Tikras Alus » bambaliai

MAA: Naujas įstatymas žlugdo mažuosius aludarius

ramtyns — Thu, 22 Dec 2011 13:38:06 +0000

Mažųjų aludarių asociacijos (MAA) VR skyrius atsiuntė mums pranešimą, kuriuo dalijamės (kalba netaisyta) ir su mūsų skaitytojais. Mūsų komentaras turėtų pasirodyti atskiru postu netrukus.

- – -

Konservatoriai užsimojo prieš Lietuvos kulinarinį paveldą ir mažuosius aludarius. Įstatymu numatytas draudimas alų bei kitus silpnuosius alkoholinius gėrimus gaminti stipresnius nei 7,5% alk. tūrio bei pilstyti į didesnes nei 1 l talpas yra pataikavimas rinkoje karaliaujantiems didiesiems alaus gamintojams. Šie uždrausto dydžio taros alui praktiškai nenaudoja ir negamina tradicinio stipraus lietuviško alaus.

Lietuvos mažųjų aludarių asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė pabrėžia, jog būtent didžiosios rinkos dalies kontroliavimas galėtų turėti naudos siekiant sumažinti girtavimo lygį, o dabartinis koreguotas įstatymas tik sudarys nesąžiningas konkurencines sąlygas alaus gamintojams ir prieštaraus Europos sąjungos teisės aktams.

„Asmeninės ambicijos užgožia sveiką protą“, – teigia L. Šileikienė. Pasak jos, toks įstatymo pakeitimas gina tik vieną šalies alaus gamintoją, kuris šiais metais investavo į 1 litro PET pakuočių gamybos liniją. Be to, lygios konkurencijos principą pažeidžia ir tai, jog taros dydžio apribojimai negalios vynui bei stipriesiems gėrimams. „Toks įstatymo pakeitimas sudarys nesąžiningas sąlygas gamintojams, nepasieks savo tikslo kontroliuoti alkoholio vartojimą šalyje, o Valstybei pareikalaus papildomų išlaidų, kuomet prasidės teisiniai ieškiniai dėl nelygios konkurencijos sudarymo. Šiuos ieškinius, beje, galės iškelti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gamintojai, importuojantys savo produkciją“, – teigia L. Šileikienė.

Mažųjų aludarių pirmininkė pastebi, jog didžiausią klausimą kelia šio įstatymo papildomų punktų nauda. „Mažieji aludariai abejoja, ar prekybos dideliais buteliais uždraudimas sumažins girtavimą. Pasak šių pakeitimų iniciatoriaus, Seimo nario Antano Matulo, alaus vartojimas yra didžiulė problema Lietuvos kaimo vietovėse, tačiau ar mažesni alaus buteliai pakeis esamą situaciją? Išpilsčius į mažesnę tarą alus brangs, todėl veikiausiai žmonės vietoj jo rinksis stipresnius gėrimus. Pasaulyje yra atlikta nemažai

tyrimų, įrodančių, jog būtent stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, greičiausiai ir dažniausiai sukelia priklausomybę nuo alkoholio“, – teigia L. Šileikienė. Pasak jos, alaus ir silpnesnių alkoholinių gėrimų gamintojus varžantis naujasis įstatymo projektas tik dar labiau pagilins problemą, prieš kurią jis turėtų kovoti.

L. Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio koncentraciją apribojantys įstatymo punktai sužlugdys šalies mažuosius aludarius. „Esame nustebę, kokį politikų požiūrį atskleidžia pakoreguotas įstatymas. Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas gali tik didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes – mažieji aludariai – tam neturime finansinių galimybių. Be to, neliks išskirtinių tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis

alus paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10 proc. alkoholio koncentracijos. Šis alus yra kulinarinis ir tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to, vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą, lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus kiekiais. Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai, įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus pirštais – štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo priežastis – mažieji

aludariai!“ – teigia L. Šileikienė.

Beje, alaus išpilstymas į mažesnės talpos tarą sukels ir ekologinių problemų. Visų pirma, padidės aplinkos tarša, nes atsiras daugiau atliekų. Įsigalėjus pakoreguotam įstatymui, tokiam pačiam kiekiui produkcijos išvežioti prireiks kur kas daugiau pajėgumų. Gamintojai bus priversti naudoti daugiau transporto priemonių ir kuro, todėl į aplinką pateks daugiau anglies dvideginio. L. Šileikienė taip pat pastebi, jog įstatymo projekte neužsimenama, jog gamintojai turi naudoti PET pakuotes, kurias galima surinkti ir perdirbti. Pasak mažųjų aludarių asociacijos pirmininkės, pakoreguotas įstatymas turi labai daug spragų ir iš esmės yra populistinis sprendimas, sukelsiantis daugybę papildomų problemų, kurias vis vien galiausiai reikės išspręsti po kitų metų Seimo rinkimų.

Išnagrinėjęs šio įstatymo straipsnių pakeitimus bei papildymus Europos teisės departamentas Seimui įteikė raštą, kuriame teigiama, jog pakoreguotas įstatymo projektas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniui bei kelia abejonių, ar nenusižengiama ES ribose taikomam proporcingumo principui. Šis principas reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Mažųjų aludarių pirmininkė Lina Šileikienė pastebi, jog papildytu įstatymu apribojus alkoholio koncentraciją iki 7,5 procentų lengvuose alkoholiniuose gėrimuose, išlieka galimybė vartoti stipresnius gėrimus, todėl iš esmės toks apribojimas yra nieko vertas, o girtavimo problemą gali tik pagilinti.

2008-ieji – džiaugsmai ir nusivylimai

ciobiskis — Sun, 04 Jan 2009 19:48:39 +0000

[For full english version of this post, follow this link]

Sveiki, skelbiame subjektyvią “Tikro Alaus” draugijos ir šito blogo nuomonę, kas tikrai džiugino, ir tikrai liūdino praėjusių metų mūsų alaus scenoje. Mūsų idealai – alaus įvairovė ir galimybė rinktis, tinkamas vartotojų informavimas, istorijos nepadirbinėjimas, mažesnis šiukšlinimas ir kad vaikai, paaugliai nebūtų skatinami gerti. Visi žinome, kad padėtis šalyje sunki, į biudžetą nesurinkti milijoniniai mokesčiai, todėl leidome sau nesivelti į samprotavimus, ar įvairaus dydžio ir kokybės šalies aludarystei yra reikalingos mokestinės lengvatos ar netgi kokios tai regioninės privilegijos. Tad į Naujus, Jaučio ir sunkaus darbo metus žengiame pažymėdami:

METŲ ŠAUNUMAI

* * *

Foto: Iki

“Gurmanų” serijos alaus šaldytuvai “IKI” ir “IKIuko” parduotuvėse UAB “Palink” ir UAB “Fulgor” bendrą projektą reiktų apdovanoti už valią, ryžtą ir nuoseklumą nuolatos laikyti pasiūloje tikrą lietuvišką alų – ir tamsų, ir šviesų, o taip pat rūpintis daugkartinių butelių supirkimu ar net įsileisti ten naują alų (šiemet šaldytuvuose švystelėjo dar vieno jau labai lietuviškai tikro – naminio, mielingo “I.O. Boiko” alaus iš Kurklių / Anykščių rūšis, nors šiaip dažnai apsigyvena ir “Faxe” produkcija). Dabar kai manęs autobusų stoties IKI turistė iš Estijos užklausia, kur galima gauti “unikalaus jūsų gyvo alaus”, aš turiu ką jai atsakyti (atvejis iš gyvenimo, beje)! Bet laukiame dar daugiau rūšių!

Foto: Broniaus Talakio

“Pas Rudolfą II” už pateikiamo alaus įvairovę Pateikiamo alaus įvairovė bent jau Vilniuje šiemet išaugo, aišku, ne tiek, kiek norėtųsi mūsų draugijos nariams, bet vis tiek yra kuo pasidžiaugti. Aišku, prie to prisidėjo ir “Rene”, ir “BoBo”, ir “Bunte Gans”, o toks “Šnekutis” aplamai sukūrė dvi Šiaurės Lietuvos ambasadas, bet jei reiktų išskirti vieną nugalėtoją, juo renkamės Gedimino g. 46 įsikūrusią užeigą. Nors, tarkime “Verslo žinių” specialistė (neskirianti “krkonogų” nuo Krkonošų) jo virtuvę vertina žemai, mes džiaugiamės ne tik pateikiamu čekišku alumi (nuo “Gambrinus” per “Kozel” iki “Velvet”), bet ir vokišku “Tucheriu”, airišku “O’Hara”, ir belgišku “Witterkerke“.

Apyniai mūsų sode

Lietuvos apynių augintojams už paneigtą mitą, kad geri apyniai pas mus negali augti. Lietuvos apynių augintojų draugijos apynyne Kauno Botanikos sode auga per 30 rūšių apynių, tame tarpe trijų Lietuvos selekcionierių kartų išvestos lietuviškos apynių rūšys (pvz. “Fredos Taurieji”); Tikro Alaus draugijos sėkmingi praktiniai bandymai auginti ir naudoti aluje lietuviškus bei užsienio apynius; “BūtautųButautų dvaro” alaus gamintojų sprendimas auginti apynius patiems – visa tai patvirtina, kad apyniai Lietuvoje auga, dera ir duoda puikius rezultatus!

Antanui Astrauskui už monografiją “Per barzdą varvėjo… svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje” , leidėjas “Baltos lankos” - už atvirą, šiuolaikišką, intriguojantį žvilgsnį į fermentacijos istoriją mūsų kraštuose.

Naminei aludarystei už suteikiamą alternatyvą, kokybę ir bendravimą Šiemet dar stipriau įsitikinome, kad namuose tikrai galima pasigaminti alaus, kokybiškesnio ir skanesnio nei parduotuvėse. Receptais keitėmės su bendraminčiais Lietuvoje ir užsienyje; gaminome lietuvišką alų, alt’us, dunkelweiss’us ir tikrus imperinius stautus; medžiagas užsakinėjome Kaune, Biržuose ir ebay.com; virėme namų virtuvėse, rūsiuose ir garažuose; degustavome, džiaugėmės rezultatais ir jais dalijomės su kitais. Ir svarbiausia, daug bendravome ir bendradarbiavome!

Tarptautinei alaus mėgėjų bendruomenei ir blogeriams už inspiracijas Šiemet ypač daug pasisėmėme iš kolegų, rašančių apie alų visame pasaulyje – nuo Didžiosios Britanijos iki Lenkijos. Skaitydami juos, keliavome ir atradome įdomiausius bravorus bei alaus rūšis įvairiose šalyse, išgyvenome nepakartojamus nuotykius dirbant pube arba vaikštant po alaus festivalius, gilinomės į alaus tradiciją ir istoriją, dalyvavome bendrose rašymo apie alų sesijose. Linkėjimai visiems! O kitais metais mūsų draugijos siekis – pradėti pažindintis ir gyvai!

* * *

METŲ NUSIVYLIMAI

Foto: Vigmantas Butkus

Neveikianti, nesukurta plastmasinės taros tvarkymo sistema Lietuvoje – plastmasiniai buteliai nesuperkami, nors Estijoje jie superkami. Jei kokie “žalieji taškai” ar kiti plastmasės pramonės pakalikai ir tvirtina, kad tai neturi įtakos taršai mūsų krašte, tegu nueina ir pasižiūri į bet kokią pamiškę, paežerę, paplūdimį, pakelę…

Plečiamas “alaus kokteilių”, akivaizdžiai skirtų paauglių rinkai, asortimentas – be komentarų. Geria vaikai… Nelabai čia yra kuo didžiuotis mūsų šaliai ir kartai, gal tik tuo, kad jau baigėsi naktinė prekyba šia chemija.

Istorijos falsifikavimas, pristatant naujas alaus rūšis. Apie vieną tokių atvejų – jau netrukus bloge…

Sutinkate? Nesutinkate? O gal turite savo pasiūlymų? Labai kviečiame pasisakyti komentaruose!