Tai va. Pasaulis nestovi vietoje. Heineken pas mokslininkus užsakė sukurti tokius polimerinius “molekulinius spąstus”, kurie iš alaus pašalina riboflaviną (arba vitaminą B2), kuriam reaguojant su per butelį besiskverbiančia šviesa, alus paprasčiausiai sugenda. Pašalinus vitaminą B2, alus galiojimo terminas būtų žymiai ilgesnis, jis ilgiau galėtų stovėti lentynose su visom iš to išplaukiančiom komercinėm pasekmėm.

BBC turi visą istoriją čia.

Ką jūs apie tai manot?

—-

What do you think of Heineken’s efforts to prolong beer’s shelf life?

Panašūs įrašai:

 

19 Responses to Technologinė pažanga alui pagerinti?

  1. scania says:

    Vardan pinigų jie bile ką sugadins.
    Apskritai – alus, gamintas pardavimui – jau nebe tas šnekutis alus.
    O dar su chemija… :(

  2. Naminis says:

    Aš tai suprantu kaip dar vieną alaus filtravimo-nugalabinimo “patobulinimą”.
    Iš kitos pusės, eiliniam vartotojui tai ne motais – juk Heineken gerai “lenda” – gali daug išmaukti, net skonio kažkiek turi, tiesa, tik kol šaltas. Vien skaitant BBC pranešimą jaučiasi pakilėta nuotaika, neva tai puikus išradimas ir vertingas patobulinimas. Manau dauguma vartotojų kurie skaito taip ir supranta. Nors labai norėčiau dėl to klysti.
    Heineken megėjai, ar jums svarbu, kad jūs geriate gazuotą alkoholinį alaus skonio gėrimą?

  3. rainfall says:

    Nežinau, Heineken bent jau man neteko matyti besireklamuojančios su “alaus gildijomis” ir riedančiomis statinėmis.

    Gal jie apskritai į tą ir žiūri kaip į normalų dalyką ir nesuka galvos, juo labiau kad viskas suvesta į “skonio” išlaikymo rūpestį :)

    Jei tokias technologijas taikys (biocheminis – molekulinis poveikis alui ir tt.) už dešimties metų visas didžiųjų aludarių alus lentynose bus markiruojamas ala Helix-Plus, Helix-Ultra, Mobil-New life, ir atitinkamai mineralinis, sintetinis, pusiau sintetinis etc.

  4. Marius says:

    O as tai manau nu ir valio! Tegu daro, dabar alus gali stoveti lentynose du menesius, tada gales stoveti metus, o veliau gal ir simta metu. Ar ne saunu kai ateities kartos darys archiologinius kasinejimus ir ras tokio Heineken, ne tik butelis bus islikes bei dar gales ir paragauti to “gazuoto alkoholinio alaus gerimo”. As manau isties saunu. Kiekvienam savo. Tik reikia atskirti du dalykus: alu nuo alaus gerimu ir apie tai informuoti pirkeja. Nori tikro alaus? Perki ji tam tikrose vietose uz didesne kaina, greitai suvartoji ir panasiai. Nori prisidet negendancio alaus gerimo i sodo namelio rusi, kad netiketai uzsukus sveciam turetum sepuskes? Prasau, tau i pagalba ateis naujasis LONG LASTING Heineken :) Pasaulis margas nuo ivairoves

  5. operos solistas says:

    Jus isiklausykit patys i savo shneka – “Apskritai – alus, gamintas pardavimui – jau nebe tas šnekutis alus”… Pezmuo totalus. Tai kaip, kokiom salygom, kur zmonems gauti alaus, kuris gaminamas ne pardavimui? Ar pagaminsit man tokio? :)

    Vakar bare draugas uzsisake budweiserio tamsaus – “tikro cekisko alaus”. galioja iki 2010 m. 08 men. etiketeje – saldiklis E kazkoks ten numeris.

    Jega!

  6. grizas says:

    bet tai mieli kolegos, tada noreciau paklausti, kaip yra su Utenos auksiniu alumi, jis gi yra parduodamas skaidriuose buteliuose?

    kodel apie tai nekalbama? kiek suprantu, Utenos alus toks tapo del kazkokio ypatingo apyniu derinio? gal tada nera taip blogai? pakomentuokit :)

  7. ramtyns says:

    Mano galva, čia kalba eina apie alų, kuris lentynose stovi labai ilgai. Jei jau jis tiek ilgai ten stovi, ir niekam jo nereikia, tai koks skirtumas kokio velnio ten Heinekenas bus primaišęs?:)

    O jei rimtai, tai ką mes žinom apie tuos riboflavinus. Skaičiau tik tiek, kad su saulės spinduliais/UV reaguoja kai kurie apynių komponentai, ir šis procesas pagadina alaus skonį/kvapą. Todėl dabar pramonėje naudojami apynių ekstraktai, kur tie reaguojantys komponentai pašalinti.

    BBC aprašytu atveju pašalinamas vienos rūšies vitaminas. Kiek tai turės įtakos galutiniam alaus skoniui? Kokie dedamų medžiagų (“molekuliniai spąstai”) šalutiniai poveikiai?

    Ir dar – kas liks iš alaus, kai iš jo pašalinsime VISAS medžiagas, kurios laikui bėgant, sensta?

    Aš neatsisakysiu nei pasterizuoto, nei be riboflavinų alaus, jei jo skonis ir kokybė man bus priimtina. Tačiau iš patirties žinome, kad skaniausias alus – šviežias, gyvas, iš statinės, virtas iš natūralių ingridientų.

    Bet oi tikrai toooli gražu ne kiekvienas alus iš statinės bus geresnis nei alus iš butelio, galiojančio iki 2010 metų.

  8. ramtyns says:

    Grizas, alus skaidriuose buteliuose ir yra su tais redukuotais apynių ekstraktais. Tuose ekstraktuose lieka apie 30 apynių komponentų, tuo tarpu apie 200 kitų komponentų nepatenka (čia cituoju skaičius iš pokalbio, jei atmintis neapgauna, su AAGA prezidentu, tirynėjančiu apynius ir jų sudėtį).

    Toks modifikuotas alus laiko ilgiau. Tačiau kam reikia imtis tokių fintų, jei nuo seno yra efektyvus būdas apsaugoti alų, pilstant jį į tamsius rudus butelius?

    (Atsakymas – marketingistai nustatė, kad alaus skaidrioje taroje vaizdas patrauklus moterims ir jaunimui, todėl didėja tokio alaus pardavimų apimtys).

  9. kontekstas says:

    Gerai, kad ne glicerino dar privaro i alų kaip Indijoj:) O ten tai atrava… Bet tai o ką – ir geri, ir nėr kur dėtis.
    Veža ten tą alų Indijoj gal savaitę, visi truckai be jokio šaldymo, tai tiesiog užriebalina biškį ir viskas :) Tai jau Heinekenas geriau indams tuo polimerinius spąstus parduotų kuo greičiau:)

  10. Naminis says:

    Mariau, į sodo namelio rūsį gali pasidėti ir tikro alaus – pirktinio (jei rasi) arba namie pasidaryto. Toks alus, kiek teko skaityti, laiko apie 2 metus butelyje. Pats dar neesu išlaikęs tiek ilgai to gero ir artimiausiu metu nesiruošiu, nebent koks visai nevykęs gautųsi išvirti, nors ir tai sunkiai įsivaizduoju.
    Beje, klausimas žinantiems – kodėl nepasterizuotas/nefiltruotas naminis alus butely laikosi iki 2 metų nesugedęs, o gamyklinis pasterizuotas ir pan. tik pusę metų?

  11. Mantas says:

    Ar tikrai naminis alus turi 2 metu galiojima? Cia gal koks labai stiprus gal.. Ar eilinis namu gamybos alus ne apie 6 men galioja??

  12. Naminis says:

    Mantai, skaičiau, kad yra tikro gyvo alaus, kuris ir iki 25 metų išstovi (belgiški lambic/queuze, bei kai kurie specialūs alūs). Galiojimo laikas labiausiai priklauso nuo apynių ir alkoholio – kuo pastarųjų daugiau tuo alus ilgiau stovi, bręsta. Man dar taip nėra nutikę, kad išstovėtų 6 mėn., todėl iš praktikos negaliu pasakyti, bet spėčiau, jei gerai apyniuotas, virš kokių 5 laipnsių alus laisvai galėtų metus, o gal ir du vėsiai stovėti. Bet čia gal Ramtyns ar dar kas nors iš praktikos galėtų pasakyti?

  13. Marius says:

    As savo ~ 4 laipsniu islaikiau viena karta net du menesius! :) daugiau laikyt nebesugebejau, isgeriau :) tuo metu dar tikrai neturejo jokiu gedimo pazymiu :)

    o siaip tai taip laikymo trukme priklauso nuo:
    1. alaus stiprumo
    2. apyniu kiekio
    3. laikymo salygu (temperatura, saules spinduliai)

  14. ramtyns says:

    Grubiai tariant, keli esminiai dalykai, kurie kinta laikui bėgant gyvame aluje – bakteriologinė pusiausvyra, skonis ir kvapas. Jie priklauso nuo daugybės faktorių, mums (ir alaus mielėms) svarbiausi – švara (sanitarija), konservantai, šviesa ir temperatūra. Apyniai ir alkoholis, taip pat tam tikros natūraliai susidariusios rūgštys, yra natūralūs konservantai. Kuo jų daugiau, tuo ilgiau alus laikosi. Gyvos mielės ir kiti mikroorganizmai, toliau gyvendami aluje šioje aplinkoje, tinkamomis salygomis, gali išlaikyti teisingą pusiausvyrą – ir alų tinkamu vartoti – net iki 25-30 metų (lambic atveju), ir alaus skonis tik gerės – lygiai taip pat kaip ir tam tikroms (bet ne visoms) vyno rūšims.

    Laikui bėgant, silpnėja, “apvalėja” apynių skonis, kvapas, kol prieina ribą ir ima prastėti. Su laiku, taip pat dėl salyčio su deguonimi, alaus mikrobiologijoje gali imti dalyvauti kiti nepageidautini mikroorganizmai. Šie procesai pagreitėja prie didesnės temperatūros ir šviesos. Labai svarbu ir ar pakankamai švarus alus pateko į butelį/statinę, kokios švaros buvo tara.

    Paprasti 4-5% stiprumo eliai geriausi po 3-4 savaičių po pagaminimo. Stiprūs stautai (7-10%) arba stipriai apyniuoti IPA, tiknamomis salygomis gali bręsti iki 1-3 metų, o gal ir ilgiau.

    Pats kol kas ilgiausiai brandinau porą stautų – nuo 7 iki 12 mėnesių, tikrai iki šiol jų skonis tik gerėjo, atsirado naujų įdomių skonių. Bandysiu laikyti kelis metus, matysiu kas gausis.

    Pasterizuotas alus negyvas, jame negyvena mielės ir neišlaiko mikrobiologinės pusiausvyros. Todėl jis greičiau ima gesti. Nepasterizuotam alui ilgai laikyti netinka supermarketų salygos – per šilta, per šviesu, gal dar ir ne visada imamasi pilnai dezinfekuoti butelių, todėl tokio alaus galiojimo laikas gana trumpas.

  15. Naminis says:

    Super komentaras, Ramtyns, ačiū. Keliam į dienos šviesą mitą, kad tikras alus genda greičiau nei gamykliniai, nors iš tiesų yra atvirkščiai!

  16. Ciobiskis says:

    Na kad naminis alus vidutiniškai genda lėčiau nei gamykliniai, tai kažkaip man mažai įrodymų, greičiau priešingai. Aišku, kad stiprus / apyningas alus stiklo taroj gali ilgai laikytis, tai įrodymų pakanka.

    O Heinekeno išradimas gal nulems, kad koncernų transportui rečiau reiks varinėti po prekybos vietas – sutaupys benzino, mažiau išmetamų dujų, lėtesnis globalinis atšilimas :)

  17. ramtyns says:

    Čiobiški, gal tada pirmiau apibrėžkime, ką tu vadini “naminiu alumi”? Aišku, kad alus išvirtas ne absoliučiai sanitarinėmis salygomis, arba net nedezinfekuotas virinant (kaip tik neverdamas tradiciškai gaminamas alus Biržuose), o dar perpiltas į tik praskalautą plastikinę tarą (kuri yra kur kas pralaidesnė deguoniui, nei stiklinė) – jis vargu ar laikysis ilgiau nei tris savaites.

    Lagerio mielės, įpratusios gyventi prie 10-13 laipsnių, ir lageriuotis prie 5-10 laipsnių, taip pat be pasterizavimo sunkiai perneš standartines laikymo parduotuvėse arba “po baru” salygas, prie 20-25 laipsnių. Tokios salygos netrukus alų pavers pagįžusiu – kuo gana dažnai skundžiasi barų lankytojai.

    Kita vertus, pramoninis lageris dažnai yra silpnas ir pakankamai silpno skonio, tad jame pasterizacijos poveikis skoniui gali net nepasijausti – ką būtent ir pasakojo vienas Carlsberg darbuotojas, apie Carlsberg vykusią degustaciją. Niekas negalėjo atskirti gyvo ir pasterizuoto alaus – nes net ir nepasterizuotas jis nėra pakankamai išraiškingas. Tačiau čia galime kalbėti tik apie šį konkretų alų, o ne apibendrinti visiems lageriams.

  18. Ciobiskis says:

    Naminis man tai bačkoje kuri vole užkišta.

  19. Mantas says:

    Stai ka raso straipsnyje Birzu Alus:

    “Beje, “gyvas” alus tinkamas vartoti savaitę, o kiti, ypač stiprūs alūs – du mėnesius.”

    http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1050&id=736238

    Tai koks tada yra tas birzu gyvas alus jei tik savaite tinkamas vartoti ?