Archive for the 'Alinės' Category

Page 2 of 4

Atvirutė iš pajūrio

Sausį Klaipėda šerkšnu pražydo

Mieli draugai, šią puikią žiemą gera leisti su draugais ir tikru alumi, dar geriau jei tai galima daryti geruose baruose. Prieš kelis mėnesius persikėliau į Klaipėdą, ir jei pajūrio gyvenimas kaip visada kupinas gyvybingo ir įdmaus veiksmo, tai su alaus kultūra – ne geriausi popieriai. Nepaisant to, ir čia jau jaučiamas augantis poreikis kokybei ir įvairovei, ir vienur kitur atsiranda gyvybę žadančių užuomazgų.

Vasarą labiausiai pradžiugino “Gourmet” parduotuvė-restoranas, ant šviežiai sutvarkytos Danės krantinės prie vaizdo į vandenį pateikdami pilstomo Butautų alaus. Naktinis alus ant krantinės suoliuko, besišnekučiuojant su svečiais pamažu vėstant vasaros karščiui – puikios akimirkos. Deja, rudenį šį alų pilstyti nustota, nes statinės tuštėjo nepakankamai greit, o gyvas alus statinėse nelabai laikėsi šiltose patalpose. Tačiau ten vis dar galima įsigyti minėto alaus buteliais, taip pat šaldytuvuose atsirado ir Kupiškėnų “Šventinio”. Beje, pastarasis kuo toliau tuo man labiau patinka savo kitokiu skoniu.

Kita įstaiga – labai prastas baras “Livonija” iki šiol pilstę prastą savo gamybos alų “Livonijos”, pagaliau susiprotėjo ir jį pakeitė padoriu – vėl tuo pačiu Butautų. Tiesa, jis ir toliau pilstomas po “Livonijos” vardu. Jei jūsų negąsdina be proto garsiai įjungti televizoriai, transliuojantys chorų kovas, tai čia šio alaus galite paragauti už tikrai padorią kainą – 5 Lt. Kai ragavau, jis buvo puikioje kondicijoje. Nelieskite maisto – jis prastesnis net už interjerą.

O tokios atvirutės nesenai sulaukėme iš Anglijos

Prieš keletą dienų senamiestyje užėjęs į mėgstamą degtinės barą “Storoji antis” (čia prie stikliuko nepakeičiama puikioji Straganinos užkanda), vėl buvau maloniai nustebintas – meniu puikuojasi gal penketas skirtingų belgiško alaus rūšių buteliais. Pamenu tikrai, kad yra Maredsous ir Duvel – puikus pasirinkimas. Kitose žiniose:

  • mano kiek nutolęs “lokalas” Ramybė (Palangoje) netrukus planuoja pasistatyti čekiškojo Bernard juodojo statinę. Nuo tos dienos savo algą pervedinėsiu tiesiai jiems į sąskaitą;
  • kita vieta Palangoje – baras 1925, kuriame grįžtant iš slidžių žygio rekomenduoju užsisakyti keptų stintų ir bokalą Kozel tamsiojo – ‘atvirutiniam momentui’ prie liepsnojančio židinio;
  • Kretingoje Butautų buteliais galima rasti bare-viešbutyje “Smagratis”;
  • sklando gandai Klaipėdoje atsidarysiant specializuotai tikro alaus parduotuvėlei ir barui – už 100 m. nuo mano buto durų. Ar gali būt geriau?

- – -

Sending greetings from perfect winter on the seaside, and some news and tips on where to get craft beer this side of Lithuania. In Klaipėda, ‘Gourmet’ shop sells Butautų and Kupiškėnų beers, while “Livonija” pours Butautų from tap for cheap. In Palanga, 1925 serves perfect fried smelts (the best seasonal fish) with Kozel dark and “Ramybė” despite already being best bar in Lithuania Minor, promises to put Bernard dark on tap. Way to go!

Lapkričio tradicija

Taip jau sutapo, kad jau bene penketą metų iš eilės lapkričio mėnesį tenka lankytis Anglijoje su visais iš to išplaukiančiais malonumais. Šie priešadventiniai apsilankymai tarsi užfiksuoja šventinio laikotarpio pradžią, duoda startą kalėdiniams pasimatymams ir pasisėdėjimams su draugais, na žinot tokiems  – „einam šnektelsim po du tris, ne daugiau šešių“. Ir taip kasdien.

Kasdieninė programa to the maximum susidėliojo ir Anglijoj. Būtų tiesiog nepateisinama gaišinti Jūsų laiką visų nuotykių aprašymu, tad kaip ir dera save gerbiančiam blogui, išrinkom geriausius momentus.

Here we go.

Samuel Smith pubai

Su draugu Julium juokėmės, kad jei tik Londone sugalvoji nueit į kokį padoresnį pubą, būtinai pasirodo, kad jis priklauso Sam Smith grandinei. Ir tas tikrai nėra blogai. Apie Samuel Smith alus ne kartą jau rašėme – nuo kokybiško lagerio iki puikiausio stouto – viską jie turi. O apie specifinę atmosferą pube, kuri sukuriama tų istorinių interjerų, nėra ir ką kalbėti. Tokie pubai kaip Cittie of Yorke su savo senoviniais interjero raižiniais ir penktadienine black-and-white matricos publika, pabirusia iš užsidariusių ofisų, arba The Angel su praėjimu į kitą baro pusę per lauką ir sekmadieniniu wanna-be-artsy-leftist kontingentu,  leidžia geriau suprasti, ką Anglijoj reiškia barų kultūra žmonių susitikimams, bendravimui, pagėrimui ir pan.

Mild

suprememildŠį kartą važiavau į Angliją su tvirtu nusistatymu paragauti iki šiol burnoj neturėtos alaus rūšies. Mild – tai senovinės receptūros angliškas elis, prieš kurį laiką jau bene išnykęs, tačiau dabar alaus entuziastų sėkmingai atgaivintas ir laimintis apdovanojimus dažnuose alaus festivaliuose. Dažnai tai tamsios vario spalvos, korėtos putos alus, kuris paprastai nebūna stipresnis nei 4 ABV. Skonis pakankamai švelnus, jokio apynių agresyvumo.

Taip jau sutapo, kad mild‘as buvo pirmasis mano paragautas elis šios kelionės metu. Birminghame, slėpdamiesi nuo lietaus, sprukome į pirmą pasitaikiusią aludę po viaduku, tikėdamiesi sušilti iš vidaus ir išorės. Įėjus vaizdelis nieko gero nežadėjo – tipiškas stoties baras su aptriušusia furnitūra, tabloidus  skaitančia publika, kuri neaišku ar šiame amžiuje buvo iš pubo išėjusi, ir rėkiančiais, ką tik darbą baigusiais kelių remontininkais su atšvaitinėm liemenėm. Tačiau kaip nustebau, kai prie baro vienas iš kranų liudijo, kad aludėje pilstomas Hobson‘s Mild – vienas iš puikesnių angliško mild‘o pavyzdžių! Alus buvo puikios kondicijos, šviežut šviežutėlis, nors tik 3,2 stiprumo, tačiau tikrai įdomaus salyklų balanso ir tokio malonaus salykiško salsvumo. Pasakysiu – dar niekaip taip maloniai nežiūrėjau Robbie Williams klipų  per rėkiantį plazminį teliką.

 Wetherspoon alaus festivalis

Nors Wetherspoon aludžių tinklas dažnai sulaukia nepalankių vertinimų iš kolegų bloggerių ar šiaip alaus mėgėjų už be skrupulų perimamas tradicines aludes, įvedant ten supermarketo tvarką, už pernelyg plebėjišką aplinką, maistą iš šaldytų pusfabrikačių ir pan., tačiau kartais, kaip sakoma, tikrai nereikia spjauti į šulinį. Lapkričio mėnesį Wetherspoone visada vyksta Real Ale Festival, kurio metu tinklo aludės prekiauja įvairiais eliais iš visų Anglijos regionų, o taip pat ir iš kitų šalių. Kadangi nori nenori Wetherspoon aludė visada pasipainiodavo po kojomis kuriuo nors metu, tai teko paragauti tikrai nemažai naujovių. Vieni alūs buvo geresni, kiti prastesni, treti visai nuobodūs. Visų jau neprisiminsi. Kas įstrigo atmintin – tai specialiai festivaliui aludario iš Amerikos virtas Grumpy‘s Pale Ale. Gal todėl, kad pompa JAV vėliava padabinta buvo, o gal kad amerikoniškų apynių atakos jau buvau pasiilgęs. Bet kokiu atveju, turint omeny, kad dažniausiai tinklo aludės dirbdavo visa valanda ilgiau nei kiti pubai, kone kiekvieną vakarą tekdavo vakarą užbaigti Wetherspoone ragaujant vis kitokį elį. Patys suprantat, jau būna ne ta būsena, kad šautų galvon pasižymėt alaus skonio ypatybes į savo išmanųjį telefoną…

Fuller‘s ESB

Vienas iš Londono aludarių pasididžiavimų. Fuller‘s alaus daryklos produkcijos buteliuose jau galima gauti ir Lietuvoje, tad ko gero žinote, kad jų alus skanus gerti. Tačiau ESB  iš bačkos – ką jūs – tiesiog puikus! Aišku didelė dalis mano patirto malonumo nuopelno priklauso ir baro Prince Albert savininkui – frajeriui, artėjančiam prie savo gyvenimo saulėlydžio, nešiojančiam po du auksinius žiedus ant kiekvieno piršto – kad puikiai alų išlaiko, teisingai įpila ir juokeliu palydi. (Kai mus lydinčios damos bandė užsisakyt arbatos, tas tik pakraipė galvą: „žinot, mes šiame pube nelabai skatinam arbatą gerti“). ESB, mano nuomone, turi visas geriausias savybes, kuriomis privalo pasižymėti tikras tradicinis angliškas elis – kompleksiško pilno skonio, o panaudotas apynių derinys suteikia alui tiek gaivaus žolinio, tiek aštresnio citrusinio aromato. Galėtų Vynoteka ir šio alaus butelinę versiją atvežti mums į Lietuvą.

Amarillo

Puikiame pube The Charles Lamb Islingtone gėriau alų Amarillo, kuris, ko gero, kaip sufleruoja pavadinimas virtas su amarillo apyniais. Įtariu, kad alų išvirė Butcombe Brewery, bet jie savo saite neprisipažįsta. Vėl gi nepasižymėjau. Kuo man įstrigo šis alus – o gi netikėtu dūminiu poskoniu, lyg būtų parūkytas salyklas naudotas. Na ir žinoma – tas keistas pipirinis, liežuvį kandantis apynių aromatas. Žodžiu,labai patiko ne tik man, bet ir draugams. Jei kas ką žinot apie amarillo daugiau – komentuokit.

Draugai

Na ir galiausiai, bet tikrai nepaskutinėje vietoje noriu padėkoti visiems draugams, su kuriais puikiai laiką praleidom, alaus paragavom, žodžiu kitu persimetėm. Ačiū Adrian, Aidui ir Izabelei, Juliui ir Astai, Karoliui ir Olesiai, Nicos ir Savas, Gedui, Aivarui ir Gedui Si. Buvo smagu! 

Medaus alus laikraščio veidrodyje

Nors pernykštę savo rubriką “Spaudos apžvalga” ir panaikinome dar metų pradžioje, laikas laiko vis nutinka kas nors tokio, kai norisi prie jos sugrįžti… Štai ir vakar (buvusio) šalies dienraščių lyderio rubrikoje “Gurmanų kelionės – Gyvenimo būdas” su prierašu “Netikėti maršrutai” puikuojasi publikacija interiguojančiu pavadinimu “Alaus megėjų rojuje – lietuviškas kvapas”?

Continue reading ‘Medaus alus laikraščio veidrodyje’

Pasvalio Ruginis atėjo į Vilnių

Vakar Čiobiškis “Skrajojančio Olando” baro iškaboje pamatė užrašą “Pasvalio Ruginis alus 5 lt”. Ką? Ruginis alus? Lietuvoje to dar nebuvo. Ar nepasivaideno mūsų draugui?

ruginis

Suskubome patikrinti. Su džiaugsmu pranešame – ne, nepasivaideno. Sėmėm vieną bokalo po kito alaus, kokio dar nebuvo tekę ragauti (nors Estijoje ir Suomijoje ruginis yra tradicinis ir gan gerai žinomas). Manau, gerai patuštinome statinaitę, bet ir jums palikome.

Continue reading ‘Pasvalio Ruginis atėjo į Vilnių’

Alaus Žemėlapis / Lithuania Beer Map


Žiūrėti Beer Map Lithuania didesniame žemėlapyje.
Peršokti tiesiai: Kaunas, Pajūris, Šiaurės Lietuva.

Inspiruotas Stonch’o, šiandien sumečiau lankytinų vietų Lietuvoje, kur galima rasti įdomaus alaus, žemėlapį. Kaip visada, problemos su dvikalbyste, tad vietų aprašymai kol kas angliški.

Kol kas jame tik virš 50 vietų – barų, restoranų, daryklų. Bus daugiau. Kviečiu prisijungti jį pildant. Žemėlapis bus patogiai prieinamas per meniu dešinėje, dabartinio Kur rasti skyriaus vietoje. Jei turite pasiūlymų, ką dar reikėtų įtraukti, prašom komentuoti apačioje arba rašyti tiesiai adresu tikrasalus (at) gmail.com.

- – -

As you can see, we started a Beer Map Lithuania project – inspired by Stonch’s London Map and yet another Beer Mapping Project. There’s only over 50 entries so far but it will be updated for sure. Hope this will help organizing your next beer trip to Lithuania.

Those Crazy Lithuanians

Na štai ir šalies dienraščių lyderis gavo progą pirmame puslapyje prabilti apie lietuvišką alų – pas mus apsilankė charizmatiškas JAV kabelinės televizijos laidos “Three Sheets” vedėjas Zane Lamprey ir susuko laidą apie alų ir midų – nepamiršdamas tiek paaiškinti jo kilmę, tiek pabrėžti, kad jis visada “vartoja atsakingai”… Visuma gavosi visai juokinga ir reprezentatyvi, bet…

Continue reading ‘Those Crazy Lithuanians’

Krizės akivaizdoje islandai verda alų

Islandijoje alus tapo populiariausiu gėrimu per labai trumpą laiką. Šiandien jo saloje, pasak”Iceland Review” per metus išgeria apie 15 milijonų litrų, nors prieš jo legalizaciją 1989 metais numatyta, kad jo bus suvartojama tik apie 7-10 milijonų ltr. Apie 70% Islandijoje išgeriamo alaus yra pagaminama vietoje, ir nepaisant šalį sukrėtusios finansinės krizės, ten steigiasi ir sėkmingai veikia naujos alaus daryklos.

Kai sunku, islandai verda

Kai sunku, islandai verda

“Stiprus” (t.y. stipresnis nei 2,3%) alus saloje buvo uždraustas dar 1935 metais per Islandijos prohibiciją. Mat galvota, kad pigus alus islandus ves į pagundą labiau nei ne itin malonaus skonio vietinė degtinė brennivín.  Ir ilgą laiką islandai alučio galėdavo paragauti tik paskubomis Keflaviko oro uosto Duty Free zonoje. Tačiau 1983 “Gaukur á Stöng” pubo” “įkūrėjams šovė į galvą geniali verslo idėja – legalųjį brennivín maišyti su bealkoholiniu pilsneriu…

Nelyg koks svajotojų apie laisvę  judėjimas prieš komunizmą Rytų Europoje, prasidėjo svajotojų apie tikrą alų judėjimas prieš stagnaciją Islandijoje. Pirmiausia dainuojančiai alaus revoliucijai smūgį bandė suduoti abstinentas Teisingumo ministras, uždrausdamas ir netikrą alų bjórlíki, kuris tuo metu ištobulėjo iki importinės degtinės, vermuto ir nealkoholinio alaus kokteilio.  Galų gale visi suprato situacijos absurdiškumą, ir 1989 kovo 1 dieną, salos parlamentui nubalsavus 13 prieš 9 už alaus sugrąžinimą, griuvo Reikjaviko siena barai alų pradėjo pilstyti legaliai, ir tai buvo pavadinta Islandijoje Alaus diena, švenčiama kasmet. Per vienerius 1989-90 metus barų skaičius salos sostinėje išaugo beveik 50%,

Jei darbo dienomis islandai, jei neskaityti kelių žinomų turtingų menininkų, nelabai linkę gurkšnoti alų, tai savaitgalis bent jau Reikjavike virta jaunimo debošu žygiu, pavadintu rúntur, tai yra žygiu per kuo daugiau barų per penktadienio vakarą. Stipriausias pozicijas alaus prekyboje užėmė Reikjaviko Ölgerðin Egill Skallagrímsson pilstanti įvairias “Egils” alaus rūšis, taip pat ‘Pepsi” o nuo pernai ir “Polar Beer” gaminanti darykla.  Ir Akureyri mieste veikianti Vífilfell, prieš sukurdama “Viking” bei “Thule” alų daugiausiai pilsčiusi “Coca Cola “ir įvairias jos atmainas.

Tačiau tuo alaus “questas” nesibaigė. Islandiškas vanduo iš ledynų labai švarus,  natūraliai minkštas, todėl jo dirtinai nereikia chemiškai apdirbinėti, tobulinti. Miežiai  saloje auga, tačiau laikomi netinkami aludarystei.  Pirmiausia islandai daugiausiai pasidavė medžiagų iš Skandinavijos įvežimui, ir alaus daugiausiai tapo nuobodoko skonio. Vėliau jie pradėjo periminėti geriausią patirtį, ir net rinkos lyderiai laikas nuo laiko išvirdavo įdomesnių alaus rūšių.

Ledas iš Snaefellsjokull

Ledas iš Snaefellsjokull

Galbūt reaguodama į tai, Olafssonų šeima Árskógssandur miestelyje įkūrė daryklą “Kaldi“, paremta čekiškais įrenginiais, salyklu, apyniais ir netgi atsivežto aludario David Masa patarimais. Ölvisholt Brugghús įsikūrė ir naujas rūšis modeliuoti pradėjo pietinėje šalies dalyje, netoli sostinės. O štai salos vidurio vakaruose, Snaefilness ledyno pakriaušėje atsidarė vokišką įrangą ir – kuo labai didžiuojasi – tik savo ledyno vandenį naudojantis Mjöður darykla.

Dar linksmiau į niūrius finansiškai laikus pažvelgė toks Reikjaviko gyventojas, su draugais pradėjęs kurti angliško tipo alų visokiais savo pavadinimais projekte, pavadintame “Bjórbókin“. Štai toks islandiškas išradingumas, o gal tiesiog daniškų mikrodaryklų kultūros įtaka šiauriausiems mūsų visų kaimynams…

Fine beer guide to Latvia

Beer enthusiast Atis Rektins from Latvia (Dzeru alu blog – in Latvian only) kindly put together this short guide to Latvian fine beers and smaller breweries (in English). Cheers! Lithuanian translation can be found here.

Continue reading ‘Fine beer guide to Latvia’

Latvijos tikro alaus gidas

abula01

Geriausio latviško alaus darykla Abula. Foto: beerborec.cz

Pritrūkę tikro lietuviško alaus, dažnai žvalgomės, ką galime rasti pas kaimynus. Prieš keletą metų praktiškai į Rygą atvažiuodavome kone vien dėl pubo “De Lacy’s”, kuriame buvo galima rasti ‘perfect pint’ net keletos rūšių  angliško tikro elio (deja, dabar pubas uždarytas). Keliaudami po Latviją atradome ir mėgavomės Tervete, Ingver ir Užavs alumi.

Prieš keletą dienų ir latviai mus susirado. Latvijos alaus entuziastų ir namudinių aludarių klubo narys ir blogeris Atis Rektins (jo alaus blogas Dzeru alu) parašė mums įkvepiantį laišką, kuriame gyrė Lietuvos mažesnių alaus daryklų alų ir namudinių aludarių judėjimą. Mes jo paprašėme parekomenduoti šio to Latvijoje, ir sulaukėme puikaus ir išsamaus Latvijos tikro alaus gido. Dėkojame Atis ir džiaugiamės galėdami pasidalinti šia informacija su jumis, mieli skaitytojai.

Skaitant seilė nutįso, tad jau ruošiam ratus. O jei kas anksčiau važiuosit, parvežkit ir mums paragaut ko radę.

[English] Super thanks to Latvian beer enthusiast and blogger Atis Rektins for this guide of real Latvian beers and breweries which we publish translated to Lithuanian. Courtesy of Atis’ we will soon post the original English version.

Continue reading ‘Latvijos tikro alaus gidas’

Stokholmo aludžių apžvalga

Šiandien publikuojame mūsų bičiulio Šarūno, didelio alaus mėgėjo, Stokholmo aludžių ir alaus aprašymą. Eilėje jau laukia Latvijos alaus draugijos paruoštas gidas. Gal jau laikas “Beer in your pocket” leidinių serijai?:)

- – -

Pačioje pavasario pabaigoje nusišypsojo laimė pasirinkti ir praleisti savaitgalį vienoje iš Skandinavijos šalių sostinių. Sukau galvą kas tai galėtų būti… Kopenhagoje daug kartų viešėta, kolegos studijavę Norvegijoje baugino 30 litų kainuojančia pinta Oslo aludėse, o Stokholmas ir Helsinkis niekad nesitapatino su miestais garsėjančiais alaus kultūra. Čia man padėjo European Beer Guide – kurį nuo šiol, minėdamas pačiu geriausiu žodžiu, rekomenduot galiu kiekvienam.

Continue reading ‘Stokholmo aludžių apžvalga’