Škotų bravorui Brew Dog vis negana. Pavasarį pamušę alaus stiprumo rekordą su savo  “Sink The Bismark”, jie perspjovė patys savę, pamušdami savo pačių rekordą nauju alumi kurio stiprumas net 55% alk., butelio kaina viršija 500 svarų (apie 2000 Lt). Maža to, jo pakuotė – mirusių žvėrelių iškamšos. 12-kai butelių buvo panaudoti 9 šermuonėlių, keturių voverių ir vieno zuikio lavonėliai. Pavadinimas? “The End Of History” (“Istorijos Pabaiga”).

“Istorijos Pabaiga yra ideali iškamšų darymo, meno ir aludarystės amato konceptualinė sąjunga,” – sakė James Watt, vienas iš dviejų BrewDog vyrukų. “Mes norime parodyti žmonėms, kad egzistuoja alternatyva monolitiniams korporatyviniams alums, supažindinti juos su visiškai nauju požiūriu į alų ir pakelti alaus statusą mūsų kultūroje.”

Nepaisant Brew Dog patikinimo, jog visi žvėreliai buvo nutrenkti kelyje mašinų, jie netruko sulaukti pasmerkimo iš gyvūnų teisių gynimo draugijų.

“Tai pavyzdys dar vienos kompanijos, laviruojančios ant priimtinumo ribos vien pigaus marketingo taktikos vardan”, – negailėjo karčių žodžių vienos šių organizacijų atstovė interviu BBC.

O kaip pats alus? Tai super stiprus belgiškas blonde, virtas su dilgėlėmis ir kadugiais. Alkoholio lygis koncentruotas, panaudojant ekstremalaus šaldymo technologiją.

Kai kurie skaitytojai galbūt prisimins mano pirmąjį alaus virimą saloje – 2007-aisiais Niujorko Long Island’e. Šiandien jūsų dėmesiui – atsakaita iš tropinės  Koh Samui salos Pietų Tailande.

Taip nutiko, kad šią vasarą tenka praleisti čia. Nedidelėje (15 km skersmens) žalumoje skęstančioje saloje – esą vieni gražiausių pasaulyje pliažų, smaragdinė jūra su kyšančiomis archipelago salelėmis, saulė, kalnai ir juose – tankios džiunglės. Milijonai kokosų ir šimtai žvejų laivelių. Kalnai vaisių, puikus įvairus ir čia, pietuose, aštriausias Tailande maistas.

Skamba kaip atostogos? Deja, darbo dienas praleidžiu dirbdamas namų ofise po ventiliatoriumi, palinkęs prie laptopo. Užtat vakarais ir savaitgaliais tyrinėju salą ir vietinę kultūrą bei kulinariją. Restoranėliai, turgūs ir fiestos, gatvės maistas, kaiminystėje iš tailandietiškų cukranendrių distiliuotas puikus romas. Ir – nuobodus alus.

Kaip ir Lietuvoje, alaus čia galima rasti dešimtimis pavadinimų – Tiger, Chang, Singha gal garsiausi, tačiau visus juos vienija tas pats kaip ir mūsų krašte – blankus ir beveidis pramoninio globa-lagerio skonis. Kol kas renkuosi Chang, nes jame gal kiek labiau dvelkia salyklu. Iliuzijų ir anksčiau neturėjau, ragauti gero azijietiško alaus dar niekur neteko. Beje, Tailande alkoholiui taikomi ypač dideli mokesčiai, mažas buteliukas šio gėralo bare gali kainuoti net Bt100 (apie 10 Lt).

Todėl jau kraudamasis kuprinę, pirmiausia joje suradau vietos salyklo ekstraktams, apyniams ir mielėms. Apie naminį alų šiame žemyne beveik niekas negirdėję (tačiau naminį fermentuotą ryžių gėrimą, taip pat kaip iš jo virti samagoną, kai kurie žino), tad ir ingridientų čia nenusipirksi. Kol kas neradau žmogaus, kuris žinotų ir kas yra apyniai, nei kuriose džiunglėse jų ieškoti.

Kita užduotis – susirinkti įrangą. Naminiam alui daug nereikia, tačiau tai užtruko. Patogų nerūdyjančio plieno katilą ir mažas svarstykles pagaliau radau supermarkete, o aliuminį vamzdį aušinimo gyvatukui susisukti – vietinių meistriukų dirbtuvėlėse. Sunkiausia buvo įsigyti… termometrą. Teko apvažiuoti visą salą, vaistines, barachlynus, kol radau vokišką kepyklos ingridientų ir instrumentų tiekėjų firmelę – ten pat suradau ir aerometrą (misos saldumui matuoti). Tokie pasivažinėjimai visai ne vargas, tiesą sakant mėgavausi naujomis pažintimis, patarimais ir patirties pasidalijimais.

Pietryčių Azijoje visada vasara, saloje visus metus temperatūra dieną apie 30 C. Per šilta britiško ar lietuviško stiliaus eliui (tiesa, biržiečiai kartais raugina alkūnės temperatūroje – t.y. apie 37 C). Tačiau man jau senai knietėjo pabandyti padaryti kitą alų, tradiciškai verdamą tik vasarą. Tai iš kaimo kilęs, bet smrkiai emancipavęsis Saison (Prancūzijoje žinomas kaip Biere du Garde) stiliaus alus, kuriam naudojamos specialios mielės, mėgstančios ypač aukštą rūgimo temperatūrą. Kelionės Belgijon metu nepaprastai pamėgau šį alų ir išbandžiau daug jo variacijų. Šis gėrimas turi įprasto belgiško rūgštumo, pikantiškai aštroką skonį, yra ypač sausas ir gausiai nugaivintas apyniais.

Daugiau apie saison gal parašysiu kokį kitą kartą, kol kas pakanka pasakyti, kad į Tailandą su manimi atskrido ir specialių gyvų mielių Wyeast Belgian Saison 3724 mėgintuvėlis – tų pačių, kurias naudoja Brasserie Dupont savo nuostabiam alui, laikomam neginčijama saison klasika. Alaus sausumui išgauti naudojama dar viena mielių rūšis “pabaigimui” ir belgiškas candi cukrus (jį pakeičiau nerafinuotu rudu cukranendrių cukrumi).

“Farmhouse Ales” knygoje rašoma, kad Saison Dupont pirminis rūgimas vyksta prie ypač aukštų temperatūrų – nuo 30 iki 35 C! Namie dieną temperatūra pakyla iki 30 C ir daugiau, o rūgimo metu alus dar labiau įkaista, todėl teko sukonstruoti laikiną šaldytuvą iš putoplasto dėžių, skirtų laikyti atšaldytai žuviai. Į jas be fermentacijos kibiro, dedami keli užšaldyto vandens buteliai, ir viskas sandariai uždengiama.

Jau po nakties alus puikiai užgyveno! Temperatūrą “šaldytuve” pavyksta išlaikyti 25-30 C, jį atidarius, nosį pasitinka nuostabus kvapas. Patransliuosiu apie progresą šio blogo puslapiuose, o norintiems pasigaminti analogišką alų namie, į receptų skyrių patalpinau savo alaus – Saison de Samui – receptą.

Daugiau nuotraukų iš virimo sesijos netrukus – Tikro Alaus Flickr galerijoje ir Facebook puslapyje.

- – -

We can’t have enough of brewing on islands, and this time we do it on Koh Samui in Southern Thailand. The weather is suitable for Saison, and we got the same yeast as famous Brasserie Dupont in Belgium is using. Other ingredients had to be imported from Lithuania and the equipment we bought in local markets, workshops and brick-a-brack. No miracles here, it’s a simple improvisation (see the recipe in our recipes section) with probably too much wheat and lots of beautiful hops at the top end of style range. A makeshift fridge from styrofoam boxes and ice-frozen water bottles should help to keep it below 35 C. Now let’s see how this saison likes the tropical climate…

—

Po Bauskės alaus darykloje įvykusios devynių Latvijos alaus daryklų alaus degustacijos nustatytos geriausios Latvijos alaus markės, verslo portalui nozare.lv informavo AB “Aldaris” komunikacijų direktorė Laura Krastiņa.
Kiekviena darykla vertinimui galėjo pateikti nedaugiau trijų alų. Geriausias alus buvo renkamas trijose kategorijose: šviesusis, tamsususis ir statinių alus. Buvo vertinami alaus vizualieji požymiai – skonis, aromatas ir skaidrumas, o taip pat ir apynių kokybė ir putų patvarumas.

Kiekvienai alaus markei buvo sumuojamas gautų balų skaičius. Puikiais buvo pripažinti tie alūs, kurie surinko 23-25 balus, o labai gerais – pelnę 21-22,9 balo.

Pasak Krastiņos, šviesaus alaus kategorijoje vertinimas “puikiai” nebuvo skirtas nė vienam alui, nors visi buvo įvertinti kaip labai geri. Tamsaus alaus kategoriją įvertinimą “puikiai” gavo dvi Bauskės tamsaus alaus markės bei Aldario Porteris. Statinių alaus kategorijoje aukščiausią įvertinimą pelnė Užavas alus ir alaus namai “Brālis”.

Degustacijos komisijoje dirbo dešimt alaus ekspertų, turinčių specialų išsilavinimą ir ne trumpesni nei 3 metų darbo stažą alaus gamybos srityje. Siekiant konfidencialumo, degustacijos metu buvo draudžiama trukdyti komisijos narių darbą.

Dalyvavimą degustacijoje patvirtino devynios Latvijos alaus daryklos: Bauskas alus, Aldaris, Cido grupa,  Lāčplēša alus, Cēsu alus, Zaksi, Piebalgas alus, Valmiermuižas alus, Alus nams ir Lido alus.

Jur Mur komentaras: ale gi gaila, kad nedalyvavo Kraslavos alus ir Brengulių Abuls, tie būtų parodę lygį. Kraslava, kaip žinia, daro dunkelį. Nebuvo ir Bruverio, užsiimančio imbierinio vienos alaus darymu.

Birželį Lenkijoje, Żywiec mieste įvyks didelis alaus entuziastų festivalis, kuriame susijungs trys renginiai iš karto:

• 15-toji tarptautinė alaus kolekcionierių mainų mugė
• 8-asis naminio alaus konkursas
• 4-asis alaus amato (mažųjų daryklų) konkursas

Beje, naminio alaus konkurse su Baltijos Porteriu dalyvaus ir asocijuotas TAD narys Linas T!

Be konkursų, bus plati kultūrinė programa – muzika, degustacijos, vizitai į Žywuec alaus daryklą, prekyba alaus knygomis, įvairių firmų, prekiaujančių ingridientais stendai, žaidimai, alaus sodelis, kūrybinės dirbtuvės (workshop’ai).

Pilną renginio programą DOC formate galite parsisiųsti čia: angliškai / lenkiškai.

Preliminari susitikimo programa (bus šiek tiek tikslinama ir improvizuojama):

Balandžio 30, penktadienis

18:00 – 22:00 Atvykimas
21:00 – lengva vakarienė
Alaus virimo įrangos surinkimas kitai dienai, ingridientų peržiūra

Gegužės 1, šeštadienis

8:30 – 9:30 Pusryčiai
10:00 – 11:00 Pasveikinimas ir pristatymas – Atis Rektiņš
Trumpas dalyvių prisistatymas (5 min kiekvienas)
- Tikras Alus
- Signe Pucena ir Ugis Pucens iš SERDE
- Domantas Vizbaras – Gyvas Alus ir Rolands Majevskis – Dzīvais Alus
- Vykis – midaus gamyba, amatų ir maisto istorija
- namudiniai aludariai
- Justinas Bočiarovas, Marius: www.savasalus.lt
- Valmiermuiza alaus darykla kuri taip pat pradės pertrauką su daryklos alumi ir užkandžiais

11:00 – 12:30 Kęstučio Obelevičiaus paskaita apie apynius, rūšis, apynių istoriją ir apininkystę Lietuvoje, 90 min prezentacijoms ir diskusijoms

12:30 – 14:00 Miceuz DIY (pasidarkyk pats) įranga, pasiruošimas alaus virimo sesijai – viena gegužės 1, kita gegužės 2. Šiandien – tamsus kvietinis (dunkelweiss arba weisbock).

14:00 – 15:00 Pietūs

15:00 Popiet – Lietuviško midaus, alaus ir maisto istorija, Vykis

apie 16:00 menų centro dalyviai vykdys alaus distiliavimo iš alaus projektą
Vikio, Ugio midus, degustacijos

20:00 alaus sesijos pabaiga, vakarienė
Pokalbiai apie alaus sceną buvusioje Sovietų Sąjungoje – Evaldas P. ir vienas Latvijos dalyvis

Nuo 22:00 galimai: diskusijos, degustacijos, alaus kinas

Gegužės 2, sekmadienis

8:30 – 9:30 Pusryčiai

10:00 tradicinio alaus virimas mediniuose kubiluose lauke (ugnis pradedama kurti apie 7:00 ryto)
10:30 šiuolaikinio alaus virimo procesa, paprastas šviesus alus/elis
12:30 menų centro atstovai tęs distiliavimo projektą

13:00 maistas lauke, grilis

- – -

Programa bus tikslinama, sekite šią erdvę.

Gegužės 1 d. Kaune bare-kavinėje “Tinklas” (Žiemgalių g. 3d) 12:30 vyks paskaita apie naminio alaus gamybą.

Pranešėjai: savasalus.lt.

Programoje:
1. Savasalus.lt prisistatymas.
2. Trumpa alaus istorija.
3. Alaus gamybos technologijos apžvalga (pagrindinės sudedamosios dalys, gamybos eiga).
4. Naminio alaus gamybos demonstracija.

Trukmė apie 1.5 val. Paskaita nemokama. Kontaktinis asmuo: Modestas 865390091

Dobilų alus

“Raudonųjų dobilų” alų (apie kurį jau rašėme) pernai pasirinkome vienu iš dviejų 2009-ųjų geriausių (kitas atradimas – Paliūniškio “Senolių”). Šis alus verdamas “Piniavos alučio” darykloje, kurios aludarį Vidmantą Perevičių ir pakalbinome.

- – -

Pristatykite „Piniavos alučio“ daryklos istoriją. Kas ir kada ją įkūrė?

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir leidus gaminti alų, Panevėžio rajone Piniavos kaime 1990 m. liepos 1d. buvo įkurta alaus darykla „Piniavos alutis“. Daryklą įkūrė Vidmantas Perevicius, dabartinis savininkas o taip pat ir pagrindinis aludaris. Darykla buvo įkurta nusprendus pratęsti gimines aludarystes tradicijas, nes Vidmanto močiute buvo aludarė Kupiškio raj. Medinų kaime. Močiutės brolis Steponas Šerelis buvo žymus aludaris Troškūnų miestelyje (Anykščių raj.) Jis ir perdavė visas savo žinias Vidmantui 1989-ųjų metų vasarą.

Kas šiuo metu yra Piniavos alaus daryklos aludaris? Gal trumpai pristatytumėt jo aludarystės patirtį? Kas yra dabartinio ‘Raudonųjų dobilų alaus’ recepto autorius ir kokia šio recepto istorija?

Pagrindinis aludaris yra alaus daryklos savininkas Vidmantas Perevičius. Jo aludarystes patirtis tęsiasi nuo 1989 m., per tą laiką sukurtos devynios alaus rūšys ir išvirta apie septynis milijonus litrų alaus.

„Raudonųjų dobilu“ alaus receptas siekia šimtą, o gal ir daugiau metų. Jis buvo perimtas Vidmanto Perevičiaus iš mokytojo Stepono Šerelio, bet gamyboje jis buvo įdiegtas tik 2009 metais, artėjant alaus daryklos dvidešimties metu jubiliejui.

Aludaris Vidmantas Perevičius tęsia tikrą, šimtametę tradiciją

Ar tai tradicinis šio krašto alus? Jau žinome, kad recepte naudojami raudonieji dobilai. Ar galėtumėte papasakoti kurioje stadijoje, ir kokiais kiekiais?

Tai yra tradicinis Aukštaitijos krašto alus. „Raudonųjų dobilų“ recepte  išties naudojami raudonųjų dobilų žiedai. Kokiais kiekiais ir kokiu būdu jie naudojami atskleisti negalime, nes tai yra mūsų alaus daryklos paslaptis. (Visgi iš atsitiktinių pokalbių aiškėja, kad anksčiau šie dobilai būdavo naudojami mentalo filtravimo metu, o šiandiena juos deda jau kitu metu. Raudonuosius dobilus aludariai superka iš vietinių, o taip pat iš specialiai juos auginančių Dzūkijos ūkininkų – red. past.)

Kokios dar medžiagos, salyklai ir kokios mielės naudojamos šio alaus recepte? Kokie apyniai suteikia jūsų alui stipresnio kartumo?

Šiame recepte naudojamas tyras vanduo išgaunamas iš 145 m. Gręžinio. Receptą sudaro šviesusis salyklas, karamelinis salyklas, apyniai, raudonųjų dobilų žiedai ir žemutinio rūgimo (lagerio – red. past.) alaus mieles. Mūsų alui naudojami vokiški kartieji , bei aromatiniai apyniai.

Kaip apibūdintumėte šio alaus skonį?

„Raudonųjų dobilų“ alus turi švelnų, lengvai išreikštą raudonųjų dobilų žiedų aromatą ir skonį, lengvą apynių kartumą. Alus yra labai lengvai ir skaniai geriamas bei lengvai pasisavinamas organizmo, nes angliarūgštės turi tiek, kiek pasigamina alui rūgstant, dirbtinai ja neprisotinama.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje alus, kuriame stipriai atsiskleistų apynys, nėra dažnas ir populiarus?

Apynys aluje veikia kaip konservuojanti medžiaga, neleidžianti alui “nurūgti”. Kadangi didieji alaus gamintojai naudoja alui visokius cheminius priedus ir pakaitalus, tai jų alus yra netoks kartus. Turbūt dėl šios priežasties auganti karta nebežino tikro alaus skonio ir gyvas natūralus kartokas alus nėra toks populiarus.

Kur pardavinėjamas “Raudonųjų dobilų” alus baruose? Kur jo galima įsigyti pilstomo?

Vilniuje: „Bambalynė“ (Stiklių g. 7 ), „Alaus namai“ (A.Goštauto g. 8), „Bermudai“(Upės g. 6) , „Chill out baras“ (Pylimo g. 8 ), „Šnekučio alaus barai“ (Polocko g. 7A ir Šv.Stepono g. 8) , „Vingrių 17“ (Vingrių g. 17).

Trumpai pristatykite kitas ‘Piniavos alučio’ daryklos alaus rūšis.

Pagrindines alaus daryklos alaus rūšys yra : „Seklyčios“ , „Raudonųjų dobilų“ , „Botago“, bei labai stiprus alus pavadinimu „Stačias“ (kai kurių rūšių galima paragauti „Šnekučio“ baruose Vilniuje – red. past.)

Papasakokite kokią įdomią istoriją ar nutikimą, susijusią su jūsų darykla, alaus virimu, arba kuriuo nors receptu.

Įdomi istorija nutiko verdant pirmąjį savo alų, tai įvyko 1989 m. spalio mėnesį. Alų išvirti pavyko puikiai, tačiau alui baigiant rūgti, reikia stebėti jo putą ir budėti prie alaus, kad jis per daug nenurūgtų. Kitaip jį sukošus į statines, alus neturės pūtimo. Kadangi tokios patirties dar neturėjau, tai alų į statines sukošiau per daug anksti, tad alus savo rūgimo procesą pabaigė statinėse. Gerai kad ąžuolinės statines buvo gerai pagamintos ir stiprios, bet viena statinė apie 60 litrų talpos vis tik neatlaikė to slėgio, kuris susidarė statinėje alui baigiant rūgti, ir sprogus statines dugnui, visas alus putodamas išsiliejo. Buvo skaudu žiūrėti, kaip alutis putodamas trykšta ant grindų, bet nieko padaryti buvo nebeįmanoma. Beliko tik stebėti, kaip kanalizacijos trapukas godžiai ryja putojanti alutį.

Kaip jūsų alų vertina vietiniai?

Vietiniai Piniavos gyventojai mūsų alų vertina labai palankiai. Tai rodo ir mūsų alaus pardavimai, palyginus su kitu alumi.

Kaip jūs vertinate dabartinę Lietuviško alaus padėtį?

Dabar tikrą lietuvišką alų gamina tik smulkieji gamintojai, ir tai ne visi. Didžiųjų gamintojų alus su lietuviškom tradicijom neturi nieko bendra ir labai gaila, kad valstybes politika orientuota į smulkiųjų aludarių išnaikinimą.

Kokie sunkumai gula šiais laikais ant mažųjų daryklų pečių ir kaip sekasi juos įveikti?

Sunkumai tokie, kad mažieji aludariai su didžiaisiais gigantais, panaikinus akcizo mokesčio lengvatą, negali konkuruoti. Įveikti sunkumus sekasi sunkiai – teko sumažinti ir atlyginimus, ir darbuotojus.

Kokie jūsų ateities planai?

Ateities planai – kažkaip išsilaikyti, kad netektų užsidaryti, iki kol mūsų valstybė susiprotės ir atsižvelgs į smulkiųjų aludarių verslo problemas, o ne tik atstovaus stambiasias alaus daryklas.

Ar planuojate ateityje virti naujų alaus receptų? Jei taip tai kokių?

Taip, šiuo metu yra planuojama išleisti naują alaus rūšį, tačiau ji yra kūrimo procese.

Ką norėtumėte perduoti mūsų skaitytojams, ištikimiems tikro alaus gerbėjams?

Labai smagu, kad vėl sugrįžta į Lietuvą tikras, natūralus, gyvas lietuviškas alus. Pardavus visas didžiasias alaus daryklas užsienio kapitalui, atrodė kad lietuvišką alų mes prarasime visiems laikams. Ta karta, kuri užaugo ragaudama didžiųjų daryklų alų, net nebežino tikro alaus skonio ir kartais neskiria tikro alaus nuo „alaus gėrimų“, bet dėka mažųjų aludarių lietuviškas gyvas alus vėl atgauna savo populiarumą. Tikras lietuviškas alus – tai tik mažųjų gamintojų alus, nes tik mažųjų daryklų savininkai patys dalyvauja alaus virimo procese ir įdeda į alų visą savo meilę.

- – -

Our one of two best new Lithuanian beers’ of year 2009 was “Raudonųjų dobilų” brewed by “Piniavos alutis” brevery. Even though this beer made into production only last year to mark the twentieth year anniversary of the brewery founded immediately after Lithuania regained its independence, the recipe itself is more than hundred years old and was inherited from brewer’s grandmother and uncle. The red cloves used in recipe gives it distinct flavour. Here we speak with the head brewer Vidmantas Perevičius about the tradition, the beer, small brewers’ survival and funny accidents in the brewery…

Alaus Viktorina @ ALAUS NAMAI
Data: 2010 m. Balandžio 14 j.
Laikas: 18:30 – 21:05
Vieta: Alaus Namai, mažoji salė

Užteks čia rimtai! Pažintinė viktorina-žaidimas apie alų. Dalyviai suskirstomi komandomis, atsako į 30 vėdėjo klausimų apie alų, gauna „pliusiukus“. Kiekvienas klausimas palydimas pasakojimu ar filmuku klausimo tema. Daugiausiai „pliusiukų“ surinkusi komanda gauna „Aukštaitijos bravorų“ prizą! Komandą sudaro po 4 žmonės.

Tikro Alaus Draugija, Latvijos alaus blogas Dzeru Alu ir tarpdisciplininio meno grupė Serde pristato: Pirmasis Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimas Aizputėje (prie Liepojos),  Latvijoje

Lietuva ir Latvija Europos kontekste išsiskiria unikalia aludarystės istoriją. Šiose šalyse, net ir išplitus pramoninei aludarystei, buvo išsaugotos ir naminio alaus gaminimo tradicijos, kurios kartais siekia labai senų laikų. „Pabaltyje“ visada buvo daug užkietėjusių ir daug papasakoti galinčių alaus atributikos kolekcionierių. O pastaruoju metu smagiai sparčiai auga ir „pasidaryk pats“ aludarių judėjimas. Todėl atėjo laikas visiems alaus entuziastams iš broliškų šalių susitikti ir pasidalinti savo patirtimu bei… alučiu!

Pirmąjį Baltijos šalių alaus entuziastų susitikimą po daugiau nei metų draugustės kartu organizuoja alaus blogai „Tikras alus“ ir „Dzeru alu“, o jaukiai Aizputėje įsikurti padės meno grupė „Serde“. Pirmą gegužės savaitgalį – šiek tiek alaus atsivešime, šiek tiek kartu išsivirsime vietoje ir ne tik…

Susitikimo metu numatomos sesijos ir diskusijos apie:

• Aludarystės tradicijas Latvijoje, Žemaitijoje ir kitur Lietuvoje;
• Midaus gamybos teoriją ir praktiką;
• Vietinių apynių ir alternatyvių jiems augalų naudojimą alaus gamyboje;
• Istorinius alaus aprašymus ir naujus informacijos šaltinius internete;
• Alaus virimo ir kitos dirbtuvės;
• Mažųjų daryklų alaus degustacijos, savos gamybos alaus ragavimas ir mainai.

Kolegų paskaičiavimais, už  dvi nakvynes ir naminį maitinimą teks paaukoti iki 50 eurų 25-27 LVL (124-134 LTL) vertą sumą.

Registracija ir daugiau informacijos: Atis Rektiņš,  +371 20237528, atis.rektins@gmail.com.

Norintys dalyvauti kaip pranešėjai arba kitais organizaciniais klausimais taip pat galite kreiptis tiesiai į mus: tikrasalus@gmail.com arba tel. +370 647 77278.

Menų centro Serde adresas: Atmodas iela 9, Aizpute, LV-3456, Latvija; kiti kontaktai – jų svetainėje.

• 2008 metų alaus gamybos kūrybinių dirbtuvių tame pačiame Serde menų centre svetainė čia, nuotraukos – čia
• 2009 Kintuose vykusio TAD organizuoto senovinio alaus, maisto ir amatų aprašymą ir fotografijas rasite čia

- – -

Tikras Alus Fellowship, Latvian beer blog Dzeru Alu and arts center Serde present: Baltic beer and brewing enthusiasts’ meeting in Latvia, Aizpute (near Liepaja) on May 1-2nd. Full description, and detailed programmes in Lithuanian, English and Polish will be published soon. Watch this space.

Skliautuoti Stiklių gatvės rūsiai neišvengiamai žada žavesio ir paslapties, nusileidęs laiptais patenki į pirmą patalpą, kurioje sukrautos medinės dėžės, o už prekystalio stovintis vyras (vėliau pasirodo beesąs vienas iš savininkų) santūriai bet paslaugiai pasiūlo alaus ir užkandžių. Medinėse dėžėse ir kitame kambary sustatytuose šaldytuvuose – tik lietuviškas alus ir tik buteliais, tačiau nuo tipiškos parduotuvės šią vietą skiria galimybė alaus paragauti trečiame kambaryje įrengtoje kaip ir baro erdvėje. Ten stovintys masyvūs mediniai stalai, antikvarinė indauja ir arkų nišos belangiam kambariui suteikia tam tikro jaukumo – gal tik norėtųsi jaukesnės šviesos.

Asortimentas, nors ir siūlo per 40 pavadinimų, niekuosmarkiai nenustebino – tai jau įprasta mažesnių daryklų produkcioja – nuo “Aukštaitijos bravorų” iki Biržų ir Rinkuškių. Kiek retesnė A. Grigonio (“AntanoAlgio” alus) bei Davros produkcija, nežinia ką čia veikiančio Mažeikių “Brauer” eurolagerių. Pats nepastebėjau, tačiau draugai pasakojo, kad rado ir “Raudonųjų dobilų” butelių – mano manymo vieno geriausių lietuviškų alų. Apie alų PET taroje nutylėsiu.

Baro savininkas patikina kad netrukus turės dar 20 pavadinimų, tame tarpe ir mažiau žinomų. Visgi man trūksta nors vienos rūšies pilstomo alaus.

Į alaus kainas kažkaip neatkreipiau dėmesio, tačiau užsisakius neišsiskiriančio Davros “Lux” litrinį butelį su kamščiu, už jį teko pakloti 14 lt. Paaiškėja, kad bene 5 lt sumokame už tarą – kurios baras nepriima ir pinigų negrąžina. Mano galva tai visiškas nesusipratimas, ir man kaip pirkėjui visiškai nesvarbu, kad Davra neturi butelių plovimo įrangos. Fail.

Iš pliusų būtina paminėti puikų užkandos asortimentą – nuo vytintos jautienos iki rūkytų kiaulių šnipų (!) – šiam užkandžiui pasirodo, šnipai vežami net iš Belgijos. Prie alaus paduodama traškaus salyklo. Sūrių yra, bet norisi didesnio pasirinkimo – baro savininkams pasiūliau taip pat paimti pavyzdį iš belgų ir salyklą berti ant minkšto sūrio, pateikto su sviestu bei balta duona.

Reziumė – tai gera parduotuvės – degustacijų kambario kombinacija, turinti tapti patrauklia užsieniečiams ir “jauniems profesionalams”.  Juokais pavadinome vietą “Pinta D’Oro” – neabejotinai tai “Tapo D’Oro” (populiari Vilniaus vyninė) sėkmingo verslo alaus versija, taip pat “Gyvo Alaus” idėjos pratęsimas. Tokios vietos centre tikrai senai reikėjo ir malonu kad ji atsidarė, tikimės kad greitu laiku ji apsitrins ir įgis daugiau jaukumo.

- – -

Vilnius Old Town finally has a craft beer point – a newly opened shop in brick-arched cellar – degustation room. One can buy nearly 40 sorts of Lithuanian only craft beers (the owners promised to increase range to 60 beers soon) and try them right there in a cosy room. Oriented towards foreign visitors interested in local beers, this will probably become a pleasant stop for local youpies too. Great snacks – try cured beef and their speciality – smoked pig’s snout.