek – žaliavos?
LŠ: Alaus savikainoje mokesčiai sudaro 38 proc., apie 39 proc. skiriama žaliavoms, algos – 13 proc, ir 10 proc. sudaro elektra, vanduo, dujos ir kitos sąnaudos.
TA: Kiek kainuoja aludariams įsirengti laboratoriją, kurios dabar reikalaujama?
LŠ: Laboratorija įsirengti kainuotų minimum apie 20 000 lt.
TA: Dar vienas asociacijos žingsnis – tai po naujos vyriausybės antikrizinio ir mokestinio plano pasiūlymo, atsakas, kad šis planas lems mažųjų aludarių žlugimą, kuo remdamiesi tai žinote?
LŠ: Naujos vyriausybės nauji priimti mokestiniai įstatymai sunkina mažoms alaus darykloms mokesčių naštą, ir ypač akcizo lengvatos panaikinimas mažoms alaus darykloms, t.y. 50 proc. pirmam 1 mln. ltr alaus. Kai pvz. pačios mažiausios asociacijos narės („Ponoras”, „Pasvalio gėrimai”), jie akcizo lengvatą naudojo ištisus metus, o dabar jiems akcizas kyla dvigubai, tai kaip Jums atrodo, ar tai nesvarūs argumentai dėl išlikimo? O tokių mažų alaus daryklų Lietuvoje yra netoli 60, kurios gamina iki 1 ar 2 mln [litrų alaus per metus - red. past.]…
Lauksime ir jūsų skaitytojų nuomonės ar, mūsų žiniomis, apie 20 cnt litrui siekiantis akcizo padidinimas palauš mūsų mažuosius aludarius? O gal kaip tik padės ieškoti naujų kelių link produkcijos įvairovės, pasirinkimo ar net autentiško lietuviško alaus pasiūlos didinimo? Kokią kortą iš kišenės dar gali išsitraukti Kauno, Pasvalio ar Biržų aludariai, iš kurių senokai negirdime naujienų? Diskutuokime…
- – -
We conduct an interview with the head of recently established Small Brewers Association of Lithuania (Mažųjų aludarių asociacija, MAA), director of the Brewery “Kauno alus”, Lina Šileikienė.







Pereinam į žiemą, į elių dominiją. Jų ragavimą pradėjome nuo iš Kanados Halifax bravoro
Medumi ir sūriu išvalę gomurį, kimbame į “speciality ales” – tai sezoninis Martello Stout. Puta vientisa, kapučino spalvos, deginto salyklo aromatas. Tik 4.9% stiprumo – ir tai gan nedaug stautams, matyt todėl skonis, kaip išsireiškė aldevinas, “vandeningas”. Visgi tai buvo maloni atgaiva po išgyventos apynių atakos, o kaip tokiam nedideliam stiprumui, ir visai neblogas skonių kompleksas.








