Prisipažinsiu – neseniai teko (internete, aišku) ieškoti liaudies dainų apie alų, ir buvau tikrai nustebintas jų įvairove. Daugelį jų surado ir perdainavo mūsų folkloro, neofolko ir metalo grupės.  Ne vienas  žino tokius klasikinius hitus, kaip iš Dzūkijos (Mardasavo)  kildinamas  ir daugelio perdainuotas “Alaus alaus” arba taip vadinamas “Alutis” iš  grupės “Arbata” repertuaro.

Pirmiausia kaltas apynys

Pirmiausia kaltas apynys

Nemaža tų vaišių dainų ir apie gausą, apie troškulį, ir apie mergelę, ir apie skaudančią galvelę, ir apie prarastus pinigėlius. Daugelio jų centre – apynys, matyt laikytas svarbiausiu, gal net magišku alaus ingredientu, vadintas net “vyno šakele”. Dainos yra ne tik iš Šiaurės Lietuvos, yra Juškos užrašyta Veliuonos apylinkėje, arba net Pietų Lietuvoje. Dar įdomu, kad nemažai  dainų prasideda jaustuku “Oi”.  Pavyzdžiui, tokia daina “Oi ką kalbą apynėlis” iš Lazdijų rajono dainininko Jurčikonio,  įrašyta toje pačioje dar 60-ųjų  sovietinėje plokštelėje, kaip ir Zalansko iš Marcinkonių apylinkių “Alaus alaus”:

“Oi ką kalba apynėlis sodelin augdamas / Jei tu manęs nesmeigysi, aš žemelėj vysiuos / Oi ką kalba apynėlis smeigely augdamas / Jei tu manęs nenuskinsi, aš miglalėj krisiu / Oi ką kalba apynėlis katile virdamas/ Jei tu manęs neišvirsi, labai kartus būsiu / Oi ką kalba aynėlis bačkutin būdamas / Jei tu manęs neišleisi, bačkutę sumušiu / Oi ką kalba apynėlis stiklelin būdamas / Jei tu manęs neišgersi, visas išputosiu / Oi ką kalba apynėlis pilvelin būdamas / Jei tu manęs neišleisi pilve šumavosiu”.

Taigi! Ne tik apynių auginimo pradmenys, bet ir alaus virimo bei vartojimo pradžiamokslis… Tačiau dar labiau mane nustebino rastas “Vai Dievi, Dievi, Dievuliau mana” dainos tekstas, kur alaus gamyba aprašoma labai pakankamai tiksliai… Negi lietuviai bus aplenkę šiuolaikinius technologus :)

” Vai Dievi, Dievi, Dievuliau mana, Kap aš pavargau mieželius sėdamas. // Apynis tarė sodni būdamas, Aš esu skalsus ir labai kartus. // Mieželis tarė an aukšta būdamas, Aš esu grūdas ir labai drūtas. // Mielelė tarė bačkos dugnelie, Aš esu gudri ir labai judri. // Vuo kad mus sudies unt gyvenima, aš sujudinsu judu abudu. // Mieželį išgers, apynį iškels, Vuo aš mielelė bačkos dugnelie. // Seni voliuosis, jauni dievosis, Seni nejusme, jauni tai jusme…”

Įdomu, iš kur kilęs šis tekstas. O gal jį sugalvojo dainą atliekanti grupė Spanxti :)?

Panašūs įrašai:

 

4 Responses to Oi mūsų dainos apie alų

  1. kontekstas says:

    Beje labai geras postas, buvau pamiršęs pagirti. Pagalvojau, gal kaip šiais laikais madinga, galima dj komandą suburti ir po Lietuvą važinėti alaus dainas grojant. Baltic fine beer orchestra, pvz, arba Lithuanian ale song ensemble:)

  2. Ciobiskis says:

    Tai kai uždraus alaus reklamą žiniasklaidoje (o laukti liko nedaug), tai tikrai po Lietuvą šliaužios tokie ansambliai…

  3. ramtyns says:

    Beje per alaus workshopą Kintuose, Apuolės baublių:) kolektyvas buvo atsivežę atšviestų lapų iš dainynų ir gyvai atliko bene porą dešimčių dainų apie alaus darymą, apynį, alaus vartojimą ir t.t. Manau jie galėtų dar praturtinti mus žiniomis apie šį žanrą. A, Vykintai?

  4. Klevas says:

    Dėl Spanxti dainos – tekstas yra Knuto Skujenieko, Latvių poeto.

    Detaliau galima paskaityti šį straipsnį: http://vladas.braziunas.net/node/440 kuriame yra ir daugiau įdomių dalykų, ir dainos tekstą galima rast lietuvių kalba.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *