Author Archive for ramtyns

Page 2 of 10

(Stipraus) alaus rungtynės

Foto: BrewDog

Škotų Fraserburgh miesto alaus darykla BrewDog išleido 41% alc. vol. stiprumo alų – ir susigrąžino stipriausio pasaulyje alaus gamintojo titulą iš vokiečių daryklos Schorschbrau (jų Schorschbock buvo 40% ir aplenkė tų pačių BrewDog pernai metų rekordinį alų Tactical Nuclear Penguin – 32% alc. vol.) Naujojo alaus pavadinimas “Sink the Bismarck” referuoja į W. Churchil įsakymą paskandinti galingiausią antrojo pasaulinio hitlerinį karo laivą Bismarck.

Pasak BrewDog, šis Quadruple IPA (keturgubas Indian Pale Ale) pagamintas su keturgubai daugiau apynių ir sustiprinus keturgubu šaldymo procesu. Kadangi natūraliai alus gali išsifermentuoti tik iki keliolikos procentų alkoholio, toliau naudojama senai žinoma “eis-bock” technologija, iš alaus vandenį pašalinant sušaldžius jį į ledą.

Pasaulio alaus mėgėjai jau ginčijasi, ar tokio stiprumo alūs – dar alūs. “Beer Advocate” oponuoja, kad šis gėrimas gaminamas iš natūralių alaus medžiagų – salyklo, apynių ir mielių, jam gaminti naudojama tradicinė “eis-bock” technologija, todėl nėra priežasčių jo išstumti iš alaus kategorijos lentynų. Šiuo metu D. Britanijoje kilęs didelis susirūpinimas plintančių girtuokliavimu, tad Alcohol Focus Scotland ir kai kurios kitos institucijos kritikuoja šiuos BrewDog žingsnius. Tačiau darykla pabrėžia, kad tiek šiuo tiek kitais alumis skatina mėgautis kultūringai ir saikingai. Išties, 0.33 l Bismarck buteliuko kaina – 40 svarų, tad papiktnaudžiauti juo tikrai būtų sudėtinga.

Jau ne kartą esame minėję ir Lietuvoje paplitusius stipriuosius pigius ir prastos kokybės alus, kurių prekyba tikrai piktnaudžiauja tiek mažosios, tiek didžiosios daryklos – nepaisant savo deklaracijų apie sąžiningą alų ar tradicijas. Taip alus ir toliau smukdomas iki gėralo lygio.

Tačiau stiprus alus jokiu būdu neturi būti sinonimas prastam alui. Pasaulyje gausybė meistriško amato alaus, tiek gaminamo šimtmečiais (pvz. Belgijos vienuolynų alus), tiek gimusių nesenai  (pvz. Danijos ir JAV naujieji tikri alūs), kurių skoninės savybės yra pritrenkiančios. Čia vėl ir vėl žaidžia – kūrybingas ingridientų naudojimas, senos tradicijos ir novatoriškas išradingumas, o svarbiausia – tikras amatas ir pagarba alui, o ne marketingo ir reklamos vaiduokliai. Nieko naujo – tą patį galima pasakyti apie bet kokį alų.

Teko girdėti, kad “Vilniaus alaus” darykla jau taip pat išleido 14% ilgai statinėse brandintą alų. Ar jis išlaikys egzaminą? Pamatysime paragavę.

Ačiū Tuomsonui už pradinę nuorodą.

LUNI Vilnius: Aludarystės istorija ir praktika

February 24, 2010
18:00-20:00

Vasario 24 d, trečiadienį, 18:00 val., kavinėje „Pas Erlicką“ (Maironio g. 1, Vilniuje) Laisvasis universitetas rengia teorinį ir praktinį užsiėmimą, skirtą aludarystės istorijai bei praktikai.

Su garbinga alaus istorija supažindins socialinių mokslų daktaras, profesorius, Tikro Alaus Draugijos asocijuotas narys Linas Čekanavičius – alaus istorijos, jo vartojimo kultūros bei tradicijų studentas ir nenuilstantis alaus pasaulio piligrimas, kolekcionuojantis lietuviško bei užsieninio alaus skonius ir poskonius. Jis papasakos, kaip alus, kisdamas pats, veikė ir keitė žmonijos raidą. Alus, L. Čekanavičiaus nuomone, yra maistas ir vaistas, „skysta valiuta“, mitų, legendų, literatūros ir meno kūrinių herojus, garsių teisės aktų objektas, istorinių įvykių bei mokslo atradimų katalizatorius.

Antrojoje užsiėmimo dalyje savo patirtimi, kaip namų sąlygomis pasidaryti gero alaus, pasidalins „pasidaryk pats“ (DIY) filosofas, liaudies mokslininkas, didžiojo Vilniaus andergraundo portalo hardcore.lt redaktorius, grupės „SC“ muzikantas Micius Maumertas.

Daugiau info LUNI sveteinėje

Linkėjimai iš Ramybės

Nesusiturėjau:)

Pagaliau Palangos “Ramybė” pasidavė Tikro Alaus spaudimui, ir dabar šią vietą be išlygų galima vadinti geriausiu baru pajūryje. Nuotraukose barmenas Artūras užfiksavo pirmąjį užpildymą vienu geriausių juodųjų čekiškų lagerių – Bernard Černe  - kaip ir dera tikram alui, jis gyvas, nepasterizuotas, su tiršta puta, bet svarbiausia – skanus. Paskutinėje nuotraukoje – pirmojo bokalo užsakovas.

Raudonojo Liūto metai

2006-ieji Red Lion pube

eilinė diena Red Lion'e

Mano pirmasis Londono lokalas “Red Lion” (kur darbo reikalais praleidau 2006-uosius) tiek persikėlus į kitą vietą, tiek grįžus namo, taip ir liko mano mėgstamiausiu lokalu “sausumoje” (t.y. ne ant kanalo kranto – mat tai jau atskira kategorija). 2003 ir 2004 CAMRA jis buvo išrinktas šios Londono dalies metų pubu ir geriausiu “boozeriu”. Retkarčiais vis patikrinu šio pub’o svetainę, bet tik vakar pastebėjau, kad jis vėl išrinktas geriausiu 2009 CAMRA pub’u Richmond&Hounslow dalyje!

Sveikinimai! Kažkaip didžiuojuosi.

Šis pubas pilsto iki 9 rūšių tikro alaus (Real Ale) bet kuriuo metu, tai tikras tradicinis pubas, ypač stipriai orientuotas į aplinkinę bendruomenę. Čia visada kažkas vyksta – to paties pubo teatro kompanijos pantomimos spektakliai, gyva muzika, “quiz” (klausimų konkursų) naktys ir alaus bei sidro festivaliai, kita pusė pubo turi labiau sportišką atmosferą – televizorius futbolui, dartai, pulo stalas ir stalo futbolas. Vidiniame kieme yra fantastiškas sodas, prižiūrimas vieno iš baro klientų. Baro vietiniai verti atskiros knygos – tai ir niekada nekalbantis susivėlęs senukas, visada sėdintis ant baro paskutinės kėdės ir stumdantis svarų krūveles, ekstravagantiškas poetas kalbantis su visais tik eilėmis, gitaristas turintis tik du pirštus, močiutė dainuojanti nekuklias jūreivių dainas, lenkas barmentas -teatro aktorius, ir daug kitų…

Kartais tarp jų galėjai išvysti ir kitus Tikro Alaus draugijos narius, kurie ten ne kartą buvo, ir per vakarą po 10 pintų kokių išgerdavo:)

Vienas "Tikro Alaus" tėvų "Raudonajame Liūte" po 9 bokalo

Nacionalinių CAMRA pub laimėtojų sarašas

- – -

Congratulations to Red Lion of Isleworth – my local pub in 2006, becoming CAMRA pub of the year of 2009 – for the third time! Feeling proud – and passing greetings to the staff of the pub and its locals.

L. Čekanavičiaus pranešimas apie alaus istoriją

VU profesorius Linas Čekanavičius, asocijuotas Tikro Alaus draugijos narys, šiandien (trečiadienį, vasario 10 d. 18:30) “Alaus namų” (Vilnius) mažojoje salėje darys pranešimą:

Alaus istorija. Pirma dalis. Nuo seniausių laikų iki 19 amžiaus:
- alaus atsiradimas;
- žaliavos ir gamybos būdai;
- rūšys ir porūšiai.

Tą patį vakarą vyks ir alaus pavyzdžių iš viso pasaulio degustacija, diskusija.  Degustacijos kaina – 5 Lt. Vedėjas Vidmantas Laurinavičius.

Atvirutė iš pajūrio

Sausį Klaipėda šerkšnu pražydo

Mieli draugai, šią puikią žiemą gera leisti su draugais ir tikru alumi, dar geriau jei tai galima daryti geruose baruose. Prieš kelis mėnesius persikėliau į Klaipėdą, ir jei pajūrio gyvenimas kaip visada kupinas gyvybingo ir įdmaus veiksmo, tai su alaus kultūra – ne geriausi popieriai. Nepaisant to, ir čia jau jaučiamas augantis poreikis kokybei ir įvairovei, ir vienur kitur atsiranda gyvybę žadančių užuomazgų.

Vasarą labiausiai pradžiugino “Gourmet” parduotuvė-restoranas, ant šviežiai sutvarkytos Danės krantinės prie vaizdo į vandenį pateikdami pilstomo Butautų alaus. Naktinis alus ant krantinės suoliuko, besišnekučiuojant su svečiais pamažu vėstant vasaros karščiui – puikios akimirkos. Deja, rudenį šį alų pilstyti nustota, nes statinės tuštėjo nepakankamai greit, o gyvas alus statinėse nelabai laikėsi šiltose patalpose. Tačiau ten vis dar galima įsigyti minėto alaus buteliais, taip pat šaldytuvuose atsirado ir Kupiškėnų “Šventinio”. Beje, pastarasis kuo toliau tuo man labiau patinka savo kitokiu skoniu.

Kita įstaiga – labai prastas baras “Livonija” iki šiol pilstę prastą savo gamybos alų “Livonijos”, pagaliau susiprotėjo ir jį pakeitė padoriu – vėl tuo pačiu Butautų. Tiesa, jis ir toliau pilstomas po “Livonijos” vardu. Jei jūsų negąsdina be proto garsiai įjungti televizoriai, transliuojantys chorų kovas, tai čia šio alaus galite paragauti už tikrai padorią kainą – 5 Lt. Kai ragavau, jis buvo puikioje kondicijoje. Nelieskite maisto – jis prastesnis net už interjerą.

O tokios atvirutės nesenai sulaukėme iš Anglijos

Prieš keletą dienų senamiestyje užėjęs į mėgstamą degtinės barą “Storoji antis” (čia prie stikliuko nepakeičiama puikioji Straganinos užkanda), vėl buvau maloniai nustebintas – meniu puikuojasi gal penketas skirtingų belgiško alaus rūšių buteliais. Pamenu tikrai, kad yra Maredsous ir Duvel – puikus pasirinkimas. Kitose žiniose:

  • mano kiek nutolęs “lokalas” Ramybė (Palangoje) netrukus planuoja pasistatyti čekiškojo Bernard juodojo statinę. Nuo tos dienos savo algą pervedinėsiu tiesiai jiems į sąskaitą;
  • kita vieta Palangoje – baras 1925, kuriame grįžtant iš slidžių žygio rekomenduoju užsisakyti keptų stintų ir bokalą Kozel tamsiojo – ‘atvirutiniam momentui’ prie liepsnojančio židinio;
  • Kretingoje Butautų buteliais galima rasti bare-viešbutyje “Smagratis”;
  • sklando gandai Klaipėdoje atsidarysiant specializuotai tikro alaus parduotuvėlei ir barui – už 100 m. nuo mano buto durų. Ar gali būt geriau?

- – -

Sending greetings from perfect winter on the seaside, and some news and tips on where to get craft beer this side of Lithuania. In Klaipėda, ‘Gourmet’ shop sells Butautų and Kupiškėnų beers, while “Livonija” pours Butautų from tap for cheap. In Palanga, 1925 serves perfect fried smelts (the best seasonal fish) with Kozel dark and “Ramybė” despite already being best bar in Lithuania Minor, promises to put Bernard dark on tap. Way to go!

Lambic alaus festivalis Belgijoje

May 29, 2010 22:00-May 30, 2010 22:00

Viena įdomiausių ir išlaikiusių ilgiausią nenutrūkstamą tradiciją alaus rūšių, dar gan mažai aptarta mūsų puslapiuose – laukinės, arba spontaninės, fermentacijos alus.

Dažniausiai jis gaminamas Belgijoje, kur paslaptingos upės slėnis suteikia orui būtent šiam alui tinkamas laukines mieles ir kitus mikroorganizmus, patenkančius į alų tiesiai pro… atvirus alaus daryklos langus. Šiandien tokį alų, atsigabenę reikiamus mikroorganizmus mėgintuvėliuos, jau atgamina ir kitų šalių tikro alaus entuziastai.

Tačiau vien tradicinių likusių daryklų šio keisto ir paslaptingo alaus galima bus iki sočiai prisiragauti pavasarį įvyksiančiame Spontaninės Fermentacijos mini festivalyje Buggenhout miestelyje Belgijoje. Lambic,  kriekenlambic, faro, gueuze, framboise ir kitų, viso 70 pavadinimų.

Įėjimas nemokamas. Lyg tyčia, Ryanair dar ir atidaro pigius skrydžius į Charlerois aeruostą netoli Briuselio.

Daugiau informacijos – renginio svetainėje: 19th Weekend of Spontaneous Fermentation.

(Ačiū už info mūsų korespondentui Olandijoje Gundui)

Parduotuvės alaus entuziastams

Taip, tiek pasinėrėm į rudens darbus, keliones ir alaus ragavimo džiaugsmus, kad kiek apleidom šį žurnalą. Grįžtame ir vėl rašysime.

Šiemet kaip niekad užderėjo parduotuvių alaus darymo entuziastams. Jau rašėme apie Agrotemą, Sulivesta taip pat išdėliojo savo negausų asortimentą Vilniaus “Bitinėlyje” (Šopeno g. 12/26).

savasalusIr štai dar viena naujiena – Vilniuje duris atidarė nauja internetinė parduotuvė Savas Alus (http://www.savasalus.lt). Prekės iš tų pačių belgų Brouwland, taigi kokybiškos, panašia arba brangesne kaina už Agrotemos, tačiau galima ateiti į jų pačių parduotuvę (Giedraičių 85-202) – pasak savininkų, ten rasite viską, ką jie siūlo ir internete.

Naujai parduotuvei linkime sėkmės ir tikimės kad su konkurencija netrukus atsiras ir daugiau taip pat kokybiškos ir įdomios, bet kiek pigesnės čekiškos, lenkiškos, vokiškos produkcijos. Džiaugiamės, kad alaus darymo entuziastams vis paprastėja ingridientų klausimas. Patys dar ten nebuvome, parašykit į komentarus, kas apsilankysite.

Twitteryje jau rašėme, kad latviai Rygoje ir Bauskoje atidarė specializuotas gyvo alaus parduotuves Dzīvais Alus, kuriose karaliauja praktiškai vien lietuviška Aukštaitijos bravorų produkcija. Latviai alaus blogeriai beveik krykštauja iš džiaugsmo.

Paskutinius varginančius biurokratijos laiptus mindo ir panašaus tipo lietuviškos parduotuvės Vilniuje savininkai, kurie tikisi startuoti dar gruodį. Pranešime apie tai čia.

- – -

Something’s brewing locally, craft beer as both taste preference and a hobby is becoming more popular in Lithuania and it’s now a third homebrewing shop that has just opened its doors. Latvians in the meantime have opened ‘live’-beer-only (unpasteurised, bottle-conditioned beer is known as ‘live’ in Baltics) shop Dzīvais Alus in Riga and Bauska. Exclusively Lithuanian beers reign in this shop, and we know that a similar shop is to open in Vilnius this month. Watch this space.

Varėnoje lapkritį – tikro lietuviško alaus paroda–degustacija

November 25, 2009-November 28, 2009

verpetai flayerisFestivalius ne tik miestai moka švęst  (o gastro-festivaliai mieste dažnai gan primityvūs, vis prieš akis iškyla “Europos kulinarijos” dienos Vilniuje, kuriose sužinojome, kad visos Europos virtuvės garsėja… dešrelėmis su kopūstais ir Švyturio eurolageriu).

Štai Varėnos kino ir menų festivalyje “Verpetai” (vyksiančiame Lapkričio 25-28) be turtingos kultūrinės ir muzikinės programos, bus ir tikro alaus veiksmas:

Lapkričio 28 d., Varėnos kultūros centre (J. Basanavičiaus g. 2)
Nuo 12 val. – Tikro lietuviško alaus paroda – degustacija. Paskaitos, diskusijos, filmai apie alų ir jo gamybą.

Panašu, kad šitą reikalą kuruos Vilniaus “Alaus namai”, kurių “karčiama” turėtų veikt iki paryčių.

Daniškas alus, antras dublis

Copy of IMG_5677

Šitą postą dedu turbūt labiau dėl to, kad pasidalint spalvinga butelių nuotrauka, nes to vakaro, kai staiga iškrito ankstyvas sniegas, jau nelabai pamenu. Šitą smagią dovanėlę-degustaciją iš Danijos mums suteikė mielas bičiulis Ilja, kuriam didžiai dėkojame. Rinkinys gan eklektiškas, atrinktas beveik be kriterijų, todėl buvo dar įdomiau.

Tiesą sakant lūkesčių kartelė, paragavus daniško Mikkeller alaus, gan aukšta. Šiame rinkinyje tokių ryškių gal ir nebuvo, tačiau keletas tikrai verti paminėjimo. Man prie to pirmo sniego bene labiausiai patiko Bryggeriet Refsvindinge “Mors Stout” (5.7%), angliško stiliaus stautas, kiek neįprastai švelnus ir minkšto, kone pieniško saldumo;  Gourmetbryggeriet FinAle (7%) – čia danai jau pažodžiui kopijuoja amerikiečius – tai tiesiog American IPA būdingas, gaivių citrininių apynių šuoras (jų norėtųsi dar daugiau); ir Norrebro Bryghus – savo minimalistinio dizaino buteliu tiesiog rėkiantis kokybę, tačiau tik pakutenantis liežuvį šampanine angliarūgšte ir maloniu, bet visai lengvučiu skoniu. Pasirodo, tai cream ale.

Dar pora ar trejetas kitų turėjo šokoladinius charakterius, kuris tačiau iki galo nė viename nesuveikė – ypač tai ryšku Carlsberg premium linijos Jakobsen Brown Ale – jame atrodė, kad šokoladas ir alus niekada nesusitikę, taip ir nuėjo kiekvienas savo keliais.