Ačiū Jur Mur už atsiųstą informaciją.

Po Bauskės alaus darykloje įvykusios devynių Latvijos alaus daryklų alaus degustacijos nustatytos geriausios Latvijos alaus markės, verslo portalui nozare.lv informavo AB “Aldaris” komunikacijų direktorė Laura Krastiņa.
Kiekviena darykla vertinimui galėjo pateikti nedaugiau trijų alų. Geriausias alus buvo renkamas trijose kategorijose: šviesusis, tamsususis ir statinių alus. Buvo vertinami alaus vizualieji požymiai – skonis, aromatas ir skaidrumas, o taip pat ir apynių kokybė ir putų patvarumas.

Kiekvienai alaus markei buvo sumuojamas gautų balų skaičius. Puikiais buvo pripažinti tie alūs, kurie surinko 23-25 balus, o labai gerais – pelnę 21-22,9 balo.

Pasak Krastiņos, šviesaus alaus kategorijoje vertinimas “puikiai” nebuvo skirtas nė vienam alui, nors visi buvo įvertinti kaip labai geri. Tamsaus alaus kategoriją įvertinimą “puikiai” gavo dvi Bauskės tamsaus alaus markės bei Aldario Porteris. Statinių alaus kategorijoje aukščiausią įvertinimą pelnė Užavas alus ir alaus namai “Brālis”.

Degustacijos komisijoje dirbo dešimt alaus ekspertų, turinčių specialų išsilavinimą ir ne trumpesni nei 3 metų darbo stažą alaus gamybos srityje. Siekiant konfidencialumo, degustacijos metu buvo draudžiama trukdyti komisijos narių darbą.

Dalyvavimą degustacijoje patvirtino devynios Latvijos alaus daryklos: Bauskas alus, Aldaris, Cido grupa,  Lāčplēša alus, Cēsu alus, Zaksi, Piebalgas alus, Valmiermuižas alus, Alus nams ir Lido alus.

Jur Mur komentaras: ale gi gaila, kad nedalyvavo Kraslavos alus ir Brengulių Abuls, tie būtų parodę lygį. Kraslava, kaip žinia, daro dunkelį. Nebuvo ir Bruverio, užsiimančio imbierinio vienos alaus darymu.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

8 Responses to Latvijos alaus konkursas

  1. Jurijus says:

    Pamiršau paminėti, o tai ir nėra svarbiausia, kad Brenguliu Abuls ir Kraslavos – mažosios daryklėlės. Brengulių alus turi minusą – išvaizdą. Drumstas geltonai rudas alus silpnoka puta. Tačiau skonis atperka visą išvaizdą – aiškiai saldokas šviesus alutis labai maloniai užliejantis burną ir dar ilgokai liekantis jo skonis burnoje.
    Kraslavos dunkelis tai apskritai dunkelis, tik padarytas mažam bravorėlye ir nuo dūšios. Drumstas, bet spalva gera, puta stiproka.

    O pačiame konkurse, kaip žinia, dalyvavo ir didžiosios, ir mažosios daryklos. Iš mažųjų tai Bralis, Zaksi, sąlyginai- Lido, Valmiermuiža. Bauskės laikoma didele darykla, tačiau manau, kad jų tamsusis tikrai yra geras alus. Nors tikėjaus, kad laimės galbūt Piebalgos, bet ir Bauskas yra tas alus, kurį mielai atsigeriu laiką leisdamas Latvijoje. Juolab kad Bauskas Tumšais parduotuvėse, o ypač Super Netto – tikrai už labai gerą kainą (bendroje Latvijos alaus kainų skalėje).

  2. ramtyns says:

    Jurijau, kaip tik grįžom iš Latvijos. Valmiermuižas šviesus iš bačkos man padarė puikų įspūdį – stipraus kūno, šilkinis, gerai subalansuotas, užpildantis gomurį. Toks ir turi būt tikras lageris. Taip pat ragavom porą jų eksperimentinių dunkelio virimų iš butelių – nėr ką lygint su industriniais.

    Taip pat mačiau ar ne Piebalgas vieną alų, skirtą garsiausio latvių aludario 80-mečiui, deja neįsiminiau jo vardo (to aludario nuotrauka puikuojasi ant etiketės).

    Ir beje, konkurse nedalyvavo Tervetes alus?

  3. Jurijus says:

    Taip, buvau ir aš Valmiermuižoje. Mes ten irgi labai smalsūs buvom, tai darbuotoja mums ten trigubai pripylė dykai antram aukšte pagert, galiausiai sako: atsiprašom,mūsų darbo valandos jau baigiasi, davai aš jums dar po vieną bokalą išsinešimui pripilsiu? :D
    Brenguliu “Abuls” randasi netoli Valmieros, taigi, prašovėt, kad į jį neužvažiavot. Prie daryklėlės yra padarytas toks smagus parkelis su supynėm, rąstiniais stalais ir suolais (rąstais). Šalia teka upelis, yra kokia tai estradėlė. Alus labai panašus į Valmiermuižos nefiltruotą, tik saldesnis.
    Kaip teigia nas nozare.lv, Tervetės nebuvo. Ten tikslus straipsnio vertimas mano įdėtas iš lv puslapio.

  4. Ciobiskis says:

    Jurijau, tai ne Ramtynas važiavo į Valmiermuižą, bet Valmeirmuža atvažiavo pas jį (tiksliau į minėta lietuvių ir latvių alaus entuziastų sąskrydį).

    Man Bauskės alus tai labai panašus į Šiaurės Lietuvos (įdomu ar Kraslavos taip pat?) tuo jis ir skiriasi, o labiausiai patiko Tervetės, bet jiems turbūt tai nuvalkiota alternatyva?

  5. ramtyns says:

    Jurijau, dabar prisiminiau, kad apie Brengulių bravorą kaip tik latviai minėjo, tiesą sakant jie klausė Valmiermuižas vyr. aludario ar jis nežino to kaimyninio bravoro. Pastarasis sakė kad ne:)

    Latvių nuomonė buvo, kad abejingų Brengulių alui nėra – arba mėgsta, arba nekenčia. Taip pat minėjo išskirtinį saldumą. Mano skoniui saldumas paprastai minusas.

    Kalbant apie Tervetę, manau kad tai mėgstama ir latvių alternatyva – bent jau Aizputės supermarkete jei visos kitos alaus lentynos buvo pilnos (tame tarpe Lačplėsio Kaštoninio), tai Tervetės buvo likę tik pora Senču butelaičių.

  6. Ciobiskis says:

    Nu kaip aš suprantu tai Tervetes tai buvo pirmas kolūkis/ agrofirma, kuris pasistatė alaus daryklą ir pradėjo daryt senolių atseit (senčų) alų, tai 1995 receptui dalyvauti konkurse 2010-ais gal kažkaip neišeina, ar aš klystu?

  7. PPJ says:

    Ar čia man vienam atrodo, kad Latvijoje ir Lenkijoje alaus judėjimas tikrai aktyvesnis nei Lietuvoje? Dar neteko patirti, kad Lietuvos aludariai – dideli ir maži – kur susirinktų į vieną vietą ir puikuotųsi savo produkcija. Turiu galvoje jau grynai į alaus mėgėjus orientuotus renginukus, ne šiaip bendras ž. ūkio parodas.

  8. Jurijus says:

    Atsakau Ramtynui, Čiobiškiui ir visiems besiįdomaujantiems.
    Valmiermuižos technologui nežinoti Brengulių – čia tai humoras. Kas lieiča Tervetės, tai alus gal ir neblogas, bet kaina už jį per didelė. Bauskas tumšais ar Piebalgas jubilejas yra už kur kas prieinamesnę kainą, o skonis irgi geras.
    Ramtynai, valmiermuižas tikrai toks šilkinis.
    Kraslavos gėriau tik tamsų dunkelį, tai jis aiškiai ne toks, kaip Šiaurės Lietuvos. Tarkim Saločių kaimo aludario pono Donato alus yra apyšviesis lageris, panašus į Brengulių ir Morkūno alų, tik pas jį su poskonių nelabai reikalai einasi, o Kraslavas tai toks į vokišką labai neša.
    PPJ, taip, Latvijoje, kaip matai, nesusipešė. Susitiko aldaris su valmiermuiža, Bralis su Cesu. Rezultatus laikau dėsningais.