Buvo labai įdomu virti pirmąjį Harvest Ale eksperimentą (su pusiau laukiniais apyniais), tačiau jam visgi pritrūko kartumo. Prieš mėnesį nurinkus pilnus krepšius savo augintų apynių, kaip nepabandyti su jais? Tamsiam eliui priraškiau beveik kilogramą šviežių lietuviškų Fredos Tauriųjų ir ukrainietiškų Aromat Polessja. Kol šviežios abiejų šių veislių spurgos turi panašų, tiesiog tirštą aromatą – česnakų, gėlių, pušų ir razinų. Prie jų turėtų derėti šiek tiek melasos…

Po mėnesio pramušu kegą ir nuimu prabą:

10535_153840907827_608352827_2849739_2455175_n

Alus tamsiai rudai raudonas, puta nežmoniška – užima pusę bokalo, kapučino spalvos, kreminė ir stangri, beveik kaip zefyras! Labai stiprus, ryškus apynių aromatas, iš jų išnyra juodųjų serbentų džemo ir net rožių (WTF? gal čia melasa) atspalviai. Aromatas žada uogienę, gurkštelėjus pasijunta skonio sodrumas ir alaus kūnas, apynių kartumas – ne iškart. Jis išnyra po trumpo momento, stiprėja ir visu stiprumu užgula gomurį, kur ir pasilieka – ilgam. Net praėjus keletui minučių, kartumas dar tęsiasi, tačiau jis “neužlinksta”, neperlenkia lazdos.

10535_153840912827_608352827_2849740_3931196_n

Tiesą sakant, puta praktiškai nedingsta iki bokalas ištuštėja. Praktiškai galima pjaustyti ir valgyti šakute.

Reziumė – puikiai vykęs alus, primenantis kiek ekstremalų stipriai apyniuoto amerikietiško IPA ir britiško mild’o  hibridą. American Indian Brown Mild? Nedidelio stiprumo (4.6%), iki porterio jis netraukia. O beje panašus, ne toks kartus Baltic Porter – gera idėja!

‘Škias, bus daugiau.

– – –

Another day another brew, this time it’s a Harves Ale made with fresh home-grown hops – Lithuanian Fredos Taurieji and Ukrainian Aromat Polessja cultivars. When fresh they have a raisiny, garlic-ish, piney smell. I add almost a bucketfull of them fresh to a 5 galon of dark wort, some dark molasses and as a result I receive a fantastic, dark 4.6% ale with huge stiff head and powerful flavour of blackcurrent jam, roses and striking bitterness which reminds me American IPAs but wit the colour and body of British Milds.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

6 Responses to Derlius vis nesibaigia

  1. Henrikas says:

    Wooow!! Vaizdas superinis! Megstu alu su standzia puta.. Kaip toki geri pasigamint? :)

  2. Marius says:

    Pagal puta antroje nuotraukoje man toks vaizdas, kad alus dar turetu pastoveti rusyje. Puta dar labai gyva

  3. ramtyns says:

    Mariau, nu velniai žino, rūsy jau daugiau nei trys savaitės. Tiesą sakant, kai pilstai per anksti, puta dažniau būna skysta, o čia – kieta kaip kremas. Pažiūrėsim, ar toliau kas nors keisis.

  4. Marius says:

    Papasakosiu kaip man buvo paskutini karta. Isviriau alu siek tiek stipresni nei iprastai (siaip budavo ~ 4,8%), kurio stiprumas buvo apie 6%. Jei seniau (4,8) uztekdavo rusyje palaikyti 3-4 savaites kol alus igaus savo geriausias savybes, tai tam paskutiniam reikejo net 2 menesiu! Kai bandziau as ji ragaut po menesio ar pusantro tai ta puta budavo labai tirsta, grynai kaip tavoji, ir pats alus labai putojo. Po dvieju menesiu (siaip puta vistiek labai riebi) viskas normalizavosi, puta kai suseda nebeturi tu tokiu “debeselio” formu. Cia mano pastebejimai. Gal kitiems kitaip gaunasi.

  5. ramtyns says:

    Tu teisus Mariau, kuo alus kartesnis, tirštesnis ir stipresnis, tuo ilgiau jam reikia bręsti. Mano atveju alus tik 4.6% ir nėr labai tirštas – tai daug laiko kaip ir nereiktų. Na, bet kartumas su laiku tikrai turėtų “suapvalėt”.