October, 2009 archyvas pagal mėnesius

Brėmeno miesto alauzikantai

Rašė ciobiskis, October 31, 2009 - Dunkeliai, Lageriai, Ragaujam ir Vokietija. 1 komentaras Žymės: , , , , .

Pasidavęs kelionių aistrai, aš išlipau iš Ryanairo lėktuvo laisvajame Brėmeno mieste.  Jis pasitiko mane širdingai, specialiai mano atvykimui (juokauju žinoma) 974 kartą  surengęs kasmetinę mugę  “Ischa Freimarkt” ir specialų miesto paradą,  kuriame žygiavo visi miestelėnai, o priekyje miesto simboliai Asilas, Šuo ir Gaidys mėtė į publiką saldainius.

freimarkt

Isha Freimarkt

Bremeno miestas yra tiesiog pasidavęs “Beck’s” alaus manijai. Jai gali prilygti nebent žaliai-balta meilė “Werder” futbolo komandai. “Beck’s” butelius, kurie sudaro bene trečdalį viso Vokietijos alaus eksporto ir tuo labai džiaugiasi koncernas “InBev”, puošia šio Šiaurės Vokietijos miesto herbas – baltai raudonai šachmatiškai padabintas raktas. Negana to, berods būtent čia prasidėjo visa ta velniava iš serijos skaidrūs buteliai, alus-su-žaliomis-citrinomis, alus-su-žaliąja-arbata, kolabier ir t.t., tačiau brėmeniečiai visa tai, atrodo, priima labai ramiai ar net su entuziazmu. Siurbčioja iš tų savo 0,3 buteliukų alų šaltyje ir tiek… Gal tikrai tame “Beck’s” kažkas yra?

Visą tai galime išbandyti miesto aludėse, kur pateikiamas “Beck’s”, o tiksliau “Haake Beck” (C.H. Haake Brauerei ir Beck & Co susijungė 1981-ais) arsenalas, įpilamas į 0,2 l; 0,4 l ir vidurio mėgėjams į 0,3 l taures, papuoštas tuo gražiu “musmirės” popierėliu alaus lašams sugerti.

krausen

Foto: thoth188 / CreativeCommons

Kavinėje “Casablanca” ragavau “Haake-Beck Kräusen” – to eine naturtrübe, norddeutsche Bierspezialität – cloudy lagerio kvietinio drumstumu, su riešutų sviesto prieskoniu bei kiek uogomis karstelėjusiu atoskoniu, kas išplėšia šį alų iš pilsų dominijos, ir paverčia specialiu momentu tegu esančiu ir po koncerno brendu. Kitos rūšys “Haake-Beck Pils”, “Haake-Beck 12″ (dvanactka futbolo fanams ir pankams!) ar “Vitamalz” (gira!) nebuvo tokios ypatingos, nors ir galima sakyt klasikinių klasikinės. Įdomu tai, kad Brėmeno aludėse populiaru turėt ir čekišką alternatyvą, pvz. Staropramen Černy ar Budvarą.

Bet aišku aš esu “Tikro Alaus” žurnalistas, ir man pažinties vien tik su “Haake-Beck” neužteko. Šniūro (Shnoor) kvartale susiradau gyvo alaus daryklą “Schüttinger“. Ankstyvą rytą rinkosi tik pirmieji turistai ir mugei pasiruošę vietiniai, pavyzdžiui solidaus amžiaus vyrukas rankoje “už pavadėlio” laikantis katę-balioną su priklijuotomis popierinėmis kojomis. Mūro rūsyje šis mikrobravoras įsikūrė berods tik 1990, ir buvo galima apžiūrėti kiek į “Avilio” panašią įrangą – tamsoje žalia lempele mirkčiojo vario talpos. Iš karto užsisakiau paragauti visas tris čia verdamas alaus rūšis, nes ketvirtosios pavadinimas buvo kolabier, tai suvokiau kad man jos nereikia.

shuettinger

Schüttinger bravaludės katilai. Foto: Eric The Fish / CreativeCommons

Rusvaplaukė padavėja netruko išpildyti mano užsakymą “alles aber bitte kleine“, ir prieš mane išsirikiavo “Schüttinger Dunkell” (5,1 ABV), “Schüttinger Alster” (5,8 ABV) ir tai, ką aš laikiau “Schüttinger Helles”. Taigi apie viską šioje alinėje iš eilės. “Dunkell” turėjo labai silpną kvapą, tačiau tamsios eee kolos spalvą, su giliu kandžiu ąžuolo skoniu ir lengvu giliu poskoniu. “Alster” daug greičiau pajutau apynius, sumišusius su duona, gira paspalvintu pilnumu. Pabaigai pasilikau lengvą, bet nežinau kodėl.

Tačiau pižonas uodžiu aš tą mein “Hell” ir ten pilnas spektras citrinų kaip iš limonado. Pirmasis gurkšnis ir neliko abejonės šaunioji Rotkopf man sutaisė tikrą radlerį, t.y. prašoma-neprašoma šviesų alų sumaišė su “Sprite”. Ir ne man vienam, kaip vėliau įsižiūrėjau – iš tikrųjų ima ir maišo prie baro, gal ir be piktų kėslų, gal net priešingai! Štai tau ir vokiškas vaišingumas – nori gaivos, gausi gaivą! Kadangi “spraito” neapžvelgiame, nieko negaliu pasakyt apie šios alaus daryklos pasiekimus daugiau.

Jei gyvo alaus darykla “Schüttinger” yra lengvai randama, tai antroji Brėmeno (becks-becks-haakebeck-warsteinner-haakebeck-haakebeck-bitburger-becks-haakebeck-becks) alternatyva, arba “Borgfelder Landhaus” – ten reikia važiuoti iki paskutinės tramvajaus stotelės ir dar paeiti už kanalo (arba jei automobiliu tai į Grigiškes). Tik miestelis vadinasi Borgfeld, bet iškart į jį patekus matosi didelė užeigtrobė (turbūt aš pirmas išradau šį žodį, ar ne?).

Pats pastatas yra gana įdomus – priekyje jo yra krašto restoranas su sočiomis porcijomis, viduryje variu žvilga darykla, o gale yra didelė erdvė šokiams – tiems kur virš 50m su arbatėle ir riestainiais tuo metu kai aš buvau (sekmadienio popietę) ar “electro rave” kitiems (matyt, penkt/šeštadieniais). Alų man pristatė pati ponia savininkė, deja, įspėjusi, kad porterio virimas išsemtas, o deja winterbock dar nepradėtas. Norintieji alų gali išsinešti ir užkemšamuose 10 l stikliniuose ąsočiuose, vėlgi panašiuose į kadaise “Avilio” turėtus.

Rami priemesčio "Landhaus" nuotaika

Rami priemesčio "Landhaus" nuotaika

Taigi… “Borgfelder Urtrüb” (4.8 ABV) ir “Lilienthaler Dunkel” (4.8 ABV). Pirmasis tai šviesus alus su itin stipriau puta, savo drumstoje spalvoje sklepiantis grūdų, juodojo pipiro, lazdyno, obuolio, žolės skonius. Lilentalio (kiek supratau, gretimai esančio miestelio) tamsusis pasižymėjo stipriu karamelės kvapu, aštriu vos ne iki ekstremumo skoniu bet gaivia užbaiga. Kirsdamas prie to pateiktą dešrelę ir riestainį, nesigailėjau čia atvykęs.

Reziume…? Jei dvigubai tamsus alus kažkiek gal geriau skambėjo Šniūre- Senamiestyje, o kažkiek gal geriau Zwickel/Keller pavyko aludariui Brėmeno Garliavoje. Bet į Šiaurės Vokietijos sostinę turi atvykti susitaikęs su tokia reklamos teisybe. Juk mes siekiame vieno – pajusti skirtumą, ar ne:) ?

- -

Thanks for photos shared under CreativeCommons license: Eric The Fish / CC BY 2.0, and thoth188 / CC BY-NC-SA 2.0.

Rašė ciobiskis, October 31, 2009. 1 komentaras

Varėnoje lapkritį – tikro lietuviško alaus paroda–degustacija

Rašė ramtyns, October 29, 2009 - Kalendorius, Lietuviškas ir Renginiai. 3 komentarai(ų) Žymės: , , , .
November 25, 2009-November 28, 2009

verpetai flayerisFestivalius ne tik miestai moka švęst  (o gastro-festivaliai mieste dažnai gan primityvūs, vis prieš akis iškyla “Europos kulinarijos” dienos Vilniuje, kuriose sužinojome, kad visos Europos virtuvės garsėja… dešrelėmis su kopūstais ir Švyturio eurolageriu).

Štai Varėnos kino ir menų festivalyje “Verpetai” (vyksiančiame Lapkričio 25-28) be turtingos kultūrinės ir muzikinės programos, bus ir tikro alaus veiksmas:

Lapkričio 28 d., Varėnos kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 2)
Nuo 12 val. – Tikro lietuviško alaus paroda – degustacija. Paskaitos, diskusijos, filmai apie alų ir jo gamybą.

Panašu, kad šitą reikalą kuruos Vilniaus “Alaus namai”, kurių “karčiama” turėtų veikt iki paryčių.

Rašė ramtyns, October 29, 2009. 3 komentarai(ų)

Daniškas alus, antras dublis

Rašė ramtyns, October 29, 2009 - Danija ir Ragaujam. 0 komentarų

Copy of IMG_5677

Šitą postą dedu turbūt labiau dėl to, kad pasidalint spalvinga butelių nuotrauka, nes to vakaro, kai staiga iškrito ankstyvas sniegas, jau nelabai pamenu. Šitą smagią dovanėlę-degustaciją iš Danijos mums suteikė mielas bičiulis Ilja, kuriam didžiai dėkojame. Rinkinys gan eklektiškas, atrinktas beveik be kriterijų, todėl buvo dar įdomiau.

Tiesą sakant lūkesčių kartelė, paragavus daniško Mikkeller alaus, gan aukšta. Šiame rinkinyje tokių ryškių gal ir nebuvo, tačiau keletas tikrai verti paminėjimo. Man prie to pirmo sniego bene labiausiai patiko Bryggeriet Refsvindinge “Mors Stout” (5.7%), angliško stiliaus stautas, kiek neįprastai švelnus ir minkšto, kone pieniško saldumo;  Gourmetbryggeriet FinAle (7%) – čia danai jau pažodžiui kopijuoja amerikiečius – tai tiesiog American IPA būdingas, gaivių citrininių apynių šuoras (jų norėtųsi dar daugiau); ir Norrebro Bryghus – savo minimalistinio dizaino buteliu tiesiog rėkiantis kokybę, tačiau tik pakutenantis liežuvį šampanine angliarūgšte ir maloniu, bet visai lengvučiu skoniu. Pasirodo, tai cream ale.

Dar pora ar trejetas kitų turėjo šokoladinius charakterius, kuris tačiau iki galo nė viename nesuveikė – ypač tai ryšku Carlsberg premium linijos Jakobsen Brown Ale – jame atrodė, kad šokoladas ir alus niekada nesusitikę, taip ir nuėjo kiekvienas savo keliais.

Rašė ramtyns, October 29, 2009. 0 komentarų

Sugrįžimas prie gintaro krantų

Rašė ciobiskis, October 23, 2009 - Bendra, Lenkija ir Ragaujam. 2 komentarai(ų)

Netruko prabėgti net kelios dienos po pirmosios iš Lenkijos atsivežto tamsaus alaus degustacijos, o vėl sėdome prie stalo paragauti kelių pietinių kaimynų šviesaus nepasterizuoto alaus rūšių. Tarpusavyje net pajuokavome, kad skaitytojai pagalvos, kad turbūt pradėjome dirbti pilsudsk kokios nors lenkų aludarių organizacijos labui. Tačiau taip tikrai nėra, o ir apžvalga šį kartą bus trumpa, nes ant stalo -  iš lagamino ištrauktos tik dvi alaus rūšys.

Du broliukai lechai

Du broliukai lechai

Šį kartą pristatome šviesų alų ir pirmasis egzempliorius – tai tikrai retas Rytų Europoje gryno kvietinio alaus pavyzdys “Cornelius Weizen Bier” (ABV 5%). Pagamintas “Sulimar” alaus daryklos Piotrkow Trybunalski miestelyje (arba Lodzės priemestyje), jis atspindi lenkų ilgesį kvietiniam alui, kuris kažkodėl iškeliavo į Bavariją (mano pseudomokslinis straipsnis tema “Tikrasis lenkiškas alus – kvietinis alus, o lietuvių ir žemaičių – nuo amžių miežinis” dar rengiamas – red. past.). Spalva – brandaus braziliško apelsino, o kvapas sugeruoja banano ir kardamono dominavimą virš tarkim gvazdiko kas dažna būna pas weizen, o ir pirmasis gurkšnis švenčia bananinį prieskonį creme-brulee aplinkoje su sūrio ir krakmolo potepiais. Kad ir kokia vokiška istorija lydėtų šios daryklos Petrikau prie Lodzės įsikūrimą, tai alus su istorija, alus su pasakojimu, su nebanaliu pasakojimu, alus įdomus!

Varšuvos sostinės šaldytuve radome ir dar vieną įdomų šviesų alų, pavadintą tiesiog “Piwo Żywe” arba “Gyvas alus” (ABV 6,2%). Nors is sekdamas savo brolio liūto tradicija, jis iš esmės atspindi lenkų ilgesį “pilnam alui”, kas iš esmės reiškia, sodrų, turtingą lagerį. Tas “pilnumas” pulsuoja “Amber” darykloje pagamintame aluje nuo pat brandaus gintaro skonio iki to skonio pilnumo kurį gal perteikia tik lenkų kritiko žodžiai “wysycenie idealne“. Mes apgailestavome, kad alus buvo kiek šiltas per mūsų degustaciją, bet nekantraujame kada galbūt galėsime jo paragauti iš “loduvkės” vasaros metu, pavyzdžiui kokiame nors Sopoto paplūdimyje.

Tai tiek iš pietinių kaimynų geriausių pavyzdžių, laukiame daugiau recenzijų iš Tikro alaus draugijos degustatorių, juk ruduo tai meilės ir (ar) turtingo alaus ragavimo (ne gėrimo blogąja prasme) metas. Češč!

Rašė ciobiskis, October 23, 2009. 2 komentarai(ų)

Derlius vis nesibaigia

Rašė ramtyns, October 19, 2009 - Apyniai, Eksperimentai ir TA Laboratorija. 6 komentarai(ų) Žymės: , , , , .

Buvo labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį nurinkus pilnus krepšius savo augintų apynių, kaip nepabandyti su jais? Tamsiam eliui priraškiau beveik kilogramą šviežių lietuviškų Fredos Tauriųjų ir ukrainietiškų Aromat Polessja. Kol šviežios abiejų šių veislių spurgos turi panašų, tiesiog tirštą aromatą – česnakų, gėlių, pušų ir razinų. Prie jų turėtų derėti šiek tiek melasos…

Po mėnesio pramušu kegą ir nuimu prabą:

10535_153840907827_608352827_2849739_2455175_n

Alus tamsiai rudai raudonas, puta nežmoniška – užima pusę bokalo, kapučino spalvos, kreminė ir stangri, beveik kaip zefyras! Labai stiprus, ryškus apynių aromatas, iš jų išnyra juodųjų serbentų džemo ir net rožių (WTF? gal čia melasa) atspalviai. Aromatas žada uogienę, gurkštelėjus pasijunta skonio sodrumas ir alaus kūnas, apynių kartumas – ne iškart. Jis išnyra po trumpo momento, stiprėja ir visu stiprumu užgula gomurį, kur ir pasilieka – ilgam. Net praėjus keletui minučių, kartumas dar tęsiasi, tačiau jis “neužlinksta”, neperlenkia lazdos.

10535_153840912827_608352827_2849740_3931196_n

Tiesą sakant, puta praktiškai nedingsta iki bokalas ištuštėja. Praktiškai galima pjaustyti ir valgyti šakute.

Reziumė – puikiai vykęs alus, primenantis kiek ekstremalų stipriai apyniuoto amerikietiško IPA ir britiško mild’o  hibridą. American Indian Brown Mild? Nedidelio stiprumo (4.6%), iki porterio jis netraukia. O beje panašus, ne toks kartus Baltic Porter – gera idėja!

‘Škias, bus daugiau.

- – -

Another day another brew, this time it’s a Harves Ale made with fresh home-grown hops – Lithuanian Fredos Taurieji and Ukrainian Aromat Polessja cultivars. When fresh they have a raisiny, garlic-ish, piney smell. I add almost a bucketfull of them fresh to a 5 galon of dark wort, some dark molasses and as a result I receive a fantastic, dark 4.6% ale with huge stiff head and powerful flavour of blackcurrent jam, roses and striking bitterness which reminds me American IPAs but wit the colour and body of British Milds.

Rašė ramtyns, October 19, 2009. 6 komentarai(ų)

Trumpos naujienos (IV)

Rašė ramtyns, October 19, 2009 - Bendra. 2 komentarai(ų) Žymės: , , , , .

Sekmadienio vakarą reikia ištuštinti kad ir negausų naujienų krepšelį.

  • Gandas apie “Pasvalio gėrimų” artėjantį galą sklido jau senai, tad buvome nustebinti kai šie dar spėjo prieš bankrotą kvėptelti ruginiu alumi – gan savitu ir skaniu. Perėmę seną įmonę su skolomis, naujieji savininkai iš Vilniaus su finansininku D. Motiejūnu priešaky jų taip ir nesugebėjo užlopyti. Nepadėjo net  magiškieji čekų būrėjai, viename interviu minimi Budweiser technologai. Pavasarį staiga pasirodęs daugelyje sostinės barų, Pasvalio alus greit iš jų visų ir dingo – tada buvo kalbama apie Švyturio-Utenos spaudimą barams, vėliau tradiciškai daugiau kaltinimų teko mokesčiams.
  • Žiniasklaida rašo ir apie čekiška “Chodovar” korta žaidusio Biržų “Ponoro” neapibrėžtą licenzijos likimą, Mažųjų daryklų asociacija praneša apie 4 licenzijų panaikinimus ir dar 10 daryklėlių, laikinai nustojusių virti. Pagrindine problema minimi mokesčiai avansu. Apie šituos dalykus neišmanau, ar tokia mokesčių forma – tai naujas dalykas?
  • Užtat yra ir įdomi/gera naujiena – gruodį Vilniuje turėtų atsidaryti specializuota “kitokio” alaus parduotuvė. Jaunatviškas savininkų kolektyvas daugiau informacijos kol kas neskuba atskleisti, tačiau alaus parduotuvei ieško motyvuotų darbuotojų pardavėjo vietai užimti. Pagrindinis reikalavimas – nuoširdus domėjimasis alaus kultūra. Susidomėjusieji, siųskite gyvenimo aprašymą adresu tikrasalus@gmail.com.
  • Dar buvęs “Avilys” turėtų atsidaryti atnaujinęs pavadinimą (“Prie Katedros”), bet ne alaus pasiūlą. Jau nuobodu.
Rašė ramtyns, October 19, 2009. 2 komentarai(ų)

Lenkiško liūto lyžtelėjimas

Rašė ciobiskis, October 13, 2009 - Bendra, Eliai, Kaimynai, Lenkija, Porteriai ir Ragaujam. 9 komentarai(ų) Žymės: , , , , , .

“Nepasterizuoto alaus? Nėra nepasterizuoto alaus – dabar visą alų pasterizuoja!”, – geranoriškai man nori padėti karoliais pasidabinusi pardavėja iš Suvalkų parduotuvės, kurios pavadinimas verčiamas kaip “Rojus”. Bet ir aš nepėsčias. “O ar neturite parduotuvės, kuri vadintųsi “Alkoholių Pasaulis”? “Yra tokia”, – numoja ranka į konkurenciją suvalkėnė. “Anapus Konopnickos aikštės, prie gėlių kiosko…“

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Įvirstame į parduotuvę “TiM” (Krótka 6) ir ieškome ten retenybių. Parduotuvė atitinka “viso pasaulio” koncepciją – čia gali rasti visokio vyno ir alaus – nuo japoniško iki lietuviško.  Pirmasis į akį krenta tamsusis alus “Warmiak” (ABV – 6,5%), kurio yra likusi, atrodo, tik dėžė. Na, ir gerai, nes jo šviesiojo brolio “Mazur” likusi tik kaina – jį ragausime kitą kartą, kai lyginsime gyvą / retesnį šviesų alų iš Lenkijos.

“Warmiak” pagamintas Olštyno bravore kažkam pasirodžiusiu patraukliu “Kormoran” pavadinimu. Puikiai plečiasi puri ruda kepurė, bet korėta, greitai nykstanti. Šokolado juodumo aluje dominuoja karamelinis salyklas su slyvos, mėlynių poskoniais, beveik visai užgožiantis apynių žaismą. Kitų ekspertų nuomone, neišvengta cukraus, ką lyg ir patvirtintų kiek neproporcingai aukštokas kaip “grynai juodajam”  alui stiprumas. Tačiau ūsuotas ant statinės išsiskėtęs Varmijos aludaris etiketėje tik šypsosi ir neatskleidžia teisybės.

Čia darome truputį ekskursą į šalį ir pristatysime du alus, įgytus “lietuviškame” “Kaufland” supermarkete (Kowalskiego 2). Tarp visokių “vojakų”, “van purų” ir “harnašių” (t.y. “blindų”:) suradome bene brangiausią pasiūloje lenkišką alų, pagamintą darykloje “Amber”, esančioje netoli Gdansko.  Čia sukurtas “Grand Imperial Porter” (ABV 8%) ant etiketės giriasi kavos ir šokolado, kartumo ir saldumo deriniu. Iš tikrųjų,  juodos kavos spalvos porteris – plati, srauji puta neleidžia skubėti – nusileidžia nei per anksti, nei per vėlai. Degintas salyklas ir subtili apynių kombinacija porteryje kuria originalų derinį – “Amber” aludaris tikrai sukūrė gryną kartsaldį ar saldkartį skonį, jei tik toks derinys turi prasmę… Bet kas pažadėta ant etiketės – ištesėta!

Negalime nepaminėti ir alaus, kurio nėra nuotraukoje, tačiau jis taip mums patiko, kad pagal jį pavadinome netgi visą straipsnį. Tai tame pačiame “Amber” bravore gaminamas šviesus alus “Zlote Lwy” (ABV 5,6%). Pradžioje prisistatantis stipriu salyklo ir apynių kvapu, priminusių Kauno “Pilies” ir standžia puta, vėliau pasižymi bohemiško kartumo skoniu sumišusiu su poledyniniu gaivumu. “Auksiniai liūtai”, nors ir brangesnis už vidurkį, puikus ir įdomus alus.

Na bet sugrįžkime į paveiksliuką ir toliau matome dar vieną porterį, šį kartą iš daryklos “Krajan” kažkur Kujavijoj – Pamaryje (tame nelietuviškame Pamaryje, t.y. Pomeranijoje – aut. past.). “Krajan Porter” (ABV 9%, bet sausų medžiagų kiekis 18,1%) – šlapio asfalto spalvos, labai lengvo netgi galima būtų sakyti skystokai-vandeningo kaip (Baltijos?) porteriui priklausytų skonio, nors ir su dinamišku uogų poskoniu. Tikrai įdomus alus, sumaniai maskuojantis savo stiprumą, gal todėl leidžiantis sau užsidėti vaikystės šachmatų lentoje matytą karūną.

Be abejo visi norėjo paklausti, ką turėtų reikšti paskutinis eilėje išrikiuotas “Kama Sutra” alus (ABV 5%), gaminamas Čenstakavos (ten pat kur 1655 metais pasirodė ir nuo švedų antplūdžio miestiečius apgynė Juodoji Madona) mažoje darykloje GAB pasirodė esąs… elis.  Pasirodo GAB ir specializuojasi tik aukštutinės fermentacijos alų gamyboje. O kadangi Lenkijoje elių irgi beveik niekas nedaro, galima sakyt, kad tai buvo geriausias Lenkijos elis, tegu ir be papildomo poveikio.

Na zdrowie i do następnego!

Rašė ciobiskis, October 13, 2009. 9 komentarai(ų)

CAMRA Winter Ales Festival

Rašė ramtyns, October 10, 2009 - Britų salos, Kalendorius ir Renginiai. 1 komentaras Žymės: , , .
January 20, 2010 17:00-January 23, 2010 22:30

NWAF-2010-LOGOAteinančių metų sausį Mančesteryje – 200 britiškų elių ir importinio alaus (taip pat sidro ir perio) CAMRA organizuojamame, keturias (ar šešias?) dienas truksiančiame žiemos alaus festivalyje. Įėjimas – £2-3 į dieną.

Ryanair iš Kauno skraidina į Liverpulį (publikavimo dieną nuo 140 Lt į abi puses, su mokesčiais.)

Daugiau informacijos apie festivalį:
http://www.camra.org.uk
http://www.alefestival.org.uk

(Thanks Atis from Dzerualu for the info!)

Rašė ramtyns, October 10, 2009. 1 komentaras

Kas bus tą krikštysim (arba ką išvirsi tą ir srėbsi)

Rašė ramtyns, October 8, 2009 - Eksperimentai, Ragaujam ir TA Laboratorija. 6 komentarai(ų) Žymės: , , .

DSCN4184

Kaip ir pernai, šios vasaros pabaigoje pamario pelkynuose su talka pririnkom maišą viržių žiedų ir išvirėm naują senovės vikingų ir škotų mėgto alaus versiją. Pernykštis bandymas pasirodė per silpnas įvairiais kampais, tad šiemet gerokai pakeičiau receptą, mostelėjau gerai paskrudintų salyklų – suteikt šiek tiek kartumo, lengvai apynių – tiek kad nepermuštų viržių, ir kviečio – pagerinti putai ir alaus “kūnui”.

Minėtos medžiagos rezultate neblogai atliko savo paskirtį, 5.6% stiprumo alus buvo gardus ragauti ir rasti giros, riešutų, duonos skonių, skrudintas ruginis salyklas davė rūgštesnį charakterį, kuris gerai derėjo su švelniu vaistažolių medaus aromatu ir ilgokai išliekančiu, sausoku, netgi kiek “mediniu” viržių skoniu. Alų ragavusieji TA draugijos nariai puikiai j įvertino, ir prašė dar – kuo ir džiaugiuosi.

virziu-web

Spėliojantiems, kas nutiko kitam eksperimentui – derliaus alui – galiu nuraminti – jis jau senai sėkmingai išragautas “Marių burių” regatos, į kurią su visu alaus kegu papuoliau kiek netikėtai, metu. Beje, atmosfera ir publika buvo tikrai puiki, o muzikinė-kultūrinė dalis, kurioje vienu metu dalyvavo kokie 15 “bembų” (tokie būgneliai) – tiesiog superinis energijos pliūpsnis.

Tačiau derliaus aluje aš pasigedau tokio pat stipraus apynių “spyrio”. Jo visiškai tikėjausi, į 25 l katilą suvertęs kibirą ką tik nurinktų, prie sodybos augančių, stiprų aromatą skleidžiančių apynių. Gavosi 6% stiprumo skystas (tačiau ne gryno skaidrumo) gintaras su įdomiu, švelniai aitroku apynio žaismu lipnaus ir saldaus gurkšnio uodegoje. Kas ragavo nebrokijo ir netgi džiaugėsi. Alus ir burės kažkaip gerai derinasi. Tik per tą uodegą pabaigoje vos iki laivo sugebėjau nusikapstyti.

harvest

Kažkuris receptas netrukus bus padėtas į atitinkamą skyrių.

- – -

It’s time to try our latest concoctions – the new, darker and stronger version of Heather Ale and a first-time try of Harvest Ale. If the former is total success, nicely ballancing dryiness of roasted rye with medicinal flavour of heather (I employed Scottisch brewers’ technique of late heather tip steeping in hot ale in last stages of fermentation), the harvest ale lacked the notable hop ‘kick’ due to the small amount of alpha acids in local semi-wild hops (high in aroma though).

Rašė ramtyns, October 8, 2009. 6 komentarai(ų)

Beer Advocate naujienos

Rašė ramtyns, October 2, 2009 - Bendra. 6 komentarai(ų) Žymės: , .

beeradvocate_magazineTikro Alaus klubui užsisakius amerikietišką Beer Advocate žurnalą, visad su malonumu (o jei pavyksta – ir su bokalu) atsiverčiu ir pasiskaitinėju jį. Ne vien dėl linksmų istorijų ar diskusijų, koks yra tikras alus (craft, fine beer), o koks ne, bet ir dėl naujų bandymų bei idėjų, praplečiančių “extreme beer” ribas, netikėtų rakursų, maisto (su alumi, žinoma) receptų, arba – tiesiog naujienų.

Šiandien į dėžutę įkritusiame BA numeryje ne viena įdomi tema: ieškoma, kur toliau stumti “ekstremalųjį” frontą – kai iki maksimumo užkelti alkoholio ir apynių lygiai, brandinimas burbono statinėse jau laikomas praeitu pradiniu etapu. Galbūt tai grįžimas prie ekstremalaus paprastumo, o gal gilesnis požiūris į mielių pasaulio įvairovę? Britai diskutuoja, ar sėkminga CAMRA alaus kampanija be visa ko pozityvaus, neužstrigdė britiškų elių viename istoriniame taške. Houstono aludaris pasakoja apie reakciją į jo dūminį alų: vienas iš ragavusių paklausė ar tik jis nebuvo apyniuotas… rūkyta kiauliena. “Pieniški stautai”, krevetės su alumi ir taip toliau.

Akis nepraslysta ir pro apžvalgų skyrių. Čia nuo įvairovės man visada apsisuka galva ir nudryksta seilė. Šiame numeryje išskirtas Weyerbacher Fourteen Ale, 11.8% “kviečių vynas”, Affligem Dubbel ir Tripel įvertinti puikiai ir pripažinti nesulaukiantys deramos pagarbos (bent jau mūsų draugijos rate šį alų tikrai labai vertiname, beje, tai vienas retų džiaugsmų, kurį galima aptikti ir lietuviškuose “Iki”), o štai vienas mano mėgstamiausių Britanijos bravorų Samuel Smith išleido sezoninį alų “Yorkshire Stingo”, brandintą ąžuolo statinėje ir neįprastai stiprų savo tėvynei – 8%. Draugai emigrantai, jūsų parvežtas Jorkšyro Geluonis bus deramai įvertintas!

Norintys žurnalą dabar galite užsisakyti su 40% nuolaida, internetu tiesiai į savo pašto dėžutę čia.

Rašė ramtyns, October 2, 2009. 6 komentarai(ų)