Vilniaus Knygų mugės proga nekurie mūsų klano nariai porterį ragavo su žymiausiais Lietuvos eseisitais, na o aš tiesiog džiaugiuosi nusipirkęs knygą “Didi maža tauta: Lietuvos įvaizdžio kampanija JAV XIX metais”.
Jei kas nežino tos knygoje aprašomos istorijos, tai Amerikos lietuviai, 1918 – 1919 metais visaip siekdami Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, nusamdė bene žymiausius to laikmečio o gal ir visų laikų įvaizdžio kūrimo specialistus Byoirą ir Bernays padėti lietuviams patekti į Amerikos spaudą. Propagandistas E.L. Bernays subūrė per 20 žmonių komandą, kuri ėmėsi darbo ir per tą karštą v asarą Amerikos spaudoje publikavo šimtus straipsnių, idealizuojančių Vakarų pasauliui veik nepažįstamą Lietuvą.
Dabar tūlas Remigijus Misiūnas tuos straipsnius surado archyve, prirašė įžangą ir išleido. Straipsniuose pinasi faktai ir svajonės, nepagrįsti apibendrinimai ir drąsiai išdėstyti visokie lietuvių tautos privalumai. Alus knygoje minimas du kartus. Pirmiausia, “Albany Argus” 1919 gegužės 25-ąją publikacijoje “Prohibition In Lithuania” teigia:
“Sausas įstatymas, kuris Amerikoje buvo priimtas per naktį [1917 m., įsigaliojo po ratifikacijos 1920 m. - red. past.], ilgai buvo svarstomas klausimas Lietuvoje, mažoje Baltijos respublikoje, kuri prašo apsisprendimo teisės ir demonstruoja savo gebėjimą ja naudotis. Lietuviai turi mažas alaus daryklas ir spirito varyklas beveik kiekvienose namuose. Jie mažai vartoja svaigalų, o balivybės draugija Lietuvoje turi 172 skyrius ir 20 tūkst. narių visoje šalyje”.
Žodžiu, blaivus nanoaludarių judėjimas – nieko nauja, tiesiog sugrįžimas prie lietuviškų šaknų. Bet dar įdomesnį straipsnį propagandistai prisapnavo, pasakodami amerikiečiams apie bebaimes lietuvaičių pramogas. Štai ką rašo “New Bedford Mercury” 1919 birželio 6 dienos numeris publikacijoje “Ice Dodging In Lithuania”:
Pirmyn, vaikinai! Krante mūsų laukia mergikės su naminiu alumi ir aguonų pyragais!
“Sportuoti [Lietuvoje] pradedama pavasarį, kai ima šniokšti upės ir dardėti ledo lytys [...]. Tačiau Lietuvos vaikinai ir merginos nebijo. Jie traukia savo baidares, brenda į sūkuriuojančius valndenis ir pasileidžia per slenkstėtas upes, laužydami milžiniškus ledo gabalus, kuriuos tirpdo šiltas oras. Tėvai ir draugai šaukdami linki sėkmės. Jie patarinėja ir drąsina, tačiau irkluotojai jų negirdi per vandens ir ledo ūžimą.
Žemupyje jie išlipa į dumbliną krantą ir visi eina į lenktyinių laimėtojo namus, čia vaišinasi aguonų pyragais bei namuose darytų alumi. Šis žaidimas yra pavojingas, tačiau Lietuva per priespaudos amžius įprato prie pavojų.[...]‘”
Žodžiu, nieka nauja po saule! Visus su Vasario 16-ąja!
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Drąsi tauta tie lietuviai…