Šiaip įdomūs rezultatai, geriausias viduriukas lageriui gaminti – “Gubernija”?

Kad jau kartą kalbama apie “didžiuosius”, tai verta paminėti “Kalnapilio” pradėtą reklamuoti “Juodojo gintaro” alų, tiksliau – jo “ïšmoningą”apibūdinimą.:~)
Generalinis “K-T grupės” direktorius M.Kirstukas naujajį alų pristato šitaip (cituoju iš spaudos): ” ‘Juodasis gintaras’ – tai tamsusis “Pilsner” stiliaus alus…”.

TAMSUSIS “Pilsner”???! Tai bene DIDŽIAUSIA apie alų pasakyta NESĄMONĖ, kurią teko skaityti Lietuvos žiniasklaidoje per pastaruosius 20 metų!! Ir dar iš aludario ar bent jau alaus bravoro vadovo lūpų išėjusi! Per tą dvidešimtmetį tų nesąmonių, žinoma, būta ne vienos, bet šita, mano akimis, perspjauna visas iki šiol girdėtas ar skaitytas. (Beje, būtų įdomu ir pamokoma sudaryti “keisčiausių ir kvailiausių mitų apie alų” sąvadėlį, gal TAD inicijuotų šitai?:).

Ponas generalinis (ir jo vadovaujamos kompanijos rinkodaros skyrius) akivaizdžiai nenutuokia, kad “Pils(e)ner” stiliaus vienas iš skiriamųjų bruožų yra labai šviesi, netgi blyški spalva. “Tamsusis Pilsner stiliaus alus” – tai tokia pat nesąmonė, kaip ir “šviesusis Stout stiliaus alus” :).

Prieš porą mėnesių buvau palankiai ir viltingai šiame tinklapyje atsiliepęs apie “Kalnapilio” bandymą ieškoti naujovių – tada ėjo kalba apie jų “Kaštonų” elį. Atrodo, būsiu paskubėjęs….

nors gyvenant alaus dievo deshiniame uzhantyje (belgija matomai butu kairys uzhantis:) ) tai nelabai tenka skustis kokiu trukumu ar marketingo stygiumi ish mazhuju gamintoju. parduotuvese pilna mikrobravoru gaminiu, nekalbant apie craft. vietinese shvenntese tiap pat galima ishvysti ir paragauti tu pachiu gamintoju, o daugumoj atveju ir vietiniai naminiu bravoru atstovai pasirodo.nekalbant apie shaip entuziastus, kurie namuose pora galonu uzhsiraugia kas pora menesiu…..

ps. menushkit, bet tik kad jau visai teisingai butu, po nuotrauka galima butu pataisyti pavadinima i craft brewery (kaip lietuvishkai tai nzn), bo mikrobravoru etikechiu ten vos keleta yra :)

Neradau nieko. Yra tik ekskursijos po stambiąsias Biržų daryklas (Rinkuškiai, Biržų alus, Ponoras) ir kažkokia programa Biržų muziejuje su skudučiais ir folkloriniu ansambliu.

Pilnai pasitvirtina tai, kas rašoma štai šiame straipsnyje (
http://www.selonija.lt/2009/08/17/al…tik-reklamose/ ).

Žodžiu, niekam mano pinigų nereikia.

“Marketingas” šiuo atveju – tai ne dideli pinigai, marketingas – pastangos savo alų išskirti iš kitų ir surasti jam pirkėją.

Bravorų vadovai būna linkę labiau koncentruotis į gamybą, marketingą palikdami savieigai. Tuo pasinaudoja didžiosios alaus daryklos ir masei įbruka madingą alaus tipo gėrimą.

Mažiesiems bravorams kai kuriom marketingo idėjom dalinuosi už dyką – http://www.pozicionavimas.lt/kodel-bankrutuos-mazosios-alaus-daryklos (jei nuorodos jūsų bloge netoleruojamos – ištrinkite), tačiau neteko girdėti apie jų įgyvendinimą, ar bent jau norą įgyvendinti.

Tačiau džiugina didėjantis visuomenės susidomėjimas tikru alum, tikru maistu. Belieka tikrų dalykų kūrėjams ir propaguotojams palinkėti sėkmės.