Pamenat, kad Tikras alus buvo Briuselyje? Visai neseniai tai buvo, o atrodo jau šimtas metų. Šiandien, nubraukęs sūrų darbo prakaitą nuo veido, nusprendžiau prisiminti tuos gerus laikus, tą crazy alaus savaitgalį Belgijoje ir brūkštelti keletą eilučių apie garsią gueuze alaus daryklą Cantillon, kurioje teko apsilankyti.
Faktai paprasti. Rytas po 15 rūšių belgiško alaus išvakarėse buvo, švelniai tariant, dainingas. Todėl tik įsmukę pro bravoro vartus, įvertinome degustacinės salės vėsą ir atidaromų alaus butelių pokšėjimą. Pirmasis bandymas nedelsiant sudrėkinti kaklą baigėsi nesėkme, nes mus pasitikęs atsakingas asmuo nurodė pirmiau įvykdyti kultūrinę/pažintinę/turistinę programą, o tada jau tikėtis taurės su lambiku.
Cantillion, anot jų pačių PR’o, tik vienas iš penkių Belgijos lambic bravorų, kurie verda alų pačiu tikriausiu tradiciniu būdu. Su atvirom fermentacijos voniom, brandinimu medinėse statinėse, užpylimu ant tikrų vaisių, ir taip toliau ir panašiai. Cantillion alaus gamyba vyksta nuo spalio iki balandžio, o kitu metų laiku gamykla atveria savo duris lankytojams ir demonstruoja tikrus, ne butaforinius, savo įrengimus, talpyklas ir saugyklas.
Tris dalykus dar ir dabar prisimenu iš Cantillion bravoro. Ypatingą pačių patalpų mikroklimatą (su voratinkliais, daugiamečiais dulkių klodais), be kurio neįmanoma pilnavertiška spontaninė fermentacija; linksmus savo darbui atsidavusius bravoro darbuotojus (žiemą jie verda alų, o atėjus pavasariui persikvalifikuoja į viešųjų ryšių specialistus, turistų gidus, alaus pardavėjus); na ir žinoma no-bullshit požiūrį, kuris pasireiškia požiūrio į savo darbą paprastumu, bet ir tuo pačiu dideliu atsakingumu (mums nenorėjo parduoti vynuoginio gueuze – “Vigneronne” – gerti vietoje , mat jis buvo šių metų virimo, tad nesubrendęs, o senesni jau buvo išparduoti).
Apie Cantillion alų, manau, paskaitysit jų puslapyje, tik paminėsiu, kad tikrai įvertinom jų vaisinius lambikus, o jų flagmanas Gueuze 100% Lambic sužavėjo kaip gaivus, tvirtas, malonaus rūgštumo ir kartumo balanso alus. Geeky stuff, a bit… Bet kaip sakė, kolegos iš Cantillion – thanks for appreciating real beer. Nėr už ką – tam mes čia ir esam.
Praleidom visai nemažai laiko pačiam bravore ragaudami įvairius alus, šnekėdami su cantilioniškiais bei gėrėdamiesi čia pat pūpsančiomis šiųmečio gueuze atsargomis. Užgriuvusios vokiečių, olandų, amerikonų senukų ekskursijos pradėjo demonstruoti, kad bravoras nėra labai toli nuo gerai išminto turistų kelio, todėl supratome, kad laikas naujiems potyriams. Susidėjome įsigytus lambico butelius kuprinėn ir išskimbčiojome iki kito baro. O ten mūsų laukė dar vienas puikus atradimas – belgiškasis saison. Martynai?
Po puikios apžvalgos susigundėm apžiūrėti daryklą. Tuo labiau, kad kažkur penkios min nuo namų – puiki pramoga, tik alus rūgštokas:) Bet ačiū už užrodymą!
Aha viskas taip ir buvo. Galima pridurt, kad šio alaus, deja nelabai kur daugiau nei Briuselyje įsigysi, mat gamybos kiekiai maži, tiekimas pirmiausia vietiniams. Eksportuoja tik keliems rinktiniams užsienio subjektams.
Ir dar kad iki alaus išganymo, po bravoro dar teko praeiti ilgiausią “skaistyklos” (t.y. alaus brandinimo) koridorių, prikrautą rietuvėmis įvairiausių metų virimo alaus. Su kiekvienu žingsniu darėsi vis šviesiau…
Eee.. apie ką aš čia? Jo, saison virsim, jau netrukus ;)
O, malonu prisimint Cantilloną, buvau užsukęs prieš kokius 3 m. Tik tada pamenu, tas darbuotojas, kuris priiminėjo lankytojus, labai tvirtai tikino, kad tai vienintelė tikro lambiko darykla, o visos kitos aplink alaus daryma truputi “paforsuoja” :-)
Ir šiaip visa aplinka tokia, kad atrodytų, esi 19 a. pabaigoje.
Bet nesutikčiau su jumi, kad Cantillono labai sunku rasti, na nebent tik vaisinių rūšių, o Gueuzo tai ir suvenyrų parduotuvėse (kur kainos užkeltos), ir supermarketuose yra.
Dar observacijų Cantillon tema:
http://boakandbailey.com/?p=2253
Vasarą kažkaip traukia prie tos gaivos:)