Best beer in Latvia is brewed in small Abula brewery

Unfortunately about 70% of the Latvian beer market is dominated by Scandinavian breweries – Aldaris, Cēsu Alus, Līvu and Lāčplēša. I am neither going to describe these beers, nor recommend them to anyone, many of these are totally the same as their Lithuanian counterparts, just the label and design (sometimes not even that) is different.

As usually, it is the small breweries that make the most interesting and best tasting brews. The most common breweries are Bauskas, Piebalgas, Užavas, Lodiņa and Tērvetes with mainstreem, but nevertheless comparably quality pale lagers that can be found in most supermarkets, especially in Riga. The easy way to find the better Latvian brews might be to skip the pale and look for dark beers (mostly European Dark lagers with occasional Baltic Porter).

The best place to buy bottled Latvian beers in Riga is Stockmann department store, in the very centre of Riga, between the main railway and bus station. There you will find plenty of both macro and micro beers for sligthly inflated prices.

However, there are some more breweries that are even smaller and much less known, as they account for not more than a few percent of the market and their production is not very widely distributed even in Latvia.

Abula (Brenguļu) beer. Of course, everyone has his favorite brews, but it would be quite safe to say that most of the Latvians who have tried Abula beer (there are two sorts – black (Schwarzbier) and pale (European Pale Lager)) think of it as one of the best Latvian beers. The main trick is to buy it – it is not bottled and for 1.20 Ls a liter can be filled in any reservoir you have brought with you to the brewery in Brenguļi (next to Valmiera). The beer is available on-tap in a few pubs as well and it is neither filtered, nor pasteurised.

There is one downside to Abula beer – although quite delicious, you can get a bad headache next morning if more than 2 or 3 pints are consumed. I would consider Abula the only true small-scale craft brewery in Latvia and they are almost the only ones (except for Tērvetes) that produce the malt themselves from local barley. The rest buys malt elsewhere, e.g. in Lithuania :)

Brūveris. Most of its beers are known under the brand name “Ingvera”, produced using Austrial recipes. As the name says, these are ginger beers – average according to European, but quite good for Latvian standards. One of the best is Ingvera Sarkanais (Red), a Vienna lager.

Brālis. Some of their brews are very interesting and certainly worth trying, especially the unfiltered Brālis (one of the few non-pasteurized and non-filtered beers in Latvia, dark and pale
versions exist) and Hincenberga Bavārijas. As usual with small breweries, there are just a few places where you can get Brālis beers – one where there could be better selection os outside the centre – take trolleybus No. 18 or 23 from the Riga central railway station till the stop “Purvciema tirgus”. Look for the sign “Dzērieni” (Drinks) on the first floor of a five storied building – there is a link to Google map info at the end.

LIDO. The only brewpub in Latvia, located in the monstrous building of quasi-traditional Latvian kitchen (Krasta street, Riga, look for a large windmill). It is accessible by tram no. 7 and 9 from Riga central railway station, the stop is called “LIDO Atpūtas centrs”.  Three different unfiltered/unpasteurized beers are brewed, none of them very good, but certainly above industrial beers.

A shiny new, youngest brewery in Latvia - Valmieruižas

Valmiermuižas. Its marketers describe their beer as “exclusive” andthat it has been brewed according to ancient Latvian recipes etc., etc. They invested more than 2 million euros, partly EU funds, in brand new equipment to establish the newest brewery in Latvia, brought in a German brewer and now are trying to conquer the market, rather succesfully I think. They produce only one pale lager, quite similar in taste to German Kellerbier that is above average Latvian standards and is available in more and more shops, their website has all the
details. Some darker brews are expected this fall.

As fars as I am aware of, the best selection of Latvian beers on-tap currently is in the open-air bar “No problems” in the very center of Riga, Doma square. Half a liter costs up to 1.90 Ls and some of the best micros are available there (Tērvetes, Piebalgas, Valmiermuižas, Užavas).

You can also try visiting Rock’n’Riga in the Old Riga (Skārņu 13) – a cozy rock bar where you will find Abula Pale and Valmiermuižas for 2.50 Ls.

Most of the bottled beers, as mentioned earlier, are available in Stockmann and largest RIMI and Maxima supermarkets. Interesting selection of some brews of less known Latvian breweries is available in otherwise very unattractive and dark space – the tunnel under the railway, leading from the Riga Central railway station to the Central Market. It is full of small shops with good selection of beers for attractive prices.

These places are here in the Google map

There are two more breweries in Latvia, but their beers would be very, very hard if not entirely impossible to find in Riga: Gulbenes Alus as well as the only brewery from Latgale region – Krāslavas Avots.

It is also possible to visit some of the breweries, but there would not be too much to see, as visitors rarely are allowed inside production premises. Tērvete charges ridiculous 8 Ls per visitor to be allowed to have a peek at production process through a glass wall and watch a video of brewing process. Some are slightly better, but I would suggest visiting Lodiņa and Valmiermuižas breweries for more interesting experience. And you will see some part of brewing free of charge when visiting Abula brewery when your bottle will be filled.

Of course, the situation is changing all the time, but I assume the above information could be accurate for the summer 2009.

Fine beer guide to Latvia

Geriausio latviško alaus darykla Abula. Foto: beerborec.cz

Pritrūkę tikro lietuviško alaus, dažnai žvalgomės, ką galime rasti pas kaimynus. Prieš keletą metų praktiškai į Rygą atvažiuodavome kone vien dėl pubo “De Lacy’s”, kuriame buvo galima rasti ‘perfect pint’ net keletos rūšių  angliško tikro elio (deja, dabar pubas uždarytas). Keliaudami po Latviją atradome ir mėgavomės Tervete, Ingver ir Užavs alumi.

Prieš keletą dienų ir latviai mus susirado. Latvijos alaus entuziastų ir namudinių aludarių klubo narys ir blogeris Atis Rektins (jo alaus blogas Dzeru alu) parašė mums įkvepiantį laišką, kuriame gyrė Lietuvos mažesnių alaus daryklų alų ir namudinių aludarių judėjimą. Mes jo paprašėme parekomenduoti šio to Latvijoje, ir sulaukėme puikaus ir išsamaus Latvijos tikro alaus gido. Dėkojame Atis ir džiaugiamės galėdami pasidalinti šia informacija su jumis, mieli skaitytojai.

Skaitant seilė nutįso, tad jau ruošiam ratus. O jei kas anksčiau važiuosit, parvežkit ir mums paragaut ko radę.

[English] Super thanks to Latvian beer enthusiast and blogger Atis Rektins for this guide of real Latvian beers and breweries which we publish translated to Lithuanian. Courtesy of Atis’ we will soon post the original English version.

- – -

Deja, apie 70% Latvijos rinkos dominuoja Skandinavijos alaus pramonė – Aldaris, Cēsu Alus, Līvu and Lāčplēša. Nesiruošiu nei aprašinėti tuos alus, nei kam nors juos rekomenduoti, dauguma jų yra visiškai tokie pat kaip jų lietuviški atitikmenys, išskyrus gal etiketę ir dizainą (nors dažnai net ir tai nesiskiria.)

Kaip įprasta, tai mažosios alaus daryklos, kurios daro patį įdomiausią ir skaniausią alų. Labiausiai paplitusios yra Bauskas, Piebalgas, Užavas, Lodiņa ir Tērvetes daryklos, kurios gamina minstryminius, bet vistiek palyginti kokybiškus šviesius lagerus kuriuos galima rasti daugumoje supermarketų, ypač Rygoje. Lengviausias būdas pataikyti ant geresnio latviško alaus yra išvis užmiršti šviesius, ir ieškoti tamsaus alus (daugiausia europinius tamsius lagerius, na ir vieną kitą Baltijos Porterį).

Geriausia vieta pirkti latvišką alų buteliuose yra Stockmann parduotuvėje, pačiame Rygos centre, tarp pagrindinės geležinkelio ir autobusų stoties. Čia rasite daugybę macro ir micro alų, tiesa kiek aukštesnėmis kainomis.

Tačiau yra daugiau alaus daryklų, kurios yra dar mažesnės ir gerokai mažiau žinomos, nes jos užima tik kelis procentus rinkos ir jų produkcija nėra pakankamai gerai platinama net pačioje Latvijoje.

Čia parduoda Abula alaus

Abula (Brenguļu) alus. Žinoma, kiekvienas turi savo mėgstamiausias alaus rūšis, tačiau galima drąsiai teigti, kad dauguma latvių, ragavusių Abula alų, laiko jį geriasiu Latvijos alumi. Jo gaminama dvi rūšys – juodas (Schwarzbier tipo) ir šviesus (šviesus europinis lageris). Pagrindinė problema yra, kaip jo įsigyti – jis parduodamas tik pilstomas, ir už 1.20 Ls jo galima užsipildyti bet kokią talpą atvažiavus į drykloją Brenguļi (šalia Valmiera). Šis nefiltruotas ir nepasterizuotas alus pilstomas keliose alinėse.

Nors Abula alaus gana skanus, jis turi ir trūkumą jei išgersite daugiau nei 2-3 bokalus, kitą dieną galite apturėti prastas pagirias. Aš laikyčiau Abula vienintele tikra, maža craft alaus darykla Latvijoje ir jie beveik vieninteliai (išskyrus Tērvetes), kurie patys gamina savo salyklą iš vietinių miežių. Kitos perka salyklą užsienyje, pvz. Lietuvoje:)

Brūveris. Dauguma šios darykloas alaus pažymėta prekės ženklu “Ingvera” ir pagaminta pagal austriškus receptus. Kaip sako pavadinimas, jie yra imbieriniai alūs – būtų vidutiniški Europai, tačiau yra gan geri Latvijos lygyje. Vienas geriausių yra Ingvera Sarkanais (Raudonas), Vienos lagerio tipo.

Brālis. Kai kurie jų alūs yra labai įdomūs ir tikrai verta juos pabandyti, ypač nefiltruotą Brālis (vieną iš nedaugelio nepasterizuotų ir nefiltruotų alaus Latvijoje, yra tamsaus ir šviesaus) ir Hincenberga Bavārijas. Kaip įprasta mažoms alaus darykloms, yra tik kelios vietos, kur galima rasti Brālis alaus – viena, kur galėtų būti daugiau pasirinkimo yra ne centre – reikia pavažiuoti 18 ar 23 troleibusu iš rygos centrinės geležinkelio stoties iki “Purvciema tirgus” sustojimo. Ieškokite ženklo “Dzērieni” (“gėrimai”) pirmame penkiaaukščio namo aukšte, čia Google map nuoroda.

LIDO. Vienintelė bravaludė (bravoras ir aludė viename) Latvojoje, įsikūrusi monstriško kvazi-latviškos virtuvės restorano pastate (Krasta g, Ryga, ieškokite didelio malūno). Iki jo galima nuvažiuoti tramvajumi nr. 7 ir 9 iš Rygos centrinės geležinkelio stoties, stotelė “LIDO Atpūtas centrs”. Čia gainami trys nefiltruoti ir nepasterizuoti alūs, nė vienas jų nėra labai geras, tačiau tikrai geresni nei pramoniniai alūs.

Spindinti tviskanti Valmiermuižas alaus darykla. Foto: diena.lv

Valmiermuižas. Jų pačių marketingistai vadina savo alų “ekskliuzyviniu”, ir esą jis gaminamas pagal senovinius latviškus recptus, ir t.t. ir pan. Jie investavo dauiau nei 2 mln eurų, daugiausia ES fondų lėšas, į naują įrangą ir atidarė naujausią Latvijos alaus bravorą, atsivežė vokietį aludarį ir dabar bando užkariauti rinką, manau gana sėkmingai. Jie gamina tik vieną šviesų lagerį, skoniu gana panašų į vokišką Kellerbier, kuris yra aukščiau vidutinio Latvijos standarto. Jo galima įsigyti vis daugiau ir daugiau parduotuvių, jų svetainėje galima rasti visas detales. Šį rudenį planuojama pasiūlyti ir tamsesnio alaus rūšių.

Kur rasti?

Kiek man žinoma, didžiausias latviško alaus pasirinkimas “iš krano” šiuo metu yra bare po atviru dangum “No problems” pačiame Rygos centre, Doma aikštėje. Puslitris kainuoja iki 1.90 Ls (9.50 Lt) ir čia galima rasti keletą geriausių mikro-alaus rūšių (Tērvetes, Piebalgas, Valmiermuižas, Užavas.)

Taip pat galite išbandyti Rock’n'Riga Rygos senamiestyje (Skārņu 13) – jaukus roko baras kur rasite Abula šviesaus ir Valmiermuižas už 2.50 Ls (12.50 Lt).

Dauguma alaus buteliuose, kaip minėta, galima rasti Stockamnn ir didžiausiose RIMI bei Maxima supermarketuose. Įdomus mažiau žinomų latviškų daryklų alaus pasirinkimas prieinamas šiaip jau gan nepatrauklioje ir tamsioje vietoje – tunelyje po geležinkeliu, vedančiame iš Rygos centrinės geležinkelio stoties į centrinį turgų. Čia pilna mažų parduotuvyčių siūlančių gerą alaus pasirinkimą už patrauklią kainą.

Šios vietos pažymėtos Google žemėlapyje čia

Yra dar dvi alaus daryklos Latvijoje, bet jų alų būtų labai, labai sunku, jei ne neįmanoma, rasti Rygoje: Gulbenes Alus bei vienintelė Latgalės regiono darykla – Krāslavas Avots.

Taip pat įmanoma aplankyti kai kurias alaus daryklas, tačiau ten nebūtų labai ką žiūrėti, nes lankytojai retai kada įleidžiami į gamybines patalpas. Tērvete plėšia absurdiškus 8 Ls nuo lankytojo už galimybę žvilgtelti į gamybos procesą pro stiklinę sieną ir pažiūrėti alaus virimo proceso video. Kitos yra kiek geresnės, tačiau norint įdomesnės patirties, rekomenduočiau aplankyti Lodiņa ir Valmiermuižas alaus daryklas. Abula darykloje galėsite taip pat galėsite užmesti akį į alaus darymo proceso dalį – nemokamai, kol į jūsų atsivežtą tarą pils alų.

Žinoma, situacija vią laiką keičiasi, tačiau laikyčiau šią informaciją teisinga 2009-ųjų vasarai.

Atis Rektins

Latvijos tikro alaus gidas

- – -

Pačioje pavasario pabaigoje nusišypsojo laimė pasirinkti ir praleisti savaitgalį vienoje iš Skandinavijos šalių sostinių. Sukau galvą kas tai galėtų būti… Kopenhagoje daug kartų viešėta, kolegos studijavę Norvegijoje baugino 30 litų kainuojančia pinta Oslo aludėse, o Stokholmas ir Helsinkis niekad nesitapatino su miestais garsėjančiais alaus kultūra. Čia man padėjo European Beer Guide – kurį nuo šiol, minėdamas pačiu geriausiu žodžiu, rekomenduot galiu kiekvienam.

Nors griežta Švedijos vyriausybės alkoholio kontrolės politika gerokai uždusino vietines aludarystės tradicijas, tačiau gimus neišlepintu lietuviu galima susidaryti tikrai įspūdingą Stokholmo aludžių turą ir paragauti kelias dešimtis Švedijos mažųjų aludarių verdamų šedevrų. Taigi pradedam…

Degustacijos turą pradėjome nuo istorinėje Stokholmo senamiesčio dalyje įsikūrusio „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“. Iš tikrųjų daugelį aplankytų vietų sunku įvardinti: restoranas tai ar aludė. Net neabejoju, kad vadovaujantis mūsuose egzistuojančia tradicija pagal kurią viskas suplakama į vieną (ala kavinė-baras-restoranas-biliardinė) visas šias užeigas galėtume pakrikštyti „Aludė – restoranas“ :)

Dažniausia atėjusius pasitinka ilgas baras su ant jo pūpsančiais kranais bei aukštomis baro kėdėmis. Kiek toliau jauki vieta su staliukais skirta norintiems išbandyti užeigos virtuvę, kurioje jus aptarnaus padavėjas. Betgi grižkime prie „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“ …

16 pilstomo švedų mažųjų aludarių alų tik patvirtino apie teisingai pasirinkta kelionės kryptį ir aš nedelsdamas nusprendžiau atidžiau panagrinėti Švedijoje verdamą IPA (Indian Pale Ale). Debiutinis bokalas teko Nynashamne įsikūrusioje alaus darykloje „Nynäshamns Ångbryggeri“ išvirtai IPA pintai. Šio apynių aromatu prisotinto alaus su maloniai išliekančiu kartumu sveikinimas man buvo malonesnis, nei pačios Švedijos karalienės, kurios savo kelionės metu taip ir nesutikau.

Norėčiau trumpai užsiminti apie kainas, kurios mūsų Baltijos kaimynėje gali pasirodyt tikrai žvėriškos. Kaip matote pinta alaus jums gali atseiti nuo 22 iki 26 litų. Atsiprašau, kad sugadinau nuotaika ir tolimesniame kelionės aprašyme stengsiuos to išvengti.

Pratęsiame kelionę su „Hantverks Bryggeriet“ verdamu Bödeln IPA ir Gioteborge įsikūrusios „Ocean Bryggeriet“ IPA. Iš kulinarinių šedevrų visada verta paragauti keptos Baltijos silkės su bulvių koše ar „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“ siūlomo briedienos karpačio ar briedienos biurgerio.

Aludžių turą labai patogu tęsti derinant su turistiniais maršrutais. Padarę nedidelį lankstą galėsite išvysti karalių rūmus, Nobelio premijos įteikimo vietą ar kitus architektūrinius paminklus. Laikydamiesi pietų krypties iš istorinio Gamla Stan rajono tiltu pateksite į Södermalm rajoną. O čia jau daugelis geriausių Stokholmo aludžių pasiekiamos pėsčiomis, o kartais netgi 3-5 minučių kelias nuo pintos iki pintos gali pasirodyt per trumpas.

Sveiki atvykę į „Oliver Twist“. Aludė tituluojama viena geriausių mieste, taip pat ši vieta yra viena iš dviejų Stockholmo aludžių sulaukusių įvertinimo iš britų organizacijos „Cask Marque“, kurių tikslas ir siekis alaus patiekimas idealioje pintoje, iš puikiai atšaldytos statinės.

Pilstomų švediškų micro alaus pasirinkimas čia mažesnis, bet kam sukti galvą kai prieš save išvysti 20 alaus kranų ir dar mažiausia 60 rūšių alaus buteliuose. Tiesa skonio receptoriai po truputį šimpa, o mes dar spėjam aplankyti šalia esančio „Bishop Arms“ aludžių tinklo Švedijoje vieną iš pubų.

Be „European beer guide“ minimų dviejų šio tinklo aludžių Stokholme pavyko užtikti ir trečią, kuri maloniai nustebino net trimis pilstomomis mano mėgstamo „Sierra Nevada“ alaus rūšimis ir aš galutinai įsitikinau, kad nei vienas iš mano ragautų švediškų IPA neprilygsta puikiai subalansuotam, it gėlių puokštė gaiviam „Sierra Nevada Pale Ale“.

Sekančios dienos pavakarę skyrėme „Monks Cafe“, kurie patys verda alų. Didelį įspūdį daro šios vietos meniu su daugiau nei 500 rūsių alaus buteliuose. Ko gero pirmą kartą regėjau mongolišką „Chinggis Pilsner“ ar „Hitachino Nest Espresso Stout“ iš Japonijos. Ką ir bepasakysi, tikra rekordų vieta… kaip ir kainos beje. Čia jau teko pakloti visus 22 litus už 0.3 litro “Monks” alaus bokaliuką, o išvydus mano kelionės tikslą numero uno, itin vertinamos Norvegijos alaus daryklėlės „Nøgne Ø“ butelį kainuojantį 90 litų, galutinai netekau amo ir net pamiršau kokios rūšies alus tai buvo :)

Kraustomės atgal į Södermalm rajoną, kuris šiek tiek draugiškesnis tiek aludžių atmosfera, tiek pačių aludžių koncentracija. Čia verta paminėti čekiškam alui dedikuotą „Krogen Soldaten Svejk“ su 10 rūšių pilstomo čekiško aukso, tarp kurių Lietuvos alaus mėgėjų šiuo metu taip medžiojamas – „Bernard Dark“ ar čekiškų aludžių privalomais elementais „Tuzemak Rum“ ar „Slivovice Gold“.

Tačiau pats didžiausias Södermalm ir viso Stockholmo perlas teko mūsų iškylos pabaigai. Tai aludė „Akkurat“ – privaloma kiekvienam alaus mėgėjui apsilankusiam tūkstančio salų archipelago mieste Stokholme. Šis alaus mėgėjų rojus visada siūlo mažiausia 4 cask condition alaus rūšis (alaus statinės laikomos specialiose šaldymo spintose ir todėl pateikiamas išskirtiniai idealios temperatūros naudojant rankines pompos ir nenaudojant angliarūgštės), visada rasite kelias rūšis pilstomo vokiško ar belgiško alų, o taip pat švediškų, tarp kurių galite rasti ir specialiai šiai aludei išvirtų alaus rūšių. O mano didžiausiam džiaugsmui čia aš ragavau nuostabaus 7.5% „Nøgne Ø“ IPA. Kartaus ir vaisinio norvegiško gintaro su ilgai išliekančių aštriu skoniu… per barzdą varvėjo…

Stokholmo aludžių apžvalga