Škotų bravorui Brew Dog vis negana. Pavasarį pamušę alaus stiprumo rekordą su savo  “Sink The Bismark”, jie perspjovė patys savę, pamušdami savo pačių rekordą nauju alumi kurio stiprumas net 55% alk., butelio kaina viršija 500 svarų (apie 2000 Lt). Maža to, jo pakuotė – mirusių žvėrelių iškamšos. 12-kai [...]]]>

Škotų bravorui Brew Dog vis negana. Pavasarį pamušę alaus stiprumo rekordą su savo  “Sink The Bismark”, jie perspjovė patys savę, pamušdami savo pačių rekordą nauju alumi kurio stiprumas net 55% alk., butelio kaina viršija 500 svarų (apie 2000 Lt). Maža to, jo pakuotė – mirusių žvėrelių iškamšos. 12-kai butelių buvo panaudoti 9 šermuonėlių, keturių voverių ir vieno zuikio lavonėliai. Pavadinimas? “The End Of History” (“Istorijos Pabaiga”).

“Istorijos Pabaiga yra ideali iškamšų darymo, meno ir aludarystės amato konceptualinė sąjunga,” – sakė James Watt, vienas iš dviejų BrewDog vyrukų. “Mes norime parodyti žmonėms, kad egzistuoja alternatyva monolitiniams korporatyviniams alums, supažindinti juos su visiškai nauju požiūriu į alų ir pakelti alaus statusą mūsų kultūroje.”

Nepaisant Brew Dog patikinimo, jog visi žvėreliai buvo nutrenkti kelyje mašinų, jie netruko sulaukti pasmerkimo iš gyvūnų teisių gynimo draugijų.

“Tai pavyzdys dar vienos kompanijos, laviruojančios ant priimtinumo ribos vien pigaus marketingo taktikos vardan”, – negailėjo karčių žodžių vienos šių organizacijų atstovė interviu BBC.

O kaip pats alus? Tai super stiprus belgiškas blonde, virtas su dilgėlėmis ir kadugiais. Alkoholio lygis koncentruotas, panaudojant ekstremalaus šaldymo technologiją.

Kai kurie skaitytojai galbūt prisimins mano pirmąjį alaus virimą saloje – 2007-aisiais Niujorko Long Island’e. Šiandien jūsų dėmesiui – atsakaita iš tropinės  Koh Samui salos Pietų Tailande.

Taip nutiko, kad šią vasarą tenka praleisti čia. Nedidelėje (15 [...]]]>

Kai kurie skaitytojai galbūt prisimins mano pirmąjį alaus virimą saloje – 2007-aisiais Niujorko Long Island’e. Šiandien jūsų dėmesiui – atsakaita iš tropinės  Koh Samui salos Pietų Tailande.

Taip nutiko, kad šią vasarą tenka praleisti čia. Nedidelėje (15 km skersmens) žalumoje skęstančioje saloje – esą vieni gražiausių pasaulyje pliažų, smaragdinė jūra su kyšančiomis archipelago salelėmis, saulė, kalnai ir juose – tankios džiunglės. Milijonai kokosų ir šimtai žvejų laivelių. Kalnai vaisių, puikus įvairus ir čia, pietuose, aštriausias Tailande maistas.

Skamba kaip atostogos? Deja, darbo dienas praleidžiu dirbdamas namų ofise po ventiliatoriumi, palinkęs prie laptopo. Užtat vakarais ir savaitgaliais tyrinėju salą ir vietinę kultūrą bei kulinariją. Restoranėliai, turgūs ir fiestos, gatvės maistas, kaiminystėje iš tailandietiškų cukranendrių distiliuotas puikus romas. Ir – nuobodus alus.

Kaip ir Lietuvoje, alaus čia galima rasti dešimtimis pavadinimų – Tiger, Chang, Singha gal garsiausi, tačiau visus juos vienija tas pats kaip ir mūsų krašte – blankus ir beveidis pramoninio globa-lagerio skonis. Kol kas renkuosi Chang, nes jame gal kiek labiau dvelkia salyklu. Iliuzijų ir anksčiau neturėjau, ragauti gero azijietiško alaus dar niekur neteko. Beje, Tailande alkoholiui taikomi ypač dideli mokesčiai, mažas buteliukas šio gėralo bare gali kainuoti net Bt100 (apie 10 Lt).

Todėl jau kraudamasis kuprinę, pirmiausia joje suradau vietos salyklo ekstraktams, apyniams ir mielėms. Apie naminį alų šiame žemyne beveik niekas negirdėję (tačiau naminį fermentuotą ryžių gėrimą, taip pat kaip iš jo virti samagoną, kai kurie žino), tad ir ingridientų čia nenusipirksi. Kol kas neradau žmogaus, kuris žinotų ir kas yra apyniai, nei kuriose džiunglėse jų ieškoti.

Kita užduotis – susirinkti įrangą. Naminiam alui daug nereikia, tačiau tai užtruko. Patogų nerūdyjančio plieno katilą ir mažas svarstykles pagaliau radau supermarkete, o aliuminį vamzdį aušinimo gyvatukui susisukti – vietinių meistriukų dirbtuvėlėse. Sunkiausia buvo įsigyti… termometrą. Teko apvažiuoti visą salą, vaistines, barachlynus, kol radau vokišką kepyklos ingridientų ir instrumentų tiekėjų firmelę – ten pat suradau ir aerometrą (misos saldumui matuoti). Tokie pasivažinėjimai visai ne vargas, tiesą sakant mėgavausi naujomis pažintimis, patarimais ir patirties pasidalijimais.

Pietryčių Azijoje visada vasara, saloje visus metus temperatūra dieną apie 30 C. Per šilta britiško ar lietuviško stiliaus eliui (tiesa, biržiečiai kartais raugina alkūnės temperatūroje – t.y. apie 37 C). Tačiau man jau senai knietėjo pabandyti padaryti kitą alų, tradiciškai verdamą tik vasarą. Tai iš kaimo kilęs, bet smrkiai emancipavęsis Saison (Prancūzijoje žinomas kaip Biere du Garde) stiliaus alus, kuriam naudojamos specialios mielės, mėgstančios ypač aukštą rūgimo temperatūrą. Kelionės Belgijon metu nepaprastai pamėgau šį alų ir išbandžiau daug jo variacijų. Šis gėrimas turi įprasto belgiško rūgštumo, pikantiškai aštroką skonį, yra ypač sausas ir gausiai nugaivintas apyniais.

Daugiau apie saison gal parašysiu kokį kitą kartą, kol kas pakanka pasakyti, kad į Tailandą su manimi atskrido ir specialių gyvų mielių Wyeast Belgian Saison 3724 mėgintuvėlis – tų pačių, kurias naudoja Brasserie Dupont savo nuostabiam alui, laikomam neginčijama saison klasika. Alaus sausumui išgauti naudojama dar viena mielių rūšis “pabaigimui” ir belgiškas candi cukrus (jį pakeičiau nerafinuotu rudu cukranendrių cukrumi).

“Farmhouse Ales” knygoje rašoma, kad Saison Dupont pirminis rūgimas vyksta prie ypač aukštų temperatūrų – nuo 30 iki 35 C! Namie dieną temperatūra pakyla iki 30 C ir daugiau, o rūgimo metu alus dar labiau įkaista, todėl teko sukonstruoti laikiną šaldytuvą iš putoplasto dėžių, skirtų laikyti atšaldytai žuviai. Į jas be fermentacijos kibiro, dedami keli užšaldyto vandens buteliai, ir viskas sandariai uždengiama.

Jau po nakties alus puikiai užgyveno! Temperatūrą “šaldytuve” pavyksta išlaikyti 25-30 C, jį atidarius, nosį pasitinka nuostabus kvapas. Patransliuosiu apie progresą šio blogo puslapiuose, o norintiems pasigaminti analogišką alų namie, į receptų skyrių patalpinau savo alaus – Saison de Samui – receptą.

Daugiau nuotraukų iš virimo sesijos netrukus – Tikro Alaus Flickr galerijoje ir Facebook puslapyje.

- – -

We can’t have enough of brewing on islands, and this time we do it on Koh Samui in Southern Thailand. The weather is suitable for Saison, and we got the same yeast as famous Brasserie Dupont in Belgium is using. Other ingredients had to be imported from Lithuania and the equipment we bought in local markets, workshops and brick-a-brack. No miracles here, it’s a simple improvisation (see the recipe in our recipes section) with probably too much wheat and lots of beautiful hops at the top end of style range. A makeshift fridge from styrofoam boxes and ice-frozen water bottles should help to keep it below 35 C. Now let’s see how this saison likes the tropical climate…

Pastaba 1. TAD labai mėgsta tikrą lietuvišką virtuvę, tad kiekvienam recepte yra kažkokia dalis kulinarinio paveldo, kad ir ką tai galėtų reikšti.

Pastaba [...]]]>

Firminis TAD užkandis: pastarnokų čipsai su kastiniu

Kadangi TAD laboratorija neapsiriboja vien tik alaus virimu, tačiau retkarčiais pažaidžia su puodais ir keptuvėm maisto gaminimo tikslu, nusprendėm švenčių proga su mielais skaitytojais pasidalinti keletu receptų su alumi, kuriuos kažkada suimprovizavom.

Pastaba 1. TAD labai mėgsta tikrą lietuvišką virtuvę, tad kiekvienam recepte yra kažkokia dalis kulinarinio paveldo, kad ir ką tai galėtų reikšti.

Pastaba 2. Gaminant nesilaikoma gramų, litrų, šaukštų ir kitokių matavimų, o vadovaujamasi mūsų guru A†A Keith Floyd nustatytu matavimo principu: „maždaug tiek“.

Taigi.

Geuze marinuotų lašišų užkanda su pastarnokų čipsais

Reikės:

Geuze

Lašišų filė

Jūros druskos

Grūstų juodųjų pipirų

Krapų (kam nepatinka, braukit)

Alyvuogių aliejaus

Pastarnokų

Gaminam:

Į lėkštę dedame lašišos filė oda žemyn, ir švelniai patepame ją alyvuogių aliejumi. Tada dosniai apibarstome druska (druskos kiekis priklauso nuo filė storumo ir norimo sūrumo) ir juodaisiais pipirais. Krapus smulkiai sukapojame ir apibarstome jais lašišą (šitą žingsnį galima praleisti, bet krapai tikrai suteikia sūdytai lašišai gero gaivaus vėjo). Tada maistine plėvele tvirtai užspaudžiame lašišą ir paliekame ją pastovėti vėsiai bent 12 val.

Lašišai pasisūdžius, peiliu nuvalome krapus, ir gražiai supjaustome filė juostelėmis, odą paliekant lėkštėje. Sudedam lašišos juosteles į indą ir užpilam ant jų gueuze, kad apsemtų.

Tuomtarp, įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Nulupame pastarnokus, pjaustome juos plonais griežinėliais skersai (kam patinka šiaudeliais, gali šiaudeliais), padruskinam ir papipirinam. Lengvai patepam kepimo skardą aliejum, suberiam pastarnokų griežinėlius, apšlakstom aliejum ir kepam kol pasidarys skaidriai balti ir traškūs (10-15 min, na OK, gal 20, priklausomai nuo griežinėlių storio).

Po viskam, dedam į lėkštę lašišos gabaliukus ištrauktus iš gueuze ir nusausintus, beriam šalia čipsus. Apibarstom kapotais svogūnų laiškais dėl grožio. Galima šalia papjaustyti agurko juostelių. Galima drėbtelti grietinės, o ant jos dar lašą balzaminio acto. Lašiša valgoma šakute, čipsai rankomis, suvalgius viską, lėkštė išlaižoma. Užgerti Cantillion Vigneronne.

Trinta moliūgų sriuba su Doppel Bock

Reikės:

Doppel Bock

Moliūgo

Alyvuogių aliejaus

Porų

Saliero

Čili

Daržovių sultinio

Malto muskato

Druskos ir pipirų

Grietinėlės dėl grožio

Gaminam:

Supjaustom porus ir salierus kaip įmanoma smulkiau. Puode įkaitinam aliejų ir apkepam jame porus ir salierus, kol jie suminkštėja (ant mažos ugnies). Smulkiai sukapojam čili ir taip pat apkepam. Tada suberiam kubeliais supjaustytą moliūgą. Kepam toliau kokias 3-5 min, pamaišydami, kad visi moliūgo gabaliukai gražiai apkeptų. Pilam doppel bock, na taip gerą pirštą ant dugno, gerai išmaišom, kad visos daržovės įsigertų aromato. Po 2-3 minučių supilam daržovių sultinį (kad apsemtų moliūgų gabaliukus), užverdam, sumažinam ugnį ir paliekam burbuliuoti kol moliūgai visai suminkštės. Padruskinam, papirinam, įberiam muskato. Nukėlę nuo ugnies, duodam sriubai pailsėt penketą minučių, o tada sutrinam su elektrine trintuve iki tolygios konsistencijos.  Pilam į lėkštę, pagardinam grietinėle, puošiam baziliko lapeliu. Į sveikatą. Eee.. tai yra skanaus.

Triušis troškintas Baltijos porteryje

Reikės:

Baltijos porterio

Triušio

Miltų

Alyvuogių aliejaus

Svogūno

Česnako

Morkų

Saliero

Pomidorų (gal 5-6 kokių)

Balzaminio acto

Druskos ir pipirų

Cukraus

Vištienos sultinio

Žolelių bukietas (iš šakelių baziliko, kalendros, čiobrelio, šalavijo, mairūno ir apelsino žievelės – galite pratęsti jei norite)

Gaminam:

Veiksmas vyksta sunkiam puode storu dugnu. Įkaitinam aliejų. Triušį, supjaustytą į 8 dalis, apvoliojame miltuose ir apkepam iš visų pusių aliejuje, kol gražiai aukso spalva paskrus. Triušiui apskrudus, išimam gabaliukus iš puodo ir atidedam į šalį. Tuom tarp tame pačiame aliejuje ant mažos ugnies eilės tvarka apkepam svogūną ir česnaką, salierą, morkas. Sudedam nuluptus ir susmulkintus pomidorus, na ir gal 10 min. patroškinam. Įdedam druskos, pipirų pagal skonį, įpilam acto ir duodam jam atsvaros su šiek tiek cukraus. Toks va pagrindas mūsų gražiai burbuliuoja – laikas dėti triušį.

Grąžinam triušį į puodą. Patogiai įtaisome jį tarp padažiuko, kiek luktelim.

O dabar eilė porteriukui! Alus su sultiniu turėtų eiti į puodą santykiu 50 ant 50. Aišku nebūtinai, tačiau kai daugiau alaus, gali tekti paskui apynių kartumą atsverti kokiomis nors kitomis priemonėmis (pvz. su daug čili pipiro). 50/50 turėtų būti optimalu. Taigi supilam alų su sultiniu, įberiam druskos, pipirų ir panardinam žolelių bukietą. Užverdam, sumažinam ugnį, sandariai uždengiam ir paliekam burbuliuoti bent kokioms 2 valandoms, kol triušis pasidarys labai minkštas.

Kaip ir viskas. Patiekti galima su svieste keptomis cukinijomis.

Obuolių pyragas su medumi, graikiškais riešutais, imbieru ir Hefeweizen Dunkel

Reikės:

Hefeweizen Dunkel

Sluoksniuotos tešlos

Obuolių

Medaus

Graikiškų riešutų

Imbiero

Gaminam:

Tešlą iškočiojam iki kokio 1 cm storio, šiek tiek plačiau už kepimo formą.

Obuolius nulupam, supjaustom skiltelėm, sudedam į indą. Uždedam gerą kiekį medaus, įberiam smulkiai sutarkuoto šviežio imbiero, šliukštelim hefe weizen dunkelio ir viską gerai išmaišom. Paliekam kuriam laikui pastovėt.

Kepimo formą tepam lengvai sviestuku, dedam tešlą, ant tešlos supilam mūsų obuolių miksą. Tešlos kraštelius gražiai į viršų užraukiam, kad neduokdie visas gėris iš pyrago nepabėgtų. Apibarstom graikškais riešutais. Šaunam į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepam kokias 20-30 min. priklausomai nuo pyrago storio. Kad viršutiniai obuoliai nepadžiūtų, o gražiai apskrustų, per vidurį kepimo pyrago viršų patepam lydytu sviestu.

***

Na tai visiems gerų švenčių! Einu į barą.

Kaip ir pernai, šios vasaros pabaigoje pamario pelkynuose su talka pririnkom maišą viržių žiedų ir išvirėm naują senovės vikingų ir škotų mėgto alaus versiją. Pernykštis bandymas pasirodė per silpnas įvairiais kampais, tad šiemet gerokai pakeičiau receptą, mostelėjau gerai paskrudintų salyklų – suteikt šiek tiek kartumo, lengvai apynių – tiek kad nepermuštų viržių, [...]]]>

Kaip ir pernai, šios vasaros pabaigoje pamario pelkynuose su talka pririnkom maišą viržių žiedų ir išvirėm naują senovės vikingų ir škotų mėgto alaus versiją. Pernykštis bandymas pasirodė per silpnas įvairiais kampais, tad šiemet gerokai pakeičiau receptą, mostelėjau gerai paskrudintų salyklų – suteikt šiek tiek kartumo, lengvai apynių – tiek kad nepermuštų viržių, ir kviečio – pagerinti putai ir alaus “kūnui”.

Minėtos medžiagos rezultate neblogai atliko savo paskirtį, 5.6% stiprumo alus buvo gardus ragauti ir rasti giros, riešutų, duonos skonių, skrudintas ruginis salyklas davė rūgštesnį charakterį, kuris gerai derėjo su švelniu vaistažolių medaus aromatu ir ilgokai išliekančiu, sausoku, netgi kiek “mediniu” viržių skoniu. Alų ragavusieji TA draugijos nariai puikiai j įvertino, ir prašė dar – kuo ir džiaugiuosi.

Spėliojantiems, kas nutiko kitam eksperimentui – derliaus alui – galiu nuraminti – jis jau senai sėkmingai išragautas “Marių burių” regatos, į kurią su visu alaus kegu papuoliau kiek netikėtai, metu. Beje, atmosfera ir publika buvo tikrai puiki, o muzikinė-kultūrinė dalis, kurioje vienu metu dalyvavo kokie 15 “bembų” (tokie būgneliai) – tiesiog superinis energijos pliūpsnis.

Tačiau derliaus aluje aš pasigedau tokio pat stipraus apynių “spyrio”. Jo visiškai tikėjausi, į 25 l katilą suvertęs kibirą ką tik nurinktų, prie sodybos augančių, stiprų aromatą skleidžiančių apynių. Gavosi 6% stiprumo skystas (tačiau ne gryno skaidrumo) gintaras su įdomiu, švelniai aitroku apynio žaismu lipnaus ir saldaus gurkšnio uodegoje. Kas ragavo nebrokijo ir netgi džiaugėsi. Alus ir burės kažkaip gerai derinasi. Tik per tą uodegą pabaigoje vos iki laivo sugebėjau nusikapstyti.

Kažkuris receptas netrukus bus padėtas į atitinkamą skyrių.

- – -

It’s time to try our latest concoctions – the new, darker and stronger version of Heather Ale and a first-time try of Harvest Ale. If the former is total success, nicely ballancing dryiness of roasted rye with medicinal flavour of heather (I employed Scottisch brewers’ technique of late heather tip steeping in hot ale in last stages of fermentation), the harvest ale lacked the notable hop ‘kick’ due to the small amount of alpha acids in local semi-wild hops (high in aroma though).

Dar visai nesenai su bičiuliu antropologu Donatu B. alinėje diskutavome apie senovinę lietuviško alaus kultūrą, tradicijas, technikas ir receptus. Kalbėjome apie “miltą”, arba “akmeninį” alų, kuomet į užmaišytą mentalą arba misą merkiami iki raudonumo įkaitinti akmenys, apie dūminį alų iš rūkyto salyklo, keptinį alų, daromą iš mentalo kepalų, keptų krosnyje. Šiandien šios tradicijos užmirštos, [...]]]>

Dar visai nesenai su bičiuliu antropologu Donatu B. alinėje diskutavome apie senovinę lietuviško alaus kultūrą, tradicijas, technikas ir receptus. Kalbėjome apie “miltą”, arba “akmeninį” alų, kuomet į užmaišytą mentalą arba misą merkiami iki raudonumo įkaitinti akmenys, apie dūminį alų iš rūkyto salyklo, keptinį alų, daromą iš mentalo kepalų, keptų krosnyje. Šiandien šios tradicijos užmirštos, šių alaus rūšių jau neberasime parduotuvėse ir net pas naudinius aludarius (išskyrus keptinio alaus, kurį tebedaro Čižas).

Nedaug užtruko (gal porą bokalų), kol į galvą šovė mintis – “kodėl nepabandžius to šiandien”? Juk nepaprastai įdomu, kokiais skoniais čia lepindavosi prieš šimtus metų. Idėja netruko pasklist iš lūpų į lūpas, iš visų kraštų ėmė rastis vis daugiau norinčių prisijungti. Naujų dalyvių įdomios žinios, įgūdžiai ir patirtis savaime praplėtė renginio formatą.

Tad birželio vidury pagaliau įvyko pirmosios senovinio alaus ir maisto kūrybinės dirbtuvės (workshop). Į šimtametę kuršišką sodybą Kintuose, prie pat marių, rinkosi alaus darymo, senovinės kulinarijos ir midaus, naminės duonos, keramikos amatininkai, tyrinėtojai ir propaguotojai, etnologai, antropologai, geologai, virėjai ir kiti entuziastai. Čia buvo surengtos naminio alaus degustacijos stendas (ten pat buvo galima paragaut ir 10 rūšių salyklo), užkurti keli laužai ir demonstruojami įvairūs alaus ir maisto gamybos būdai, dainuojamos dainos ir tiesiog džiaugiamasi gamta unikalioje Lietuvos vietovėje.

Vienas iš ragautų, Pale Ale tipo alus

Puota tęsėsi kelias dienas, lauže ant žarijų buvo gaminama ir čia pat ragaujama ryte sugauta žuvis, kepta specialios formos moliniame inde (pagamintame Vilniaus keramikų pagal archeologų atkastus pavyzdžius), ožkiena troškinta naminiame aluje su padažu, gamintu iš burokėlių giros ir svogūnų, skalsi naminė duona, kepta krosnyje, klajoklinis kebabas ant lazdos, žemaitiška pusmarškonė košė, burokai kepti žarijose, uzbekiškas plovas… ir žinoma, daug alaus, išvirto Tikro Alaus rūsyje bei Užkanavės bravorėlyje – tiek klasikinių stilių – Kolsch, Pale Ale, tiek eksperimentinių – Imperinio Stauto, dūminio Porterio, pelyninio, “ajurvedinio” alaus. Degustaciją papildė ir atvykėlių suvežtas tikras alus – iš Juozo Alaus, Butautų dvaro, Kauno Alaus daryklų.

Šį kartą neturėjome tradicinės aludarystės rakandų – medinių kubilų, girinių, trikojų ir statinių, tad alus buvo gaminamas kiek modernesniu būdu. Netrukus visa senovinė sodyba tapo alaus gamybos proceso dalimi. Name ant pečiaus keliuose katiluose buvo kaitinamas vanduo, kieme vyko salinimas, tekinimas ir kiti procesai, kol pagaliau misa buvo aušinama prie šalto vandens šaltinio už namo. Vėliau alus buvo supiltas į fermentavimo talpas ir pastatytas šilčiausiame namo kambary gyventi. Viso buvo išvirtos 4 rūšys alaus – “miltas” (akmeninis), “rūkytas”, tradicinis biržietiškas ir jungtinis “Biržų-Užkanavės”.

Ruobuts rūko / smoking malt

Rūkytam alui salyklą dar prieš kelias dienas ant alksnio malkų išrūkė Užkanaviečiai Tuomsons ir Ruobuts, kurie ėmėsi ir paties alaus. Biržietiškas alus gaunasi tik tada, jei jį verda aludaris iš Biržų – tam specialiai atvyko biržietis Saulius. Sužinojome, kad biržietiško alaus misa nevirinama, iš apynių verdama “arbata”, apyniai sudėdami į mentalą, o nuoviras – į misą.

“Miltas” (sen. liet. žodis, žymintis akmenis, kuriais kaitinamas vanduo pirčiai, arba pats vanduo “miltas” – “pamylėtas akmens”) alus reikalavo didesnio pasiruošimo – geologų pagalba pajūryje buvo atrinkti specialūs akmenys. Čia tinka tik kelios rūšys, tinkamos sandaros, gerai atsparios karščiui ir ilgai jį išlaikančios. Akmenys buvo iki raudonumo įkaitinti ugnyje ir žarijose, tada leidžiami į specialų tinklą, įmerktą mison.

Ištraukti iš alaus, jau atvėsę akmenys, pasidengę saldžia karamele / Caramel coated stones that gave away their heat and flavour for beer

Šį panardinimą lydėjo ne tik purslų taškymasis, greitai užverdančio alaus putos ir karamelinis kvapas, bet ir speciali aludarystės daina, atliekama Vykinto ir kitų draugų iš senovinių amatų ir gyvosios istorijos festivalio Apuolėje. Panašu, kad ši daina įpūtė alui gyvybės ir užtikrino sėkmingą jo “gyvenimą”.

Kiek sėkmingai suveikė visos mūsų pastangos aluje, pamatysime už poros savaičių, kai šis bus pilnai subrendęs. Tačiau svarbiausia, kad susirinkę žmonės (30-40 žmonių) puikiai bendravo ir kūrė kartu, keitėsi žiniomis, audė apmatus tolesnei bendrai veiklai – ir taip dirbtuves pavirto energija trykštančiu mini amatų festivaliu.

Padėka visiems dalyvavusiems ir – iki rezultatų degustacijos!

Daugiau foto – TA Galerijoje, bei Viktorijos ir Vilijos galerijose

- – -

"Miltas" alus pakeliui į brandinimo rūsius / Stone beer ready for 2ndary fermentation

Finally we start a series of Tikras Alus events and the first one develops to an energetic mini festival of ancient brewing and culinary crafts bonanza. We brew 4 different old traditional beers that once used to be made in Lithuania – “Miltas akmeninis” (hot stone beer, where mash or/and wort was prebaked or boiled by red hot stones, similarly to steinbier tradition in Germany), “Dūminis” (with smoked malt – originally it would be smoked unintentionally while drying on fire smoke in sauna or house loft), traditional Biržų (where the wort is not boiled and hop tea is added) and “Collaboration beer” which was a group work of different brewers as the name implies. A tasting of experimental homebrews – gruit ales, classic and experimental styles as well as collection of craft beers from around the country was also here, as well as uncountable numbers of culinary treats, ranging from ancient meals prepared on coals in clay pots and other clay vessels crafted following archeological discoveries, foods ranging from morning-catch fish, goat meat, beer, beet-root kwass to nomadic kebaps, porridges and filling pilaf, all accompanied by travel, beer, culinary stories and folk songs about brewing.

A highly succesfull event which brought many interesting people together, enabling intensive knowledge and ideas exchange and stimulation, we feel it is going to inspire many further collaborations and similar events. I will drink to that.

More photos in the galleries: 1, 2, 3

Bet nesiplėsiu apie tą apgailėtiną renginį. [...]]]> Vakar važinėdamasis dviračiu pajūriu, netyčia papuoliau į Šventosios sezono atidarymo mugę. Turbūt girdėjote apie tą Šventosios devynaukščių skandalą? Kur vietoj leistų 4 išdygo 9 aukštai? Dabar šitie pastatai-vaiduokliai bado miestelio svečių akis, o tuo tarpu “statybų verslininkai” bando prikelti šiuos numirėlius, jų kieme organizuodami į Gariūnų turgavietę panešėjančias muges.

Bet nesiplėsiu apie tą apgailėtiną renginį. Pozityvas būtų toks, kad tarp Olialia scenos, šašlykų ir dešrelių buvo dviejų tradicinio alaus gamintojų kioskai, prekiavę savo produkcija. Vieni jų – Davra, gaminantys “Alaus namų” populiariausią “Varniukų” alų, kurio deja į pajūrį neatsivežė. Vietoj to pilstė savo šviesų alų, kurio skonis (apynių nerasta) ir kokybė… lieka tik palinkėti geresnio.

Tad prie jų neužtrukome ir diskusijas apie alų perkėlėme į gretimą palapinę, kurioje darbavosi A. Grigonio iš Jovarų kaimo (Pasvalio Pakruojo raj.) alaus daryklos žmonės. Pastarieji taip pat turėjo tik vieną rūšį alaus, pažymėto “Kulinarinio paveldo” ženklu – 5.5% šviesų “Šinkorių”. Pastarojo skonis taip pat labai nesužavėjo, bet bent jau apynių skonis aluje jautėsi. Užtat labai maloniai pasišnekučiavome su alų pilsčiusiais jovariečiais. Iš jų išpešėme, kad jų pilstomas alus iš tiesų yra elis (viršutinės fermentacijos), kad dar jie gamina stipresnį alų vestuvėms ir kitoms šventėms, ir kitą, labai silpną – 2-3% “raugalėlį”. Pasirodo už poros savaičių būtent šis silpniausias alus bus pilstomas ir “Alaus namuose”, tačiau net patys pardavėjai stebėjosi, kodėl buvo pasirinktas šis, jų nuomone neypatingas, alutis (reikia pastabėti, kad labai silpnas alus turi mažai tirštumo, todėl sunku jį padaryti skanų). Mūsų spėjimas – baras nori turėti šio to “merginoms”, o galbūt nuskinti silpniausio alaus mieste rekordą. Išgirdome ir legendos apie “šiferinį” patvirtinimą.

Didžiausias mūsų nustebimas buvo sužinojus, kad alaus misa šiame bravore neverdama. Taip išties darydavo mųsų senoliai, tad turbūt galima tai laikyti paveldo dalimi. Šiais laikais alaus misa paprastai verdama su apyniais 1-1.5 val, kad gerai dezinfekuotųsi ir pilnai pasisavintų apynių karčiąsias medžiagas. Man kilo klausimas, kaip tokį alų pavyksta išrauginti, jo neužkrečiant, ir ar šiame aluje jaučiamas rūgštumas kartais nėra kokios pašalinės bakterijos rūgimo pasekmė. Deja, kad ir kaip norėtųsi, rezultatas nė iš tolo neprimena belgiškų spontaninės (specialiai užkrečiamo laukinėmis mielėmis) fermentacijos lambic’ų.

- – -

On our visit to Lithuanian seaside we stumble upon a fair where some traditional beer is being sold and have a chat with people from A. Grigonio – Jovarų brewery (from Northern Lithuania’s beer town Pakruojis). Their 5.5% beer “Šinkorių” (lit. “Landlord’s” or “Barkeeper’s”) is marked with “Culinary heritage” sign which means it is brewed by traditional means and techniques. Yet we vere really surprised to learn that the wort for this beer is never boiled. They brew hop-tea which is added to the wort after run-off and the top-fermenting yeast is pitched. The result is slightly sourish ale with significant hop presence in taste and less so in aroma.

Galiausiai tas gandas gali gautis mažiau nepagrįstas, nei atrodė..
Hopefully.. :)
Šiandien “Sadutė” lauko stende jau kviečia gyvo alaus (žr. nuotrauką).
Gaila nebuvo kada užeiti, reiks kitą dieną pasidomėti.

Ačiū Arniui, o kas užeisit į šį barą Kauno Rotušės a., papasakokit ką ten radę.

Keletas [...]]]> Štai ką šiandien gavome iš skaitytojo Arnio:

Galiausiai tas gandas gali gautis mažiau nepagrįstas, nei atrodė..
Hopefully.. :)
Šiandien “Sadutė” lauko stende jau kviečia gyvo alaus (žr. nuotrauką).
Gaila nebuvo kada užeiti, reiks kitą dieną pasidomėti.

Ačiū Arniui, o kas užeisit į šį barą Kauno Rotušės a., papasakokit ką ten radę.

Keletas kitų naujienų:

• Pasirodo, ir Palangoje galima rasti tikro alaus. Kitas mūsų blogo skaitytojas Donatas aptiko St. Bernard juodąjį alų (deja, tik buteliais) viename iš Basanavičiaus alėjos barų (“Pajūrio žibintas”, Basnavičiaus g. 36). Taip apsidžiaugė savo radiniu, kad pamiršo įsimint baro pavadinimą. Žinome tik, kad jis netoli poilsio namų “Žvaigždė”, kuriame beje yra ir skaniausio maisto Palangoje restoranas, tiekiantis ukrainietišką maistą su hrilka. Tai jau antra vieta, kur galima rasti šio fantastiško alaus. Tikimės, tokių vietų rasis vis daugiau.
• Kitos vietos, kuriose atsirado tikro alaus: baras “Burita” (Mickevičiaus ir Vytauto g. sankryža, Vilnius) pilsto Kozel, Budweiser, Hoegarden; “Skrajojančiame olande” (Bokšto 3, Vilnius) taip pat jau yra Kozel.
• Virkštininkų dvaro bravoras (ant Kretingos-Palangos kelio), nustekentas atgrubnagiško “menedžmento”, jau žiemos pradžioje nustojo virti alų ir buvo išstatytas pardavimui. Verslas verslu, bet kaip pateisinti minkštagalvių sprendimą į kanalizaciją išpilti 7 tonas nesenai išvirto alaus (atseit taupant energiją), sunku suvokti. Panašu, kad bent jau bravoro įrenginius įsigijo ir ruošiasi išsivežti pirkėjai iš Kaliningrado. Gal ten jie bus panaudoti prasmingiau.

- – -

In short news today: some new places that pour fine beer have poped up, among these a long due stream of dark Czech Bernard in resort town Palanga. On the sad note, another microbrewery “Virkštininkų dvaro” bites the dust and brewing equipement is dismantled and taken away by russian businessmen. A Darwin award-worth move was made by the owners of the brewery by pouring 7000 liters of well-matured beer down the drain in order to bring the storage costs down. Right before the summer season! Thirsty customers are coming and leaving in bewilderment after seeing newly installed taps of industrial lager.

Na bet apie viską iš pradžių po truputį.

Tikrai buvom pakilios nuotaikos, kai registravomės [...]]]> Na pagaliau prisiruošėm šiek tiek parašyti apie mūsų išvyką į Belgijos sostinę. Rašydamas antraštėje, kad Tikras alus buvo Briuselyje, žinoma, omeny turėjau mus, TAD narius, tačiau jau kiek ten be mūsų tikro alaus buvo – tai net ir sunku nupasakoti.

Na bet apie viską iš pradžių po truputį.

Tikrai buvom pakilios nuotaikos, kai registravomės į naująjį Brussels Airlines skrydį. Laukė ilgas savaitgalis su geru alumi susijusių nuotykių. Šiek tiek jaudinomės dėl mūsų laukiančios vakarinės dalies – suprantama – pirmą kartą oficialiai turėjom prezentuoti TAD su kiek kitokia misija nei vien tik alaus ragavimas. Na bent taip iš pradžių galvojom.

FoAM studija

Briuselio miestas mus pasitiko darganotu oru, o FoAM studija-loftas – neitikėtinais ruošiamos vakarienės kvapais. Ant viryklės alaus padaže burbuliavo triušis, stalas buvo nuklotais užkandžiais, o šaldytuvas buvo kimšte prikimštas solidžiais belgiško alaus buteliais. Ne, ne kokiomis nors masinės produkcijos prekėmis, o pagal spec. rekomendacijas atrinktais egzemplioriais iš boutiqe’o (konkrečiai – jei kada norėsit suformuot ir sau reto alaus rinkinį Briuselyje – iš Special Beer Service, E. Cattoir 13, 1050 Bruxelles). Damn it, taigi net ne vienas, o du šaldytuvai!

Žodžiu FoAM’as buvo visapusiškai pasiruošęs  mus ir kitus svečius priimti. O ką mes į tai?

Mūsų garbei turiu pasakyti, kad veidu į purvą nekritom. Visų pirma, atsigabenom Tikro Alaus Lab’e bei Užkanavės namudiniam bravorėly daryto tikro alaus – ąžuolo statinėse brandinto Onžoulinio (5.5%, 6 vnt.), imperinio stauto stiliaus super-ekstrem-alaus ExtremAle (10%, 6 vnt.), “miežių vyno” (išvirto Strong Scotch Ale recepto pagrindu), pagerinto iki belgams suprantamesnio lygio (8%, 6 vnt.) Visų antra, atvežėm reikšmingą prakalbą, padėkos žodį, nuotraukų, ir planą, ką su visu tuo daryti. Surinkome visus prie stalo, na, ir ėmeme įgyvendinti planą iš esmės. Pasakojome, švietėme, pokštus laidėme, žodžiu, išsamiai pristatinėjome lietuviško alaus tradiciją, problematiką ir tarptautinio alaus mėgėjų bendradarbiavimo svarbą. Auditorija įdėmiai klausės, užsirašinėjo. Dėjosi domėn, taip sakant.

Staiga, po vieno kito trečio bokaliuko visi planai nuėjo į antrą planą, ir teliko tik malonus, artimas ir šiltas bendravimas su žmonėmis. Aptarinėjome alų, alaus gamybą, kultūrą, ekologiją, futbolą, rugių ir mėlynių samagoną, na ir dar tūkstantį temų. Labai džiaugėmės susipažinę su vietiniu juodaodžiu alaus entuziastu, kuris sakė: “You know what? It’s something marvelous about me… I can brew from anything…”. Marvelous!

Gilyn į vakarą šaldytuvai buvo darinėjami vis dažniau, alaus kamščiai poškėjo vis garsiau. Alaus buvo visokio ir įvairiausio. Žemiau, pateikiame nepilną sąrašą, sudarytą belgiško alaus specialistų, kurio pagrindu buvo kompletuojamas šaldytuvų turinys. Manome, kad jis tikrai bus naudingas visiems tikrasalus.lt skaitytojams, besilankantiems Belgijoje. Sąrašo viešinimas suderintas su autoriais, visos autorinės teisės apsaugotos.

Taigi

Blond:

de Rancke – XX Bitter
de Rancke – Guldenberg
Dupont – Moinette
Dupont – Saison Biologique
Dupont – Moinette Biologique
Bons Voeux
Rulles Blonde
Hopit
Hopsinjoor ( Gouden Carolus)
Afligem Blond
Saison Voisin
Saison D’Erpemere
Saison BIO

Bruin:

Chimay bleue
Westmalle Dubbel
Rulles Bruin
Adelardus (bruin)

Geuze:

oude Cantillon
oude Boon
Cantillion Gueuze BIO
Kiti:

Bink
Bons Voeux Dupont
Chimay Grand Reserve
Duvel
Westmalle Triple
Gulden Draak
Troubadour
Carolus de Keizer
Bonne Esperance
Triple Djean 75

Įspūdžiai? Geriau neklauskit. Tiek daug skonių per vieną vakarą gyvenime neteko ragaut, tad buvom pilnai priblokšti. O ir į blanknotą neužsirašinėjom. Bet labiausiai patikusius įsiminėm, apie tai vėliau.

O ryte atsibudus, dainuoti norėjos, nes žinojom, kad mūsų laukia dar dvi pilnavertiško gyvenimo dienos Briuselio mieste.

Daugiau nuotraukų – galerijoje.

- – -

Finally we’ve got something to post about our trip to Brusselles. Basically what is written above is all about our complete success in presenting our thorough activities in cherishing the beer to Belgian audience. In reward we’ve got a list of recommended Belgian beers, which we woud be happy to share with you.

Problema išspręsta. Linzo (Austrija)  Sensory Circus laboratorija sukūrė socialų robotą-latrą Bar Bot, realiame laboratorijos bare Systemic Bar ieškantį su kuo pabendraut ir kaulijantį pinigų. Kai tik surenka pakankamai pinigų [...]]]>

The Bar Bot

Pernai man kiečiausias gadget’as buvo alų verdantis robotas Bender, bet jam kažko trūko… jis negalėjo bendrauti ir net paragaut savo išvirto alaus!

Problema išspręsta. Linzo (Austrija)  Sensory Circus laboratorija sukūrė socialų robotą-latrą Bar Bot, realiame laboratorijos bare Systemic Bar ieškantį su kuo pabendraut ir kaulijantį pinigų. Kai tik surenka pakankamai pinigų bokalui, skuba prie baro jo nusipirkt.

The Bar Bot is driven by self interest. Its aim is to drink beer. It asks people for coins and spends them as soon as there is enough for a beer. The Bar Bot is not beneficial for humanity. Rather, it maximises the advantage for itself, like humanity. But to pursue its own, highly selfish objectives, it dependends on others: somebody has to give it coins, somebody has to hand it a beer. This is where it engages in communication, in social interaction with human beings.

The Bar Bot is driven by self interest, it interacts socially with humans and is predisposed to alcohol. The Bar Bot is probably the most humanoid robot ever built.

Dabar belieka Bar Bot suvest su Brewer Bender ir stebėsime naują erą!

- – -

Beer breweing robot Bender was the coolest gadget of last year, but it lacked social skills and ability to taste his own homebrew… But now he’s got the best companion to help utilising his product and that’s The Bar Bot, a true bar-fly scrounging coins for his next pint! You can meet him in Linz (Austria) based Sensory Circus lab’s Systemic Bar.

Mikkeller yra įkvepiantis pavyzdys. Šalyje, kuri praeityje negarsėjo geru alumi – Danijoje – gimsta bene įdomiausią alų šiuo metu Europoje verdantis bravoras ir per metus pripažįstamas pasaulyje (2006 – geriausias bravoras Danijoje pagal Ølentusiaster, 2007 – 5-ti geriausi pasaulyje pagal RateBeer). Jų alūs graibstomi alaus festivaliuose, perpardavinėjami eBay ir apie [...]]]>

Mikkeller yra įkvepiantis pavyzdys. Šalyje, kuri praeityje negarsėjo geru alumi – Danijoje – gimsta bene įdomiausią alų šiuo metu Europoje verdantis bravoras ir per metus pripažįstamas pasaulyje (2006 – geriausias bravoras Danijoje pagal Ølentusiaster, 2007 – 5-ti geriausi pasaulyje pagal RateBeer). Jų alūs graibstomi alaus festivaliuose, perpardavinėjami eBay ir apie juos svaigstama alaus bloguose bei žurnaluose.

Mikkeller įkūrė du naminio alaus entuziastai iš Kopenhagos, po kelių metų bandymų virtuvėje. Šiuo metu likęs vienas iš įkūrėjų verda alų kartu su geriausiais pasaulio aludariais skirtingose daryklose, ir kuria vis naujas išprotėjusias alaus versijas. Jų asortimente – ir Mikkels Monster – “miežinis vynas”, brandintas trijų rūšių Porto ir Bordeaux statinėse; Jackie Brown rudas elis ir užmušančio stiprumo tačiau gilaus skonio imperiniai porteriai, ir net Beer Geek Breakfast – imperinis avižinis stautas su brangiausia pasaulyje kava Kopi Luwak. Ši kava surenkama iš Vietname gyvenančios, geriausiomis kavos pupelėmis besimaitinančios žebenkšties-civetos mėšlo.

Paprašiau savo buvusio kolegos, su kuriuo esame praleidę daug prasmingo laiko Londono pubuose, parvežti šios daryklos alaus iš komandiruotės Kopenghagon. Jis nupirko nesirinkdamas rūšių, tačiau vis tik vieno butelaičio neištvėrė neištuštinęs dar Ølbutikken Kihoskh parduotuvėje. Sakė buvo priblokštas skonio gylio ir alaus tirštumo, nuskraidinusio jį į palaimą, ir netikėto, stipraus kavos skonio. Kai papasakojau iš kur gaunama ta kava, jis manęs vos neužpuolė. Aš nekerštingas, jo vardo neskelbsiu.

Šiaip ar taip, mano stalą pasiekė du buteliai – minimalistinio dizaino Mikkeller It’s Alive! ir Mikkeller Draft Bear. Pirmasis – tai belgiško stiliaus alus, šiaip primenantis Trapistų kūrinius, tačiau su stipriu, tipišku lambikams skoniu, kurį šiam suteikia stipri laukinių bakterijų kultūra Brettanomyces. Gyvas, putojantis ir vaisinis, liežuvį kandžiojantis alus, kurį smagu ragauti ir kurio stiprumo (8% ABV) visiškai nesijaučia.

Draft Bear – moderni klasikinio Pilsner alaus interpretacija, tačiau tai visiškai kitoks žvėris. Imperial Pilsner turi tik panašų skonio grynumą kaip jo protėvis iš Bohemijos, o visa kita – tvirtas kūnas ir paslėpta bet galinga Amarillo ir Cascade  apynių bomba – jau ateina iš šiuolaikinės ‘drąsiųjų’ amerikiečių alaus scenos. Vėl 8% ir vėl perdaug smagiai geriasi, kad vertinti laipsnius.

Galų gale, danukai valdo. Taip, minėtieji alūs ne kasdieniniam vartojimui ir ne kasdieniniam vartotojui (nors savo repertuare Mikkeller turi ir labiau tradicinių tačiau savo kokybe ne prastesnių, alaus rūšių). Tačiau taip smagu Europoje rasti tokio tipo fusion! Mikkeller akivaizdžiai inspiruoti geriausio, kas yra tiek Europos, tiek Amerikos aludarystėje – iš pirmųjų jie paima tradicijas, iš antrųjų – taisyklių laužymą ir drasą eksperimentuoti. Tada įmeta daniško jumoro ir dar viską pasuka 180 laipsnių.

Kaip jie patys sako vieno  iš savo alaus pristatymų: “Black Hole is what Mikkeller is all about. Daring, vulgar and extreme.”

Jums dar mažai? Mums irgi. Tad nepraleiskit šito puikaus Mikkeller reklaminio klipo. Love in the bottle.

- – -

I’m very happy to finally get to try for the first time beers of Mikkeller, Copenhagen brewery that I have heard so much about lately. The two I try – belgian style It’s Alive! and an Draft Bear are both very strong (8% ABV), intense yet pleasant, refreshing and generally exciting beers that left me wishing for more. I do like the approach of mixing different traditions such as classic Pilsner style with typical american hops, pumping up the strength to receive an Imperial Pilsner!

I am waiting for another package that a friend of mine is sending from Ølbutikken shop which has possibly the biggest big selection of beers in Denmark.

Pratęsiant egzotiško alaus temą, kaskart man vaizduotėje išradus naują alaus rūšį, netrukus paaiškėja, kad tokia jau egzistuoja (pvz. quinoa alus). Buvo laikas, kai mano galvoje sukosi ir alaus iš kokos lapų idėja. Žinot, tai toks šventas Inkų augalas, iki šių laikų žinomas dėl tų pačių tonizuojančių savybių. Tiesa, šiandien daug kartu [...]]]>

Pratęsiant egzotiško alaus temą, kaskart man vaizduotėje išradus naują alaus rūšį, netrukus paaiškėja, kad tokia jau egzistuoja (pvz. quinoa alus). Buvo laikas, kai mano galvoje sukosi ir alaus iš kokos lapų idėja. Žinot, tai toks šventas Inkų augalas, iki šių laikų žinomas dėl tų pačių tonizuojančių savybių. Tiesa, šiandien daug kartu koncentruotesnių (jei domina faktai, kokos lapuose veikliosios medžiagos yra tik 0.8%). Šis Amazonės džiunglių kilmės augalas daugumoje P. Amerikos šalių yra integrali kultūros dalis. Ji legali – kramtymui, arbatoms, medicininiams ekstraktams, gydomosioms ir šamanistinėms praktikoms, tačiau jos auginimas ir prekyba griežtai kontroliuojama. Grįžtant prie alaus, pasirodo, ir toks jau yra…

Daugiau nei prieš metus peruviečių alaus megakoncernas “Backus y Johnston” (šiaip jau “lietuviškai” skambanti pavardė greičiausiai yra kilusi iš vokiškos pavardės Backhaus), paleido dvi rūšis alaus – vieną, pagamintą su coca lapais, kitą – su maca. Maca – tai kitas stebuklingas Andų augalas, kurios šaknis pilna vitaminų ir amino rūgščių. Peru turguose šis augalas neretai pristatomas kaip “natūrali viagra” – tiesa, medikai analogiško poveikio iki šiol neranda.

Reiktų pridurti, kad P. Amerikos kultūros jau labai senai mokėjo gamint… alų? – t.y. fermentuoti ne tik maca, bet ir chora (speciali kukurūzų rūšis), manioc ir kitas kultūras. Tokie gėrimai vadinami chicha (čičia), tai dažniausiai drumstas, balkšvai geltonai skystis, kuriame plaukioja kukurūzų ar kitos materijos tirščiai. Jis gaminamas ir pardavinėjamas moterų, vietiniuose turguose arba specialiose įstaigose, “chicherias”. Bet apie tai ir apie senovės civilizacijos bravorus – kitame poste.

Minėtasis kokos alus parduodamas turistiniuose centruose Puno ir Juliaca, skaičiau kad ir inkų sostinėje Cusco. Tiesa, ten jo niekur neradome, viską užgožia kita Bačkaus produkcija – vienas populiariausių Peru lagerių Cusqueña (kurio deja, nelabai už ką turėčiau pagirti).

- – -

In the world of beer there’s place for Amazonian jungle too. The largest brewery in Peru Backus y Johnston started selling beers made with coca leaves and maca root. Coca is ancient traditional sacred culture of Incas (it’s cultivation and consumation is legal but strictly controlled in South America), maca being no less revered for its allegedly afrodisiac properties. The beers are sold in the most touristic Cusco region and even if it’s a tourist gimmick, it’s more interesting than local bland industrial lagers such as Cusqueña.

Alus? A, taip alus… Ee… Štai jis.

Ypatingas tuo, kad gali vienodai sėkmingai gerti tiek šiltą, tiek šaltą, o tai labai svarbu, turint omeny, kad 10 oz patronas, ištrauktas į šviesą, sušyla per 20 sekundžių. Išgėrus six-packą, galima vairuoti ir [...]]]> Ajajai Puerto Rico, apdainuotas Beach Boys, skendintis žalumoj ir apsuptas jūros mėlynės. Surferių rojus, romo karalystė.

Alus? A, taip alus… Ee… Štai jis.

Ypatingas tuo, kad gali vienodai sėkmingai gerti tiek šiltą, tiek šaltą, o tai labai svarbu, turint omeny, kad 10 oz patronas, ištrauktas į šviesą, sušyla per 20 sekundžių. Išgėrus six-packą, galima vairuoti ir galvoti, kad koks geras alus tas heinekenas, išgertas ant viršaus six-packo.

Tai va. O šiaip, tai jie ten ant Puerto Rico gamina romą – Bacardi, DonQ, Captain Morgan - paėmus atskirai, ir dar kokius 200 rūšių, paėmus bendrai. DonQ , įkvėptas Servanteso Don Kichoto - highly recommended!

Amigo, ron con cola, por favor! Ar kažkaip panašiai.

Beje žinot Long Island Iced Tea? Na, degtinė, džinas, tekila, romas sumaišyta, užpilta kokakolos, bumt, labas rytas. Tai Puerto Rice vietoj kokakolos jie pila vyną ir vadina tai sangria. Crazy mofos.