Currently viewing the category:
"Istorija"
Vilniaus restoranas “Paradis Belge” organizuoja šį renginį su galimybė išgirsti Lino Čekanavičiaus, besidominčio alaus gamyba ir istorija, pasakojimą apie įvairių alaus ingridientų panaudojimą aluje.
Į kainą (40 Lt asmeniui, 125 Lt – keturiems) įeina užkandis, desertas ir prie jų priderinti du alūs – „Newton“ baltas, obuolių skonio, kvietinis alus ir persikų skonio “Peache”.
„Paradis Belge […]
Toliau →Nors už lango vis dar ūžauja pūga, pavasaris jau netoli… O kol kas mūsų nedidelė delegacija vėl apsilankė Kauno Botanikos sode ,Vaistinių ir uoginių augalų laboratorijoje pas didelį apynių Lietuvoje auginimo entuziastą, mokslininką Kęstutį Obelevičių, turbūt pažįstamą ne vienam šio blogo rašytojui ir skaitytojui.
Išgirdome daug įdomių istorijų apie apynių selekcijos tradicijas Kaune, kur jau […]
Toliau →Medinės statinaitės nuojauta mane prisivijo trečiąją Kalėdų dieną, žygiuojant Šiaulių Brodvėjumi Vilniaus gatve, kur vyko tokia tipo liaudies mugė. Rašau “liaudies”, nes joje dominavo kiniški fejevjerkai ir moliniai jautukai. Kurie turbūt reiškė, kad kitąmet mums visiems teks labai sunkiai ir daug dirbti. Sunkiai dirbti teks ir Šiaulių daryklai “Gubernija”, jei ji kitąmet norės išvengti […]
Toliau →Artėja Šventas Mikalojus – ne tik vaikų šventė ar Advento pradžia. Pasibaigus darbams, senovėje tai buvo ir svarbi administracinė data, ką ir sužinome iš Vilniaus salyklininkų cecho istorijos tęsinio. Šį kartą – 1699 metų kovo 9 dieną Varšuvoje karaliaus Augusto II-ojo Sakso išleistas dokumentas, kuriame jis savo ir savo protėvių vardu dar […]
Toliau →Pernai rudenį dar nelabai žinojau, kas yra karališkasis stautas (Imperial Stout, dar žinomas kaip Russian Imperial Stout), o štai šiemet tuo pat metu Tikro Alaus Laboratorijoje jau išvirėme net dvi šio alaus rūšis.
Šis alaus tipas atsirado XVIII amžiaus aludarių dėka, kurie Rusijos carų skoniui sukūrė šį juodąjį stautų […]
Toliau →Iliustracija iš www.gruitale.com
Viduramžiais aludariai tiek kaimuose, tiek vienuolynuose, savo viraluose naudojo “augalinius” priedus. Taip vadinamas grut, arba gruit alus (šis terminas išlikęs ir naudojamas iki šiol) iki XVII amžiaus buvo verdamas su eile įvairiausių žolelių ir botaninių ingridientų, kurie suteikdavo aromatą, skonį ir kartumą – tą patį, ką šiandien […]
Toliau →Lenkijoje surinktame ir išleistame Vilniaus cechų istorinių dokumentų sąvade ne iš pirmo karto pavyko surasti alų ir aludarius. Pasirodo, reikėjo ieškoti ne alaus virėjų, o salyklininkų (lot. braseatorum, lenk. słodowników). Šis Vilniaus cechas yra labai senas. Jo steigimo dokumentus 1552 m. gruodžio 9 dieną patvirtino dar Abiejų Tautų respublikos karalius ir LDK didysis kunigaikštis […]
Toliau →Šį straipsnį apiė Pamario krašto kulinarinį paveldą paruošė ir maloniai leido publikuoti Rusnės muziejininkė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė B. Servienė.
“Mano melžiama karvutė – nei girdau, nei šeriu, o melžti turiu ką” – mėgstamiausias E. Prūso posakis. Pats skaniausias patiekalas, Irenos keptos ar konservuotos nėgės, duonelė ir kava, galįs kas rytą […]
Toliau →Šią savaitę vėl buvau išvykęs į Pamarį, išvyka padovanojo dar keletą mūsų alaus kultūros atradimų. Šis dramatiškos istorijos kraštas, anksčiau buvęs Vokietijos dalimi, neabejotinai turėjo ir Vokietijos įtakotą, turtingą alaus kultūrą. Deja, informacijos apie ją nedaug išlikę, iš dalies turbūt dėl to, kad vietiniai po II pasaulinio karo buvo […]
Toliau →Gedas (http://gedas.livejournal.com) vėl džiugina alaus ir šoferių santykių citatomis iš “senosios spaudos”. Atradėjui sutikus pateikiu ir jums šias įdomybes:
“Jei pietų metu išgersi bonką alaus – tai jau nieko tokio blogo, o jei išgersi bonką degtinės – dalykas jau kitas”.
Ir mano “dienos citata” – “Juk žmonės […]
Toliau →Draugai ir partneriai
