Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) žiniasklaidoje išplatino “pareiškimą, kuriame išdėstė kritišką požiūrį į mitą, jog alų gerti sveika” pavadinimu “Karti tiesa apie alų“. Teksto turinys priminė man panašų anksčiau skaitytą isterišką rusišką tekstą, o manipuliuojančios sakinių formuluotės, tokios kaip ši:

“Tokiu būdu, truputį suprastintai galima sakyti, kad jei žmogus iš  pradžių nori tapti moraliniu degradu, o po to – impotentu, tai jis  geria degtinę, o jei pirmenybę teikia atbuliniam eiliškumui, tai geria alų”

- nepaliko abejonių, kad tai pažodinis vertinys iš to paties rusiško teksto iš mano spam aplanko, prasidėjusio Puškino (neabejotinai žymiausio rusų blaivybės propaguotojo) citata, ir pabaigoje viską suvedusio į religiją fatalizmą ir konspiraciją.

Nepatingėjau surasti originalo: Горькая правда о пиве, o čia ir ankstesnis lietuviškas vertinys.

Ar verta rimtai vertinti šią informaciją? NTAKK stumia pažodinį vertimą kaip savo “pareiškimą”, nepateikdama “mokslinio kandidato Klimenko Ivano Petrovičiaus” autorystės. Jei NTAKK tingi  patikrinti mokslinių šaltinius, tekste minimus teiginius, o tik nurašinėja rusiškus, manau sąžininga juos iškart atmesti kaip nekompetetingus plagiatorius ir į religinius ginčus su jais nesivelti.

Tačiau tema įdomi, o apie apyniuose esančių estrogenines medžiagas teko skaityti ir kitur, todėl truputį pasigilinkime.

Pirmiausia, minėto “mokslinio kandidato” kompetencija suabejoti iškart priverčia tokie perlai: “Priversta kiekvieną dieną perpumpuoti papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi, širdis smarkiai padidėja <…>.” Abejonę kelia ir kai kurių teiginių formuluotės, kuriose painiojami arba lyginami skirtingi dalykai, arba štai bandymas iš alaus narkotiką padaryti greituoju būdu, susiejant jį su kanapėmis (galima būtų pratęsti, kad jos turbūt irgi mirtinas narkotikas, prilygstantis heroinui.)

Rusų skaitytojai forumuose diskutavo, kad autoriaus cituojami mokslininkai arba neegzistuoja, arba (kas praktiškai reiškia tą patį) jų tyrimų rezultatai nebuvo priimti į peer review mokslinius žurnalus. Originale minimi autoriai, tokie kaip ispanų mokslininkas Garzon M. užsiima visai kitokiais tyrimais (tai galima patikrinti JAV Nacionalinės biotechnologijos centro PubMed straipsnių sarašuose, įvedus paieškoje: “Garzon M” [Author] AND spain [ad]), Betts J. apie alų taip pat nieko nėra publikavęs.

Paieška internete duoda daugiau, nors mokslinius šaltinius interpretuoti nėra labai paprasta. Štai apie 8-prenilnaringenino (8-PN, augalinio fito-estrogeno) poveikį tyrimai rodo (kiti šaltiniai: čia ir čia), kad apyniuose jų yra, tačiau aluje esantis kiekis yra toks mažas, kad pripažintas nekeliančiu susirūpinimo.

Kitame tyrime atrasta, kad dalis kitos medžiagos iš apynių, izoksantohumolio (IX),  žarnyno mikrobiotos gali būti paverčiama tuo pačiu 8-PN. Kiekis yra visiškai individualus, tačiau daroma išvada, kad yra galimybė, jog šios konversijos pagamintas 8-PN pateks į biologinio poveikio žmogui diapozoną. Išvadų, koks tas poveikis ir rizika, neaptikau. “Galimybė” nėra faktas, o be konkrečių statistinių skaičių jokių išvadų daryti negalime.

Paskaitinėjus dar, galima pasakyti, kad reikia būti atsargiems ir su greitomis analogijomis. Tai, kad tam tikras augalinės kilmės maiste (vynas, soja, alus) esantis silpnas augalinis fito-estrogenas gali turėti poveikį estrogeno receptoriams (veikdami arba užpildydami juos), yra toli gražu ne tas pats, kaip sakyti jog jie “turi tą patį poveikį kaip (kur kas stipresnis, žmogiškas) estrogenas”. Tokiose analogijose daromas didelis ir nelogiškas šuolis.

Šioje šviesoje NTAKK ir teksto originalo autoriaus tikslas ima atrodyti kaip bandymai demonizuoti alų. Kita vertus, teisus ir mano kolega, sakantis: “neatsisakau alaus kaip pramogos, <…> tačiau sąmoningai priimu tą riziką, kurią ši galimybė suteikia. Tačiau svarbiausia, kad alaus kultūros, kaipo tokios, garbinimas tarsi bando  šią riziką visiškai nuslėpti/nustumti į pasamonę ar net visiškai atmesti”.

Todėl nepasikliaukime populistiniais teiginiais ir žiniasklaidiniu “blogu mokslu”, o patys domėkimės, darykime išvadas, įvertinkime riziką ir vartokime saikingai. Tikro Alaus draugija pasisako tik už saikingą alaus vartojimą, kurį kartais gal skubėdami laikome savaime suprantamu, ir ateityje skirsime daugiau įdėjų, kokia galėtų būti tikra, o ne demonizuojanti ar manipuliuojanti nesaikingo girtavimo prevencija. Nurašinėti rusiškus interneto tekstus, atvirai pasakius, nėra paveiku…

Dar, aš nesu medicinos specas. Būtų įdomu ir vertinga, kad koks biochemijos specialistas pateiktų savo nuomonę arba šaltinių/teiginių vertinimą.

apyniuose išties yra estrogeninių medžiagų, kurios ilgą laiką vartojant dideliais kiekiais, gali turėti poveikio

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

7 Responses to Samokslo teorija, arba “karti tiesa”, apie alų

  1. Mindaugas Ž says:

    Jei ką tai linkas į bernardinus neveikia.
    O šiaip tai tikrai būtų įdomu sulaukti rimto biochemiko vertinimo.

  2. nierka says:

    Aciu uz analize nes straipsnis tikrai sukele bangu ir diskusiju, labai lengva protingais terminais ibrukti bet kokia informacija.

  3. Ciobiskis says:

    Teksto autorius sąmoningai, o NTAKK gal nesąmoningai renkasi patį galingiausią reklamos ginklą, kuris teigia “sex sells”. Apvertus jį, tai ar yra didesnis antireklamos ginklas, ypač vyrams, kaip “impotencija” – tikra ar įsivaizduojama. Kiekvienas ryšių su visuomene specialistas pasakys, kad tokia manipuliacija yra itin jautri ir paveiki. Ir kaip ženšenio, šafrano, ispaniškos musytės ar džiovinto tigro penio pardavėjai sąmoningai manipuliuoja vyrų impotencijos baime tam kad būtų perkami jų produktai, taip ar ne tai daro ir tokių tekstų kur(p)ėjai. Matoma, kurioje teksto vietoje įvedama impotencijos tema, kaip naudojami neva ją supantys (pseudo)moksliniai argumentai ir taip toliau.

    Juk yra ir priešingų legendų, pavyzdžiui Michaelis Jacksonas (http://www.beerhunter.com/documents/19133-000844.html) cituoja šaltinius, kad gose alus iš Leipzigo, atvirkščiai, skatina potenciją. Bet už tokius pasakojimus manau baustų Lietuvos respublikos įstatymai, todėl savo komentarą baigiu :)

  4. karolisk says:

    geras komentaras. ir manau jokiu ‘biochemiku’ cia net nereikia nes ir taip issilavinusiam zmogui cia viskas aisku :).

    man sitas straipsnis sukele asociacijas su GMO apie kuriuos irgi pastoviai kuriamos blogos istorijos be jokio mokslinio pagrindo (jei pasigilini).

  5. runce says:

    esu silpnas biochemikas, tačiau, visi hormanos veikiantys/hormoniiai preparatai, tuo pačiu ir aluje esantys, veikia tik ribotą laiką ir paprastai be pasėkmių. taigi, poveikis tik begeriant (o iš praktinės pusės tai tas poveikis tikrai pastebimas).

  6. Erra says:

    Man alus – vienintelis alkoholinis gerimas, kuri megstu ir geriu. Geriu su pasimagavimu ir pasigardziavimu.

  7. z says:

    Nieko kito perskaityti šiame aludarių puslapyje ir nesitikėjau… Gerkit daugiau, vartotojai!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>