Foto: Renata Drukteinytė
Foto: PrieBokalo
Buvome kurį laiką pradingę snieguotuose kalnų slėniuose, tad kiek pavėluotai publikuojame reportažą iš karščiausios vasario Lietuvos naujienos – naujos alaus užeigos Vilniuje – atidarymo. Per tą laiką jau prisiklausėme gandų ir istorijų, apie 400 žmonių norinčių patekti, tačiau netelpančių 200 vietų bare, apie baro darbuotojus, nespėjančius pilstyti alaus ir tuntus žmonių prie įėjimo, skandinančius Nėries pakrantę dūmų debesyse.
- – -
Vasario 13-osios vakarą, per pačią pilnatį buvome maloniai pakviesti į Vilniaus užeigos „Alaus namai” didįjį atidarymą. Šis baras įsikūrė A. Goštauto g. 8, vietoj kadaise garsėjusios „Ritos slėptuvės”. Šalia rūbinės jau galima buvo apžiūrėti šaldytuvus, prikimštus dešimčių rūšių lietuviško ir importinio alaus (įvairovė pirmoje vietoje!), o ilga freska ir saikingu „mediniu” interjeru padabintoje šviesioje salėje jau trypčiojo svečiai ir šeimininkai, prie dvylikos lietuviško alaus kranų (išties!) barmenai vos spėjo pilti, o padavėjos nešti alų.
„Alaus namai” laikosi filosofijos, kad Lietuvoje yra dviejų rūšių alūs – netikras didžiųjų aludarių produktas ir tikras lietuviškas – kaimiškas alus, gaminamas mažųjų gamintojų ir namie. Užsienietiškas alus todėl kainuoja vienodai – po pusaaštunto, o vietos – po puspenkto lito. Mes perdavėme Vidmantui iš „Alutis.lt” simbolinę dovaną, o ant scenos jau įsiplieskė oficialus atidarymas.
Ilgiausią kalbą sakė Audrius Vidžys, kaip ir dera tikram konvertitui, siuntęs prakeiksmus didiesiems aludariams tame tarpe ir už tai, kad „buvo įkurti vokiečių ar žydų”, ir dabar yra „užsieniečių”. Pranešęs klausytojams kad dėl žiaurių mokesčių per tris mėnesius užsidarė šeši mažieji aludariai, todėl „Alaus namai” bus tikras jų gelbėtojas, atgabenęs sostinės publikai paragauti tikro lietuviško naminio alaus. Kas daugiau mažiau būtų tiesa, jei restorano steigėjas nebūtų persigyręs ir pareiškęs, kad tarp dvylikos „Alaus namuose” pilstomų alaus rūšių tik 3-4 yra anksčiau regėtos Vilniuje (na, jei neskaityti „Vilkmergės”, tai didžiumą jų jau savo laiku pristatė „Šnekutis”). Ponas Vidžys baigė liepsningą kalbą pristatydamas restorano virėją (kuris savo ruožtu pristatė keptus paršelius iš Molėtų) ir pareikšdamas, kad šioje užeigoje niekada nebus prekiaujama vynu!
Baro įkūrėjai, virėjai ir patiekalai / Foto: Renata Druktenytė
Scenoje kalbėtojus pakeitė liaudiškos muzikos ansamblis, ilgainiui publiką išjudinęs šokiui, o mes pradėjome maloninti skilvį. Šalia keptų šonkauliukų (labai neblogų!) ir „Ėdrūnų rinkinio” (pateiktų mėsyčių kiekis neatitinka kainos/pavadinimo) ant stalo mainėsi bokalai su alumi, visas jis pateikiamas stabilia patrauklia (bent jau stebint paskutines tendencijas sostinėje) 4,50 lt kaina. Pradėsime nuo Gintarinės putos alaus, kuris, kaip supratome, yra firminis baro alus. Nors nepasižymintis stiprumu (4,5% ABV), nei labai jau ilgai išstovinčia puta – vis dėlto jis savo maloniu salykliniu kūningumu, apyningumu yra garbingas atstovas nuskaidrintoje kaimiško-lietuviško alaus šeimoje. Kitas mūsų favoritas – Varniukų alus, tamsus alus iš Pakruojo daryklos Davra – sausokas, deginto cukraus karamelės skonio, padabintas gudobelės bei kedro poskoniu.
Taip pat tą vakarą buvo ragautas Vilniaus Tamsusis (tai tas pats, tik naujai pervadinatas, Bačkorių Tamsusis), Seklyčios alus (čia turbūt tas charakteringai šiek tiek rūgštokas ir šiek klastingas Painiavos, oj atsiprašau Piniavos bravoro alus), o taip pat Rinkuškių, Biržų bei Vilkmergės alaus fronto kariai.
Foto: Renata Drukteinytė
Ilgiausių metų šiai gyvo kaimiško alaus reprezentacinei vietai beliko palinkėti ir sulaukti degustacijų bei kitų atrakcijų – mąstėme išeidami, kai ant scenos jau užsiropštė gyvo bliuzroko grupė „Šv. Sodas” – beje šiame bare bus tik gyva muzika, uždraustos net dalinės fonogramos.
Restorane pilstomas Jono Morkūno (Pasvalys), Aldonos Udrienės (Pakruojis), “Davros” (Pakruojis), “Rinkuškių” (Biržai), “Butautų dvaro” (Biržai), “Biržų alaus”, “Vilniaus alaus”, “Piniavos alučio” (Panevežys), “Alaus purslų” (Panevėžys) ir “Vilkmergės alaus” (Ukmergė) daryklų alus. Buteliais parduodamas praktiškai visas lietuviškas ir užsienietiškas alus, kuriuos pas mus atveža vietiniai platintojai, todėl kyla didelė pagunda ir išeinant dar įsigyti kokio nors neragauto-nematyto alaus.
Daugiau fotografijų – Tikro Alaus ir Renatos Drukteinytės foto albume.
- – -
Vilnius city beer scene was positively shaken last weekend with opening of the new superpub „Alaus Namai” (“Beer’s Home”) at Goštauto st 8, near Neris river embankment. The pub is devoted to promotion of Lithuanian (domestic) craft beer mostly coming from Northern Lithuanian craft breweries. Therefore, they serve Varniukų and Udrienės beer from Pakruojis, Morkūno rarity from Pasvalys, Rinkuškių, Biržų and Butautų brands from Biržai; Piniava and Gintarinė Puta beers from Panevėžys as well as some sorts from Vilkmergė brewery in Ukmergė and Vilnius Alus from Bačkorių district in Lithuanian capital. All of them are available for a user-friendly price of 4,5 litas (1,30 EUR or 1,66 USD as of today). There are more than 50 sorts of bottled beer available, too and some live music action on weekends!
Photos of the event in Renata Drukteinyte’s album.
2009 vasario 12 ketvirtadienį, 20 val naujame “Skraidančio Olando” bare Vilniaus senamiestyje, Bokšto g. 3, vyks Green Drinks Vilnius susitikimas. Green Drinks vyksta daugiau nei 430 pasaulio miestų, jame aplinkosaugos, ekologijos, darnaus vystymo NVO dirbantys ar besidomintys žmonės susitikinka pabendrauti neformalioje aplinkoje, be planų, oficialių kalbų ar pranešimų.
