Balmonto Ypatingasis ir šviesusis

Belmonto Ypatingasis ir Šviesusis

Pirmas šių metų atradimas manęs laukė Belmonte. Taip, vestuvinių fotografijų rojuje. Atsitiktinai sužinojau, kad šiame restorane-pramogų centre nesenai atsidarė nuosavas bravoras. Jau kitą dieną aš ten.

Didžiulėjė restorano erdvėje prie medinio stalo įvykdau mini degustaciją, besišnekučiuodamas su meistru Vytu ir aludariu Dainium. Naujasis bravoras, atsidaręs tik 2008 gegužę, verda tradiciškai Lietuvoje – dvi rūšis, šviesų ir tamsesnį – alus. Dėl pastarojo Vytas purto galvą. “Lietuviai nemėgsta tamsaus alaus. Todėl savo rudąjį pavadinome ‘Ypatinguoju’, o ne kokiu tamsiuoju” – apie stereotipus pasakojo Vytas.

Aš gurkšteliu “Belmonto Ypatingojo”, ir nustebęs žvelgiu į bokalą. Tai, mano draugai, kokybė. Tai, ko pasigendu lietuviškame aluje. Išraiškingas apynių ir švelnus karamelės kvapas. Trys salyklai suteikia skoniui sudėtingumo ir žaismės, bet ne saldumo, puikus balansas,  poskonis ilgas, salyklinis ir lengvai, pikantiškai karstelėjęs apyniais. Spalva – gintarinė ruda, skaidri (primenu, alus gyvas, t.y. nefiltruotas ir nepasterizuotas), stiprumas apie 5.5%.

“Belmonto šviesususis”, 4.5% stiprumo, liejasi kiek tirščiau nei tikėjausi, spalva tamsiai gintarinė, graži puta. Aromatas dar ryškesnis ir gaivesnis nei prieš tai ragauto, į galvą ateina palyginimai – medus, nektaras, vaistinės žolelės, liepžiedžiai, ką tik nupjautas šienas. Šiame aluje naudojami tik aromatiniai apyniai, ir daug. Tai negirdėta lietuviško alaus pasaulyje, kur įprasta aromatinių apynių išvis nenaudoti, atseit taupumo sumetimais. Skonis gyvas, gaivus, juntamas salyklas, taip pat geras balansas, poskonis – salyklo, “sausas”, todėl iškart kyla mintys apie kitą gurkšnį… ar bokalą.

belldscn2973

Aludaris Dainius (kairėje) ir meistras Vytas

Šnekamės su Dainiumi Lopeta, kuris kartu su broliu čia verda alų. Brolių patirtis įspūdinga – pakankamai jauni, tačiau po Kauno technologijos universiteto chemijos (fermentacija) studijų kelis metus darbo “Vilkmergės” darykloje, po to “Avilio” restorane, padėjo įrengti “Bravarijos” ir keletą kitų alaus daryklų. Planuose – kiti ambicingi projektai, nauji įdomūs bravorai ir alaus rūšis, kurios Lietuvoje dar nebūta. Bet palikime truputį intrigos, galbūt savo žurnale apie tai parašysime pirmieji.

belldscn2970

Po ragavimo einu apžiūrėti ir paties bravoro. Viename iš gražiai atrestauruotų pastatų praeiname didžiules įrengtas ir gan skoningai medžiu puoštas menes, paremtas masyviomis kolonomis. Čia turėta minčių atidaryti alaus restoraną, tačiau kol kas erdvės tarnauja tik vestuvininkų pokyliams. Viena iš menių baigiasi masyviu baru, už kurio pastatyti dvi poros variu padengtų virimo bakų. Už sienos eile sustatyta vienuolika plieninių konusinių talpų po 1000 l, labiau primenančių pieninės cechą, nei alaus daryklą. Jose vyksta fermentacija ir brendimas. Alus brandinamas iki 2 mėnesių – gana ilgas laikas, užtikrinantis skonio subtilumą.

belldscn2972

Belmontas, buvęs malūnas ant upelio kranto, turi kozirį – ypač gerą vandenį, tinkantį alaus gamybai be cheminio apdorojimo. Kažkur skaičiau, kad seniau Lietuvoje aludariai vandenį mieliau imdavo iš upelio nei šulinio.

Šiuo metu vienu virimu išverdama po pusę tonos alaus. Alaus gamybai naudojami kilmingi vokiški kartieji (Hallertauer Magnum) ir aromatiniai (Hallertauer Tradicional) apyniai, būdingi Vokiškiems lageriams. Pastovią salyklo kokybę užtikrina vokiečių firma Weyermann (CaraHell, Carafa, kvapnusis CaraAmber). Apatinės fermentacijos mielės taip pat iš ten.

Turiu pripažinti, kad tai kokybiškiausias naujas Lietuviškas alus. Tai puikus pavyzdys, ką gali žinios, entuziazmas, kokybiškos medžiagos ir geras amatas kartu sudėjus. Nenuostabu, kad tik pradėjus jį pilstyti, praėjusią vasarą jo buvo išskanaujama po 5 tonas per mėnesį. Kitais metais bus daugiau, garantuojame. Norėtusi palinkėti bravorui geros kloties, išlaikyti alaus kokybę ir nesustoti vietoje. Dėkoju Dariui ir Vytui už ekskursiją.

Daugiau foto galerijoje.

– – –

The first discovery of the year 2009 in Lithuanian beer is a new craft brewery Belmontas. It’s situated not far from Vilnius center, on the bank of the river Vilnele at the site of former french watermill. It started its operation in May 2008 with no publicity but it turns out it’s silently brewing what I’d like to call the best beer in Eastern Lithuania. Sinfully aromatic, malty, rich and mouth-filling, the “Šviesusis” (Pale) and “Ypatingasis” (Special) are very well crafted beers. Weyermann malts, noble Hallertauer hops and local water which is well suited to the style all go into the coppers installed behind the wood-decorated halls. I wonder if that’s how Vienna lagers taste.

I have luck to sample the beers and see the brewery with guidance of it’s head brewer Dainius Lopeta who has an impressive track record, having worked for some of the best microbreweries in the country and helping to launch others. Our chat reveals some brewing specifics and ambitious future plans for a new rare sort of beer (with a different brewery this time). We will try to be the first to report about it in our blog.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

21 Responses to Belmonto alus

  1. Julius says:

    Ir kaip negalvoti apie “Ypatingąjį”, po Tokio įrašo. a?

  2. ramtyns says:

    Turiu dar po kokį litriuką abiejų šaldytuve, užsuk, ir galvojimą sujungsim su praktika:)

  3. tomson says:

    Zalty rek paliekti link Vilniaus, dousu arkliams avizu ka datrauktu:)

  4. Julius says:

    O kaip dabar miegot? Išvis neįmanoma :)

    mislyju rytoj su Laurynu susirašysim ir pasiduosim pagundai. Jei tik liks…

  5. Daba taip.. says:

    Suintrigavai su tuo alumi tu čia :)

  6. ciobiskis says:

    Upeliuose labai minkštas vanduo, bent jau Čiobiškyje.
    Jis turi gyvybinių jėgų…
    Straipsnis fantastiškas, manau mums reikia kuo daugiau rodyt realių žmonių, tokie kurie paėmė ir padarė… ne tik daiktų :)

  7. ramtyns says:

    Taip, upeliuose vanduo minkštesnis – gal dėl lietaus vandens? Na o jei upelis (ar šaltinis) teka rytų kryptimi, tai jis išvis… šventas:) http://www.aruodai.lt/paieska/terminas.php?TeId=404

  8. MariukasM says:

    Ragavau ir aš tą “Belmonto ypatingąjį”. Visai patiko.

  9. tomson says:

    “Lietuviai nemėgsta tamsaus alaus” Kazi a tep jau i nemiegst??? Kadangi pats esu visokiausi alaus geriks, tai dazna kalba su ivairiauses zmoniemis nukrypst i alaus pusi. Gan daznas saka ka nier tuo tumsaus alaus pas mumi. As sakyc ka tumsaus aluciaus i per maza pas mumis, nieka negaliu pasakyti api Vilniu, sneku daugiau api pajuri (turu maumenie kabuokus pilstuoma). Kon myslinat?

  10. ramtyns says:

    Taip, aš irgi manau, kad yra tam tikra kategorija žmonių, kurie norėtų tamsaus alaus. Ypač tie, kuriems alus daugiau nei tiesiog gėralas. Tačiau kalbant apie bendrą tendenciją, pramoninio lagerio promo kampanijų praplauti, žmonės tiki, kad tik šviesus alus yra geriamas. Ir dar iš permatomų butelių. Didelių gamyklų anksčiau leisti tamsesni alūs – Honey Porter, Degintas, Bock Adler nežinia dėl ko netrukus buvo išimti iš rinkos.

    Dabar jau regime atvirkščią procesą – smarkiai reklamuojamas tamsus Šv.-Utn. “Baltijos”, ir bent miesto jaunimo tarpe, jis populiarėja.

    Tuo tarpu belmontininkai pasakojo, kad šviesaus parduoda dvigubai daugiau nei “Ypatingojo”. Kas nėr jau taip blogai.

  11. kontekstas says:

    Tamsus alus tikrai kai kuriem žmonėm dar gali kelti užsilikusių asociacijų su tragiško skonio moliais ir dumblais įvairiais, kuriais prekiauta pirmaisiais nepriklausomybės metais:). Tačiau netgi jeigu nėra tokių asociacijų, tamsus alus pas mus vistiek labiau asocijuojasi su proginiais alumis, nu tokiais kur išgeri pora kartų metuosna, paskanauji, ir gana.

    Lengvo tamsaus alaus, pripažinkim, pas mus taip pat nėra. Tai taip pat riboja jo populiarumą.

    Bet jeigu kalbėti apie šviesaus ir tamsaus lagerio kokybę Lietuvoj, tai aš manau, kad svarstyklės svirtų į pastarojo pusę. Nu taip bendrai paėmus.

    Net ir Belmonto man rudojo spalva gražesnė, nei šviesiojo :)

  12. ciobiskis says:

    Yra penki geri tamsūs alūs prieinami Vilniaus mieste:

    1) Bačkorių Tamsusis pas Šnekutį
    2) Biržų Senovinis pas Šnekutį arba Maximoj
    3) Būsi Trečias Tamsusis pas Būsi Trečias
    4) Butautų Tamsusis Gurmanų IKI arba pas Šnekutį
    + Avilio, Bravarijos Ajerų, o dar į pagalbą juk skuba

    5) Velkopopovicky Kozel Černy pilstomas ne vienoj vietoj…

    Kitas dalykas ko žmonėm reikia labiau – Bocko, Dunkel ar Schwarzbier ką Kontekstas turbūt vadina “lengvu tamsiu alumi”, jei neklystu…?

  13. kontekstas says:

    Na taip, lengvu tamsiu alumi aš vadinu čekiško černe/tmave arba vokiško schwarzbier kategoriją, jei iš lagerių. Arba kad ir airišką “raudoną” elį – kilkeny. Arba kad ir ginesą. Nors geriantiems airiškus stoutus rekomenduočiau switchint į beamish :)

    O čiobiškio nurodyti lietuviški tamsūs – tikrai verti būt paminėti, tik gal nebūtinai tokia eilės tvarka.

    O kur dar samsonas, dunkeliai hefeweizen’ai, buteliniai belgiski dubbeliai ir quadruppeliai. Savaitės meniu tiesiog :)

  14. ramtyns says:

    “Kitas dalykas ko žmonėm reikia labiau – Bocko, Dunkel ar Schwarzbier ką Kontekstas turbūt vadina “lengvu tamsiu alumi”, jei neklystu…?”

    Aš manau kad nėr jau čia tokio dalyko kaip “ko žmonėms reikia labiau”. Jiems labiau reikėtų suteikti didesnę įvairovę ir pasirinkimą apskritai, su kuriuo imtų plėstis akiratis ir alaus ragavimo kultūra, ir tada nebūtų žiūrima į bet kokį “kitokį” alų kaip į anomaliją. Tada ir toks klausimas atkristų.

  15. ciobiskis says:

    Nu kaip… Aš turėjau omenyje kad 7,30 pvz arba 9,5 kad ir kokie tamsūs jie bebūtų, tai jie perkami daugiau dėl alkoholio kiekio būkim atviri ir tas pacukrintas tamsus SUNKUS alus yra visgi biskutį “anomalija” (mums gurmanams:), o pvz Kozel Černy tai daugiau dėl to karamelinio skonio ir jis palyginimui būtų matyt “LENGVAS tamsus alus”…

    Konkretus pavyzdys – Biržų Senovinis. Zjbs jis ar ne, iki šiol nenusprendžiu, nes jaučiu kad cukrus ten turėjo dalyvaut…. o tai kaip ir “nelygis”?

  16. ciobiskis says:

    Kontekstai, aš tamsųjį Vilniuje pažintą išvardijau abėcėlės tvarka :)

  17. kontekstas says:

    “išvardijau abėcėlės tvarka :)”

    a, tiksliai… šitos koduotės nepamačiau :) reiktų gal kada iš tiesų juos pagal eilę sustatyt po degustacijos?:)

  18. ciobiskis says:

    Manau tokia degustacija vyks antradienį pas mane ir Global darbe… gal biškį megėjiška, bet apie rezultatus pranešiu, tik reikalingas talkininkas palėkt su mašina pirmadienį ar antradienį iki Belmonto nupirkt Ypatingojo…

  19. tomson says:

    Buvau, gieriau, net per barzda nevarvieji, visks i gerkla nutekieji:) Tas anu ipatingasis munei labiau patika, bet tomsiu alumi mon liezuvis neapsiverta anon vadynti.Sakyc skaidraus IRISA spalva. Ale skane bova, verta bova suostini aplunkyti. Tik atgalinie keliuonis dalie bova visiska nenaudyngs snekuciaus “Stacia” testavims s garla:( Gyveni zmuogus i muokas.

  20. […] šiam susitikimui bus pilstomas Belmonto “Ypatingasis”, TAD 2009 sausį išrinktas geriausiu Vilniaus tikru alumi. Talentingas jaunas virėjas Linas […]

  21. […] lengva dirbti. Tiesą sakant, šis alus man šiek tiek priminė kitą Dainiaus kūrinį – Belmonto šviesųjį, taip pat virtą vien su aromatiniais […]