Šįkart mūsų žurnale svečiuojasi asocijuotas “Tikro Alaus Draugijos” narys Evaldas. Jis ką tik grįžo iš Baltarusijos, kupinas įdomiausių istorijų ir dar su pilna dėžę tikro baltarusiško ir lenkiško alaus! Ačiū Evaldui, ir malonaus skaitymo – o gal net greito apsilankymo pas kaimynus.
Įdėjome ir paskutinę pastraipą, nors ir ne visai aišku buvo, ar čia tik mums pasiguosti norėjo ar su visais pasidalinti.
- – -
Prieš vyksdamas į Minską, nedaug turėjau laiko naršyti internete baltarusiško alaus paieškoms. Kolegos, ten dažniau besilankantys, labiau vertina vietinį šnapsą ir apie vietinį alų išskyrus pramoninius “grandus” Krynica, Alivarija ir Lidskoje pivo nieko daugiau nežino. Tad atvykęs elgiausi paprastai – klausiau vietinių “gdie tut u vas možno vypit chorošego piva?”
Alaus dama. Fotografija Evaldo, prasta, nes iš mob. telefono.
Pačioje pirmoje maisto parduotuvėlėj aptikau vadinamą “пивнaя заправка” (“alaus užpildytuvė” – red. vert.) su keturiom rūšim man negirdėto gyvo alaus “Beaver”, pilstomo i plastikinius butelius. Tai vieną rūšį “Biver svetloje nefiltrovanoje” ir paragavau tose pačiose patalpose esančiame bufete. Kaina – nepigi kaip pilstomam alui išsinešimui – apie 7 litus už litrą, bet skonis maloniai nustebino, sakyčiau nepanašus į nei vieną Lietuvoj ragautą. Anot gamintojų, tai alus ilgai gaminamas, trumpai saugomas ir “приносит море удовольствия” – sunku išversti teisingai. Vėliau grįžęs paskaičiau,kad tą alų sukūrė samdytas vengrų kilmės aludaris iš Bavarijos. Daugiau info apie Beaver – jų svetainėje , kur atvirai parašyti visi kabokai, restoranai bei prekybiniai taškai, pilstantys jų alų.
Beklausinėjant vietinių, kokie šeši iš septynių paminėjo “Rakovski brovar” restoraną su nuosava alau daryklėle, tai dar tą patį vakarą su kolegom apsilankiau ir ten. Nusiteikę alui buvom rimtai, tai paragavom visas jame pilstomo alaus rūšis – “Grašovoje”, “Pilzenskoje”, “Pšeničnoje” ir “Starovilenskoje”. Pirmojo alaus skonio neprisimenu – matyt atitinka savo pavadinimą, o visi kiti buvo puikūs. Ypatingai patiko Starovilenskoje – vien pavadinimas ko vertas, tamsus alus turtingo skonio “neperspausta” karamelės bei aromatų. Admininistratorius sakė,kad jie verda dar bent devynias alaus rūšis, bet tik pagal užsakymą, restorane pilstomos jau paminėtos. Daugiau info www.brovar.by, dar reikėtų pasakyti gerų žodžių apie malonų ir “raukiantį” apie alų aptarnaujantį personalą bei maistą.
Iš daugybės ragautų užkandžių primygtinai rekomenduočiau kiaulės ausis su pupelėm – super, nors nesu kiaulės ausų mėgėjas, nieko panašaus anksčiau nebuvau ragavęs. Tinkama tokiai vietai aplinkai, romansus grojantys 4 muzikantai (gitara, saksas, bosas ir neprisimenu koks instrumentas) vaikščiojantys aplink stalus, žodžiu vieta tikrai verta tikro alaus žemėlapio. Jeigu svarbu kaina, tai bokalas apie 10lt.
Kitą vakarą buvome vietinių išgirtame “Traktir” Pobiedilej prospekte, tai ten galima eiti kai ieškai kitko, pvz. susipažinti su vietinėmis “damomis”. Programa su kankanais bei rusiško popso daininikais, patiko vienišas akordeonistas pasibaigus vakaro programai vaikščiojantis aplink stalus ir dainuojantis rusiškas karines dainas bei išėjus iš traktieriaus vietinis poetas už 20’000 baltarusiškų rublių (20lt) kuriantis eiles special for you. Labai ilgą parašė, gaila sunkiai įskaitomas, kažkas apie kosmonautus…
Iš alaus tai ten rekomenduočiau Alivarija kvietinį, kitkas neišsiskiriančio skonio didžiųjų daryklų, bet kokiu atveju šita vieta ne alaus mėgėjams, o labiau pažinti vietinį vakarinį gyvenimą ir t.t. Alaus gerti geriau dar kartą nueiti į Rakovski brovar, pasirodo jie ten įvairių salių turi – “Alaus”, “Medžiotojų” ir “Sportininkų”. Arba pažiūrėt internete, kur artimiausias Beaver pilstantis taškas.
Reziumuojant, gyvas alus Baltarusijoj labai populiarėja, teisėtai užima vis tvirtesnes pozicijas vietinėje alaus rinkoje, pastebima aludarių kova pardavinėjant savo alų kuo išradingiau. Išvažiuojant užsukus į didžiausią pakeliui pastebėtą supermarketą, buvau priblokštas, kai pamačiau stovint vidury prekybinės salės tokią nemažą “spintą” su dviem kranais bei dama, kuri pilsto pasirinktą alų į plastikinius butelius. Netgi paragaut įpylė į puoduką va. Visai neblogas, gamintojas save vadina “Bierbank”, keistas man toks pavadinimas, buvo dvi rūšys šviesus ir tamsus, rekomenduočiau šviesujį. Ant maišelio parašyta, kad pagaminta UP Archifakt pivovarnia “Pivnoj bank”. Žodžiu visai linksma toj Baltarusijoj, visai netaip kaip pas kitą kaimyną Lenkiją, kur važiavome sekančią savaitę. Ten ieškant kažko ne Žyvec, Warka ar Lech reikia pusę Gdansko pereiti.
Sėkmingai pravažiavus sieną su visu alum penktadienio vakarą sustojome pakeliui “Alaus namuose” išlenkt po bokalą už gerą kelionę ir “užsirovėm” ant kažkokios baisios diskotekos. Čia kas? Keičiasi konceptas? Naujų dūšių gaudymas? Visiems geras nebūsi, reiktų informuoti tada skelbimu ant durų, kad tipo šis vakaras neroko ir nemetalo, o bus kvaila muzika. Nusivyliau – važiuosiu pas Valentą kitąkart, gaila kad tik vieną bokalą galėjau išgert, būčiau tą patį vakarą kitur nuvažiavęs dūšią nuramint. Ir noriu atkreipt kitų barų savininkų dėmesį – turėk gero alaus, tai bet kokį š… gali grot bet kokiu garsu, vistiek žmonių bus. Tik ar ilgai nežinau.
- – -
Our guest writer Evaldas visits the last dictatorship of Europe which in terms of beer selection, turns out to be quite democratic. You can buy unpastheurised craft beers in many places in Minsk, including “beer filling stations” installed in food stores. Our author recommends “Beaver” beer, crafted by hungarian brewer from Bavaria. More about it and its serving locations – on their website beaver.relax.by. Another recommended place is “Rakovski brovar” – microbrewery-restarant, serving 4 sorts and brewing another 9 sorts by special requests. All in all, craft beers are becoming more popular in Byelorussia and it makes the country worthy to be put on a thirsty traveller’s map.
