Gundas, mūsų asocijuotas draugijos narys Olandijoje, vėl svečių rubrikoje su karštu reportažu iš mini-maxi alaus festivalio… geri dalykai vyksta mažuose miesteliuose!

Ačiū Gundai, apseilėjau visą klaviatūrą.

– – –

malunas_s

Penktadienį iš darbo išeinam anksti ir miname dviračiu tiesiai į traukinių stotį. Turime didelių planų – mažame Bodegraven miestelyje esanti alaus darykla Brouwerij De Molen organizuoja tarptautinį alaus festivaliuką. “Malūno” aludariai yra vieni įdomesnių Olandijoje – jie neverda diena iš dienos to pačio alaus, jie eksperimentuoja, plačiai laviruodami tarp europietiško konservatyvumo ir amerikietiško tradicijų nepaisymo bei “bigger is better” ekstremumų. Tikriausiai ne veltui ši darykla karaliauja ratebeer.com olandiško alaus top penkiasdešimtuke. Bet tai dar ne viskas – ten žada dalyvauti žymieji Danijos eksperimentatoriai Mikkeller, tradicinio skandinaviško alaus atstovai iš Švedijos Närke Kulturbryggeri, gerai žinomi belgų De Struise Brouwers, keletas mažų olandų daryklų ir niekada negirdėta Revalation Cat iš Italijos (?!). Jei to negana, turėčiau paminėti, kad dauguma daryklų čia ruošiasi pristyti labai retas arba visiškai niekur nematytas savo alaus versijas.

Brouwerij De Molen alaus darykla ir restoranas, įsikūrę tikrame malūne, pasitinka kuklia laikina palapine ties įėjimu ir būreliu ant šaligatvio stovinčių bei alų gurkšnojančių žmonių – tai nėra labai įprastas vaizdas Olandijoje. Viduje vietos nedaug, žmonių pilna, nors jų skaičius ir nėra didelis. Renginio atmosfera nė kiek nepanaši į tarptautinio alaus festivalio – labiau primena mažą miestelio šventę su nebūdingai dideliu alaus pasirinkimų. Už 10 eurų įsigijame privalomą ir negrąžinamą 200ml festivalio stiklinaitę bei 5 kuponus (alus kainavo nuo 1 iki 2 kuponų).

stiklines_s

Buvo penktadienio popietė, todėl nusprendžiau pradėti renginį kažkuo gaiviu. Tai nebuvo lengva užduotis – pats lengviausias festivalio alus buvo gal 7% stiprumo, daugumos kitų alų stiprumas sukosi apie 10%, o pats stipriausias siekė net 17.5%. Pradėjau festivalį nuo belgiško rūgštaus elio Struise Dirty Horse – gaivus pusiau laukinės fermentacijos alus, šiek tiek smirdantis arkliu :)

Toliau sekė rūkytas olandiško bok stiliaus alus, Struise Cuvée Delphine imperinis stoutas ir labai stipriai rūkytas švediškas Närke elis… Tarp visų stiprių ir dar labiau tamsių alų, mano draugas atrado, švelniai tariant, gaivinantį Mikkeller Super Sour Kriek – ekstremaliai rūgštų, man asmeniškai ant negeriamumo ribos balansuojantį, šiek tiek vyšninį alų.

mikkeller_s

O aš atradau olandišką Emelisse Double IPA, klasikinį amerikonišką stipriai apyniuotą elį. Tuo labiau, kad kainavo jis tik vieną, o ne du kuponus.

emelisse_s

Festivaliukas, prasidėjęs kaip lokali mažo miestelio šventė, po truputį įsivažiavo. Vis daugiau aplinkui girdėjosi sodraus angliško ir amerikietiško alaus turistų akcento – vietiniai olandai jau nebesudarė daugumos. Publika buvo įvairi – nuo besilinksminančio jaunimo, tėvų su beropojančiu ant grindų mažylių iki “alaus akademikų” nešinų išbraukytais alaus rūšių sąrašais ir besižyminčių alaus ragavimo pastabas. Organizatoriai buvo šiek tiek nuvargę, bet anot jų festivalis pranoko geriausius lūkesčius.

vidus_s

Pačius stipriausius alus nusprendėme pasilikti pabaigai. Pirmas iš jų – 16.4% stiprumo De Molen IJsbock. Kaip tokiam stipriam alaui gerai paslėptas alkoholis, bet tuo pačiu kažkur paslėptas ir skonis. Saldus, bet norisi kažko daugiau. Deja, jau nebespėjau paragauti “sausai apyniuotos” šio alaus versijos. Ir paskutinis, stipriausias alus festivalyje, 17.5% stiprumo Mikkeller Black man asmeniškai įsimintino įspūdžio irgi nepaliko – tiesiog labai stiprus, gerai padarytas stout‘as. Tikriausiai po tokios per vakarą išragautos alaus skonių jūros buvo sunku jau ir vertinti – įsimenami tik labiausiai išskirtiniai.

alus_s

Festivalis buvo puikus. Smagu, kad mažame festivaliuke dalyvavo ne tik
vietiniai aludariai, bet ir žinomi svečiai iš tolimesnių Europos
kraštų. Nemanau, kad dalyvavimas jiems atnešė finansinę naudą. Bet
panašu, kad šiame renginyje tai nebuvo svarbiausia.
Ir pabaigai – festivalio įspūdžiai pačių organizatorių akimis
http://www.brouwerijdemolen.nl/index.php/en/beerfestival/bbf-2009-report.html.

– – –

Our friend Gundas reports from a small international beer festival held in dutch Bodegraven’s windmill-come-brewery “Brouwerij de Molen”, presenting some rare brews including such monsters as Mikkeller Black (17.5%) and De Molen IJsbock (16.4%) as well as other no less intriguing concoctions – skunky wild Struise Dirty Horse, smoked dutch “bok” Struise Cuvée Delphine and heavily smoked Swedish Närke ale, and Mikkeller’s plastic-melting Super Sour Kriek. Great festival, great beers, great things happening in small towns!

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

5 Responses to Dideli alūs mažame miestelyje

  1. tomson says:

    Perskaiciau ir apgirtau:)

  2. kontekstas says:

    Super Gundai! Labai geras straipsnis!

    Manau, laikas suorganizuot TAD laboratorijoj, Dūdiškių filiale virimą kokio didesnio alaus ekstremaliom sąlygom – buvo Dūdiškių Greitasis, bus ir Dūdiškių Dužas:)

  3. G.V. says:

    Tęsiant stipraus alaus temą. Šiandien Berlyne teko ragauti Südstern XXL alaus (http://www.ratebeer.com/beer/sudstern-xxl/101716/), anot jų, stipriausio alaus pasaulyje – 27.5%! Tikėjausi labai tamsaus alaus, bet spalva jo buvo šviesi, tik gal kiek drumzlinoka. Pateikia jie jį gan keistokai – 20ml “stopkėje” šaldymo kameros temperatūros. Todėl kvapo jokio nesijautė, o skonis buvo ne toks ir ekstremalus kokio tikėjausi – salyklo saldumas ir apyniai. Ir žinoma alkoholis.
    Alus gal toks labiau dėl rekordo nei dėl skonio darytas :)

  4. Linas Č. says:

    Dėl Südstern XXL alaus: jei neapsirinku, jo alkoholinis stiprumas “užvarytas” aukštyn naudojant Eisbock alaus gamybos buda. T.y., is kokių 20%+ klampumo pagal Balinga misos isverdamas stiprus alus, kuris po brandinimo atsaldomas iki vandens užšalimo temperatūros. Ant alaus paviršiaus atsirandantis ledo ižas nugriebiamas ir taip koncentruojamas aluje esantis alkoholis ir, tam tikru mastu, jo skonines savybės.
    Dažniausiai tokie alūs turi salsvą skonį, o apynių – beveik nesijaučia…
    Iš principo, tokiu būdu galima pagaminti (“išvirti” – čia netinka) alų ir stipresnį, nei 27.5%.

    Tačiau toks “dirbtinis” lenktyniavimas nėra tiek įdomus, kiek _natūraliai_ virto ir brandinto alaus stiprumas. Kiek žinau, šiuo požiūriu pasaulio rekordininkas yra Boston Breweries “Utopia”, kuris buvo baigtas fermentuoti su sake mielėmis ir sugebėjo natūraliai (?) išspausti, regis, 24.5% ar panašiai laipsnių.

  5. tomson says:

    Nu vyra susijamam, bo pats polsu aprasinieti kuoki alaus nugierima, judam , judam:)

Leave a Reply to tomson Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *