Ne paslaptis, kad šį postą iššaukė ilgalaikis alaus pateikimo kultūros pas mus stebėjimas. Apie tai jau buvo rašyta viename mūsų poste, bet ši problema mūsų baruose vis aštrėja. Barmenai ir padavėjai – tiek dideliuose, tiek mažuose baruose, tiek kaimiško alaus, tiek pramoninio – prie bokalo nebepadeda padėkliuko alui.

Kodėl? Ogi todėl, kad Lietuvoje alus niekada nėra perpilamas – tai yra, nėra ir ko sugerti. Kam tada padėkliukas? Tik marketinginei žiniai nešti, o ji jau niekam neįdomi.

Bet perpilimo idėja – nėra reikšminga ir vertinga pati savaime. Perpylimas ir gera puta tinakmai pilant yra vienis. Taip, alus turi turėti putą – bet ją ilgai lietuviai suprato ,tik kaip įrodymą, kad alus neskiestas ir kad bokalas švarus. Kitas dalykas, alaus puta neva liudijo ne tik apynių buvimą, bet ir kokybę. Todėl lietuviai dasimąstė ir iki “Žalsvyčio” rūšies žirnių dėjimo į salyklą, kad tik suputototų, o tai aprašė net Michealis Jacksonas.

Iš tikrųjų mums reikia, kad šviežia puta išstumtų pradinę putą, kaip aprašyta pilsnerio pilimo klasikinio alaus tinklapyje.

Dar kartą pakartokime ką rašo aukštą alaus kultūrą turinčios šalies atstovai – “The foam on top protects the beer from oxidation, but this is the ‘dry’ foam and it is a good idea to push it away with the tastier ‘wet’ foam”.

No more fakin dry foam, only fresh wet foam. Brilliant. Rubin.

Asilas neatitaikė 45 laipsnių kampo

Asilas neatitaikė 45 laipsnių kampo

Pas mus “dry” foam yra dažnai nukrapštoma su šaukštu, su gilia gaižia ironija galima pasakyti, kad galutinis tikslas pasiektas – klientas gauna alų su šviežesne puta, nes senoji iškratoma į bokalą, į kurį įmerktas ir šaukštas. Bet gal jis laukia kliento, kaip ir pirmasis dienos bokalas.

O ką manote jūs? Gal tikrai Lietuvoje padėkliukai – tik dėl marketingo? Mes turime rūpintis alaus įpylimo kultūra.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

10 Responses to Padėkliukai – nereikalingi?

  1. Zwerakas says:

    teisus tu fiodorai, oj teisus… padekliukai skirti ne tik reklamai, bet ir stalo apsaugai, groziui, kazkokiam ivaizdziui… bet kadangi barmenams ant to gyliai pxxxx… zinau is alunamio patirties…

  2. kontekstas says:

    man tai žiauriai nepatinka, kai nuo aprasojusio bokalo sušlampa stalas. Padėkliukai turi būti, kad normaliai užsiremt alkūnėm ant stalo galėtum ir nesušlaptum neišsiterliotum. Ir nemanau, kad čia perpilimo problema. Anglijoj pastoviai perpila, alus per kraštą bėga, bet padėkliukų jie neturi, tiesiog ant rankšluoščio pastato, paduodami. Todėl ten yra kitas fenomenas (irgi gerokai marketinginis) – tie nedidukai rankšluotukai. Man tai žiauriai jie faini. Namie turiu keliolika iš įvarių daryklų.

    Žodžiu turi būt kažkoks sprendimas. Padėkliukai vienas iš jų, ir aš pasisakau už. O ir kad įvaizdžiui kurt labai gerai. Kai gražus padėkliukas, iškart įvertini aludario pastangas.

  3. tomas says:

    Auksinė taisyklė: užsisakęs prie baro alaus, niekada neik sėstis prie stalo, jei barmenas siūlo. Taip būsi garantuotas, kad negausi to bokalo, kuriame šaukštas :)

    O su alaus pilstymo kultūra Lietuvoje yra katastrofa visiška. Garantuoju, kad 99proc. pilstytojų net nenutuokia kam reikalingi padėkliukai. Dažniausiai dar reikia prašyti, kad įpiltų iki 0,5l ribos ir kad puta neįeina į alaus kiekį.
    Kaip su tuo kovot? Geriausia turbūt virti alų namie ir vartot.

  4. Aras says:

    Bet jau geriau jokio padėkliuko, nei kad atneša tokį 66 kartus naudotą su rudom apvaliom bokalų žymėm ir dar kartais aprašinėtą. vat tokie tai šlykštūs.
    Kitavertus, svarbiau, kas bokalo viduj, o ne po juo.

  5. ramtyns says:

    Nieko nebus, teks skelbt kampaniją “pripildai bokalą, s#ka!”:)

  6. Modestas says:

    Apie tuos padėkliukus išvedžiot galima labai daug. Jei pavyzdžiui žiūrėti iš kolekcionieriaus pozicijos, tai ir čia pasisakiusių yra ir aplamai bandoma įteigti, jog barmenams giliai dzin tas padėkliukas. Bet Jūs pabandykit (aišku ne visur) gauti tų padėkliukų neperkant alaus. Jei jų nepadėta prie baro, pasakys, kad neturi, jei padėta prie baro… na žvilgsnis parodys viską ką apie jus mano barmenas. Aišku nereikėtų tikėtis, kad jums dar ir alaus įpils jei tų padėkliukų imsit ne vienetais ar krūvom.
    Jei žiūrėti iš vartotojo pusės, tai ir barmenus suprasti reikia. Nekartą teko matyti kaip bare padedamas padėkliukas, ant jo stiklas su alumi, o žmogus susimoka ir nusineša tik stiklą. Po kelinto tokio kliento barmenas nustos dėti padėkliukus?
    Kita vertus daug blogesnis variantas būna tada kai to padėkliuko bare išvis nėra. Tarkim neatnešė padavėja, nedavė barmenas pripylęs bokalą, nieko tokio, visada gali pasiimti nuo baro, jei taip patinka jį turėti po stiklu alaus. Bet va kai jo nėra iš kur paimti… (galima nešiotis savo :))
    Ir dar. “Rimtesnėse” įstaigose dar gali negauti padėkliuko vien dėl to kaip atrodai, su kuo esi ar galų gale kaip elgiesi. Nes padavėja galbūt neparodys gražaus gesto vien dėl to, kad nesitikės gauti “arbatos”.

    P.S. ramtyns, o nebijai, kad per tokią akciją tas kas tau pils tą bokalą, vadovausis kita akcija “Neaiškink tam kas neša tau maistą ir gėrimus, nežinia ką gali suvartoti” ;)

  7. PPJ says:

    Taip, su padėkliuikais tikrai yra problema. Biesas ima su servetėle valant stalą… Turbūt vienintelė vietą Vilniuje, kur alus visada yra patiekiamas ant padėkliuko, yra Bravaria.

    Čia jau kita tema, bet nepritarčiau neigiamam autoriaus požiūriui į žirnius. Tradiciškai yra susiklostę, kad lietuviai juos naudojo alaus gamyboje, tad jeigu jau kovojame už lietuviško alaus tradicijų puoselėjimą, tai ir kovokime už tas tradicijas tokias, kokios jos yra. Ir nesvarbu, kad dėl tų tradicijų alus neįtelpa į stilių.

  8. CinCas says:

    yeah, padėkliukai….. smagu juos po stiklu turėti. ir stalas nešlapiuoja ir bokalas nekaukši per garsiai. tiap pat yra ką panagrinėti, jei pašnekovas staiga nuobodus pasidaro :)
    o be to dar ir žaidimų su tais padekliukais galima išmastyti, jei jau visai nuobodu pasidaro :)
    jei rimtai, tai manau čia ne ne vien barmenus reiktu “kalti prie kryžiaus” už tai, kad “nedapila”, bet ir pačius aludarius, kurie patingi tais padekliukais pasirūpinti ir dažnai tenka po vieno bravoro bokalu turėti kito bravoro padėkliuka. čia netik Lietuvoje. Jau nekalbant apie tokį akibrokštį, kai geri vieno bravoro alų iš kito alaus gamintojo bokalo, o padekliukas dar kažikokio aludario :)
    bet tia čia mažmožis tie padėkliukai. gal geriau kas galėtu kokia rimtesnę temą apie taste’rius parašyti? kazhkaip lietuvoj su tuo neteko susidurti, o va už balos tai butinybe paragauti prieš perkant… kartais, ne vietiniame bare, vos ne mažą alaus bokalą išragauji kol tinkamą alų susirandi…. labai smagus dalykas. panašiai kaip turguje pas gruzinus arbuzus ragauti, ar pas močiutes rukytus lašinius testuoti kalvareikėse…. pirkėjui manau būtina “paslauga”.

  9. gapas says:

    yra ir kita padekliuku funkcija, kuri reikalinga netgi pyleju iki bruksnelio kraste. ant salto alaus bokalo daznai susidaro kondensatas, kuris ima zliaugti upe link bokalo pagrindo. padekliukas ji sugeria, o kitu atveju visa dovanele atitenka stalui ir jusu kelnems. taciau tai tik vanduo. juokas. o pilti sklidina bokala nubraukiant puta ir duoti padekliuka – kultura o bei rinkodara, o tai jau ne juokas

  10. GiN says:

    Man atrodo, kad bent jau mūsuose padėkliukai labiausiai funkcioalūs kaip aprasojusio bokalo kondensato neutralizatoriai :)

    Beje, tik dabar sužinojau, kad Michaelis buvo kilęs iš Kowno – geras!