http://verslas.delfi.lt/business/aludariai-lietuviskas-alus-netrukus-brangs-iki-penktadalio.d?id=52438503&com=1

Įdomiai iškėlėte vyno scenos pavyzdį. Išties Lietuvoje vynininkai smarkiai pažengė. Iš jų galima daug ko pasimokyti, tačiau nėra reikalo kopijuoti.

Man patinka, kad alaus kultūra labiau prieinama (kad ir kainos požiūriu), demokratiška, bei mažiau elitinė/snobiška nei vyno. Tipinis vynas daromas tik iš vynuogių, ingridientų galimybės ribotos, nors daugybė delikačių skirtumų įtakoja galutinį rezultatą. O kur dar griežti apribojamai standartų, geografinių nuorodų – viso to pasekoje susiklosčiusios ir atitinkamos vertinimo tradicijos.

Žinoma kad alus ne vynas:) Alui – senesniam gėrimui – nereikia lygiuotis, jam galioja kitokios taisyklės. Alus turi platesnes skonines galimybės, ingridientų ir atitinkamai, skonių gama yra nepalyginamai platesnė. Taip pat tarkime yra įprasta skirtingose šalyse gaminti kitoms šalims tipiškus alus, ir juos ne tik kad galima, bet praktiškai neišvengiama lyginti ir su originalios kilmės, ir kitų šalių to stiliaus egzemplioriais.

Pats mėgstu paragauti vyno, esu apsilankęs keliolikoje vynuogynų/vyno daryklų. Žinau, kad net ir vertinant vyną, šalia jūsų paminėtų charakteristikų tikrai nėra vengiama vertinti ir “geresnis” ar “blogesnis”, rinkti “geriausius” ir girtis titulais. Ir ten tarkime stalo vyno nelabai kas lygina su aukštos klasės vynais, kurie dažniausiai kuriami patyrusių amatininkų-vyndarių ar šeimų nedidelėse daryklose, su ypatingu pasišventimu ir priežiūra, ir tokiu būdu turi galimybę sukurti tas išskirtines kokybes (jau esame publikavę Tim Webb straipsnį – beje, prieš tai gavę iš jo sutikimą – kodėl įmonės dydis svarbu rezultatams). Galima eiti ir toliau, kalbėti apie ingridientų ekologiškumą, sulfitų ar kitų priedų naudojimą/nenaudojimą ir t.t.

Čia aš tada paplėtosiu jūsų pradėtą analogiją. Vyno parduotuvėse yra apatinės lentynos, kur yra sudedamas prastesnis, neišskirtinis savo ypatybėmis vynas. Deja, kol kas didžiuma Lietuvos didžiųjų daryklų alaus (išskyrus keletą išimčių) tiktų tik į tokias lentynas. Kai kurių mažųjų daryklų – taip pat. Žinoma, tai galiu teigti tik iš savo patirties, tačiau pakankamai atsakingai – išties mėgstu gerus lagerius/pilsnerius, ir esu ragavęs daugybę puikesnių ar prastesnių jų egzempliorių nuo Vokietijos iki Čekijos, nuo JAV iki Lietuvos.

Ir aš netgi manau kad jūs tikite, tuo ką sakote. Tačiau ir toliau manysiu, kad jūsų argumentuotę neišvengiamai įtakoja lojalumas savo buvusiai darbovietei, nors ir bandote atsiriboti esą ji “nieko bendro neturinti su dabartine mano veikla.” Dirbote ten vadovaujamą darbą, galbūt ir dabar jūsų parduotuvėms, kaip ir daugumai šios daryklos “pakinkytų” Lietuvos mažmenos verslininkų, reikia atidirbti “marketinginius”. Ne šiaip sau gamyklos parduotuvėse puikuojasi tik Švyturio logo, kaip ir parduotuvės web svetainėje – kurios domeno užsakovas lyg tyčia, kaip rodo WHOIS DB, tas pats juridinis vienetas – UAB ŠUA. Jūsų vengimas atsakyti tiesiai į nepatogius klausimus taip pat neuždirba reputacijos pliusų.

Šiaip ar taip, iš dalies pritariu kai kurioms jūsų išreikštoms mintims. Tobulumui ribų nėra, ir išties mūsų apžvalgose turėtų būti daugiau argumentuotės, skonių ir stilių aptarimų. Bet pykite nepykite, į vatą nevyniosime:)

Amerikietis va net metalo natų skonyje užrado:
” Skunk and green apple nose. Taste is rather sweet, no bitterness, sugar and apple cider, metallic notes. ”

ir t.t.

O lenkui patiko :
fajna butelka, piwo lekkie łatwo wchodzi ale ma niezbyt głęboki smak i za dużo słodkich nut. a przy tym jest torchę kwaśne a nie za bardzo można wyczuć typowo piwną goryczkę. W każdym razie kupię je chyba jeszcze raz jak będę na Litwie

Šaltinis:
http://www.ratebeer.com/beer/svyturys-ekstra-draught/58365/1/1/

Ir dėl Jūsų lyginamųjų alaus rūšių.

Visų pirma, Jūs patys pripažįstate, kad alaus pasaulyje egzistuoja alaus stiliai, alaus kraštai (Belgija, Vokietija, Angilja, ir tt). Tačiau kažkodėl lyginate lietuvišką alų su belgišku (kurie ir visiškai skirtingi ir kitaip negali būti!), dievinate karčiuosius, vaisiškuosius angliškus didžiųjų daryklų Ale tipo alus ir nemėgstate/ nekenčiate (?) “skonio neturinčio” lietuviškų didžiųjų daryklų alaus. Aš dažnai lyginu alaus pasaulį su vyno, nes vyndarių atstovai padarė labai didelį darbą ir parodė visiems gėrimams puikų pavyzdį – šiandien nors šiek tiek išmananatis lietuvis apie vyną, nelygyna Čilės regiono vyndarių darbo su Italijos ar Prancūzijos, o juolabiau su išraiškingaisiais Gruzijos vynais (čia panašiai kaip aluje Belgija:). Jie niekuomet nelygina Pinot vynuogių veislės vyno su vynu, kuri subrandintas iš Chardonnay vynuogių. Taip, jie lygina vienodos vynuogių veislės, vienodo brandinimo laiko vynus iš to pačio ir /ar skirtingų regionų. Bet netgi lyginadami juos, jie neneaudoja žodžio blogas (nebent yra pašalinių kvapų ar skonių, kurie yra vyno gedimo požymiai). Jie renkasi skonį, emociją, pagal tai ką mėgsta, kaip jaučiasi, ką ruošiasi valgyti. Tai yra tikrojo vyno kultūra, kuri yra puikus pavyzdys visų kitų gėrimų mėgėjams ir vertintojams.

Visų antra, su tais alaus stiliais, kurie mums visiems norintiems geriau pažinti alų yra didelis galvos skausmas. Man tikrai keistas Jūsų noras patiems nustatyti MemelBrau alaus stilių remiantis savo bendrinėmis žiniomis apie šį alų. Mes neturėtume patys nustatinėti alaus stiliaus, jei mes nežinome alaus receptūros, gamybos būdo, o iš etiketėje parašytos bendrinės informacijos išskaityti to neįmanoma! Ir labai gaila! Čia visiems aludariams reikėtų to pasimokyti iš vyno, viskio butelių etikečių.

Ir galiausiai, viesiems šio blogo rašytojams ir skaitytojams noriu palinkėti išmokti “obuolį lyginti su obuoliu”. Diskutuoti, rašyti, pasakoti, mylėti “farm ale” alų, jei nemėgstate, negerkite lietuviškų lagerių (tegul juos geria, tie kas mėgsta;), tik pakeiskite savo pasakojimo ir nuomonės išreiškimo toną. Tada manau visi kartu tikrai daug daugiau prisidėsime prie alaus kultūros vystymo mūsuose ☺

Tuo tarpu G blonde ir dubbel, nors turi gana “prieinamą” skonį įpratusiems prie “kasdienio alaus”, nors dvelkteli uogom/vaisiais, tačiau man rodos gan plokščias ir neįdomus lyginant su kitais net Lietuvoje randamais belgiškais (pvz. Duvel, Affligem). Kažkodėl juose neaptinku išraiškingesnio belgiško charakterio, jie labiau primena vokiškus alus… šiaip ar taip, tai tikrai ne blogiausias, o dažniausiai gal ir geriausias pasirinkimas daugelyje Lietuvos barų.