Na štai ir šalies dienraščių lyderis gavo progą pirmame puslapyje prabilti apie lietuvišką alų – pas mus apsilankė charizmatiškas JAV kabelinės televizijos laidos “Three Sheets” vedėjas Zane Lamprey ir susuko laidą apie alų ir midų – nepamiršdamas tiek paaiškinti jo kilmę, tiek pabrėžti, kad jis visada “vartoja atsakingai”… Visuma gavosi visai juokinga ir reprezentatyvi, bet…
August, 2009 archyvas pagal mėnesius
Kol rūsyje verda viržių elis, iš vėsaus rūsio išsitraukiu nedidelį butelaitį, kurį gavau lauktuvių. Grįždamas iš Vokietijos, alaus bičiulis Gundas užsuko į Brouwerij de Molen daryklą-restoraną (gal tik keli km nuo autostrados), kuris kiek suprantu įsikūręs buvusiame malūne, ir paprašė jų aludario (jis tuo pačiu ir pardavėjas) atrinkti keletą geriausiai jų daryklą representuojančių butelaičių.
Asocijuotas Tikro Alaus draugijos narys Gundas nuvyko į Londoną specialiai dėl alaus festivalio, ir šiame tekste dalijasi savo įspūdžiais. Ačiū už puikų postą!
Rugpjūčio 4-8 dienomis Londone vykęs CAMRA “Great British Beer Festival” renginys – didžiausias alaus festivalis Britanijoje ir tuo pačiu puiki dingstis aplankyti Londoną bei jo pub’us.
Žinome, kad mūsų blogą pastoviai skaito nemažai naminio alaus gamybos entuziastų. Duoklė jiems, specialiai “Naminio alaus” skyriuje (meniu dešinėje) patalpinome porą naujų informacinių puslapių:
Minėtame skyriuje taip pat jau sudėta keletas mūsų pačių išbandytų ir išragautų alaus receptų. Planuojame ir toliau ją pamažu pildyti naudinga informacija, tad sekit kas verda, kaip sako.
Toliau skaityti ‘Kaip pasidaryt salyklą arba įsigyti su nuolaida’
| September 5, 2009 12:00 | - | September 6, 2009 00:00 |
Rugsėjo 5-6 Belmonto pramogų ir poilsio centre – Lietuvos mažose alaus daryklose gaminamo alaus pristatymas. 10 prekybos vietų bus prekiaujama alaus daryklų “Vilkmergė”, “Biržų alus”, “Ponoras”, “Kauno alus” ir “Belmonto” pramogų ir poilsio centre gaminamu alumi, gaiviaisiais gėrimais, ant žarijų gaminamais patiekalais, lengvais užkandžiais.
Be alaus ragavimo, vyks įvairūs renginiai vaikams, konkursai: mamų nešimo, rankų lenkimo, žongliravimo, futbolo, linksmosios estafetės, ir t.t., Lietuvos galiūnų pasirodymai, organizuojami skrydžiai oro balionu. Vakarais – Lietuvos atlikėjų gyvo garso koncertas, šokių pamokos, diskoteka, oro žibintų leidimas.
Įėjimas nemokamas.
(Už informaciją ačiū Dainiui L. ir Vidmai L.)
Pastaruoju metu nagrinėjam rimtas temas bloge, ar ne? Kad negadinti gražaus rašto – dar viena rimta, šį kartą ekonominė finansinė tema. Praktiškai viena rimčiausių, sakyčiau. Apie alaus kainas.
Anglų The Times paskelbė sąrašą dešimties šalių, kuriose alus yra pats brangiausias pasaulyje. Pirmoje vietoje puikuojasi Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriuose alaus pinta kainuoja nei daug, nei mažai, o maždaug 7 svarus. Iš mums artimiausių šalių - Norvegija antroje vietoje. Vidutiniškai 6 GBP už bokaliuką. Nedaug atsilieka Prancūzija.
Panamoj alus pigus
Visų džiaugsmui paskelbtas ir pigiausių alaus šalių sąrašėlis. Pirmoje vietoje – Panama su 30 angliškų pensų už bokalą. Koks sutapimas! Mes kaip tik planavom į Panamą mauti sunkmečio praleisti iki pasaulio pabaigos 2012 metais. Gal kas kartu?
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) žiniasklaidoje išplatino “pareiškimą, kuriame išdėstė kritišką požiūrį į mitą, jog alų gerti sveika” pavadinimu “Karti tiesa apie alų“. Teksto turinys priminė man panašų anksčiau skaitytą isterišką rusišką tekstą, o manipuliuojančios sakinių formuluotės, tokios kaip ši:
“Tokiu būdu, truputį suprastintai galima sakyti, kad jei žmogus iš pradžių nori tapti moraliniu degradu, o po to – impotentu, tai jis geria degtinę, o jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui, tai geria alų”
- nepaliko abejonių, kad tai pažodinis vertinys iš to paties rusiško teksto iš mano spam aplanko, prasidėjusio Puškino (neabejotinai žymiausio rusų blaivybės propaguotojo) citata, ir pabaigoje viską suvedusio į religiją fatalizmą ir konspiraciją.
Toliau skaityti ‘Samokslo teorija, arba “karti tiesa”, apie alų’
Islandijoje alus tapo populiariausiu gėrimu per labai trumpą laiką. Šiandien jo saloje, pasak”Iceland Review” per metus išgeria apie 15 milijonų litrų, nors prieš jo legalizaciją 1989 metais numatyta, kad jo bus suvartojama tik apie 7-10 milijonų ltr. Apie 70% Islandijoje išgeriamo alaus yra pagaminama vietoje, ir nepaisant šalį sukrėtusios finansinės krizės, ten steigiasi ir sėkmingai veikia naujos alaus daryklos.
Kai sunku, islandai verda
“Stiprus” (t.y. stipresnis nei 2,3%) alus saloje buvo uždraustas dar 1935 metais per Islandijos prohibiciją. Mat galvota, kad pigus alus islandus ves į pagundą labiau nei ne itin malonaus skonio vietinė degtinė brennivín. Ir ilgą laiką islandai alučio galėdavo paragauti tik paskubomis Keflaviko oro uosto Duty Free zonoje. Tačiau 1983 “Gaukur á Stöng” pubo” “įkūrėjams šovė į galvą geniali verslo idėja – legalųjį brennivín maišyti su bealkoholiniu pilsneriu…
Nelyg koks svajotojų apie laisvę judėjimas prieš komunizmą Rytų Europoje, prasidėjo svajotojų apie tikrą alų judėjimas prieš stagnaciją Islandijoje. Pirmiausia dainuojančiai alaus revoliucijai smūgį bandė suduoti abstinentas Teisingumo ministras, uždrausdamas ir netikrą alų bjórlíki, kuris tuo metu ištobulėjo iki importinės degtinės, vermuto ir nealkoholinio alaus kokteilio. Galų gale visi suprato situacijos absurdiškumą, ir 1989 kovo 1 dieną, salos parlamentui nubalsavus 13 prieš 9 už alaus sugrąžinimą, griuvo Reikjaviko siena barai alų pradėjo pilstyti legaliai, ir tai buvo pavadinta Islandijoje Alaus diena, švenčiama kasmet. Per vienerius 1989-90 metus barų skaičius salos sostinėje išaugo beveik 50%,
Jei darbo dienomis islandai, jei neskaityti kelių žinomų turtingų menininkų, nelabai linkę gurkšnoti alų, tai savaitgalis bent jau Reikjavike virta jaunimo debošu žygiu, pavadintu rúntur, tai yra žygiu per kuo daugiau barų per penktadienio vakarą. Stipriausias pozicijas alaus prekyboje užėmė Reikjaviko Ölgerðin Egill Skallagrímsson pilstanti įvairias “Egils” alaus rūšis, taip pat ‘Pepsi” o nuo pernai ir “Polar Beer” gaminanti darykla. Ir Akureyri mieste veikianti Vífilfell, prieš sukurdama “Viking” bei “Thule” alų daugiausiai pilsčiusi “Coca Cola “ir įvairias jos atmainas.
Tačiau tuo alaus “questas” nesibaigė. Islandiškas vanduo iš ledynų labai švarus, natūraliai minkštas, todėl jo dirtinai nereikia chemiškai apdirbinėti, tobulinti. Miežiai saloje auga, tačiau laikomi netinkami aludarystei. Pirmiausia islandai daugiausiai pasidavė medžiagų iš Skandinavijos įvežimui, ir alaus daugiausiai tapo nuobodoko skonio. Vėliau jie pradėjo periminėti geriausią patirtį, ir net rinkos lyderiai laikas nuo laiko išvirdavo įdomesnių alaus rūšių.
Ledas iš Snaefellsjokull
Galbūt reaguodama į tai, Olafssonų šeima Árskógssandur miestelyje įkūrė daryklą “Kaldi“, paremta čekiškais įrenginiais, salyklu, apyniais ir netgi atsivežto aludario David Masa patarimais. Ölvisholt Brugghús įsikūrė ir naujas rūšis modeliuoti pradėjo pietinėje šalies dalyje, netoli sostinės. O štai salos vidurio vakaruose, Snaefilness ledyno pakriaušėje atsidarė vokišką įrangą ir – kuo labai didžiuojasi – tik savo ledyno vandenį naudojantis Mjöður darykla.
Dar linksmiau į niūrius finansiškai laikus pažvelgė toks Reikjaviko gyventojas, su draugais pradėjęs kurti angliško tipo alų visokiais savo pavadinimais projekte, pavadintame “Bjórbókin“. Štai toks islandiškas išradingumas, o gal tiesiog daniškų mikrodaryklų kultūros įtaka šiauriausiems mūsų visų kaimynams…
Crap photo: Alaus Velnio telefonas
Pagaliau. Mūsų maldos Ragučiui buvo išgirstos. Lietuvoje atsirado tikro britiško elio. Ir net ne viena rūšis – o visos devynios. “Vynotekos” parduotuvėse – kurios yra kai kuriuose didmiesčių prekybos centruose (visas prekybos vietų sarašas – jų svetainėje) rasite štai ką:
Tai va. Pasaulis nestovi vietoje. Heineken pas mokslininkus užsakė sukurti tokius polimerinius “molekulinius spąstus”, kurie iš alaus pašalina riboflaviną (arba vitaminą B2), kuriam reaguojant su per butelį besiskverbiančia šviesa, alus paprasčiausiai sugenda. Pašalinus vitaminą B2, alus galiojimo terminas būtų žymiai ilgesnis, jis ilgiau galėtų stovėti lentynose su visom iš to išplaukiančiom komercinėm pasekmėm.
BBC turi visą istoriją čia.
Ką jūs apie tai manot?
—-
What do you think of Heineken’s efforts to prolong beer’s shelf life?
