Sako, Estijoje jau užsidarė trečdalis barų ir kavinių… Rygoje kavinėse išleidžiamų pinigų kiekis sumažėjo perpus. Šių ir kitų pikantiškų gandų įkaitinti, lengvos lietuviškos panikos pakurstyti su kolega Ramtynu išsiruošiame po nedidelį kraulį po Vilniaus barus, teikiančius tikrą alų. O kas jei ateisi ir kitą kartą jau neberasi..? – toks motyvas gena mus prisiminti, ką gero turėjome per šitą iliuzinį Šiaurės Prahos klestėjimo laikotarpį….
Taigi, dėmesio centre – belgiškas alus. Ir jį teikusios Vilniaus kavinaitės.
- Čia gyvena belgiškas monstrs…
Pirmiausia – siauroje Antokolskio gatvėje įsikūrusi „René“. Tai dar viena užeiga (po „In Vino“ ir tos rislingo parduotuvės Teatro g.), kuri priklauso sumaniam reklamos specialistui Kristupui Baubliui ir draugams. Todėl neveltui jau patį pastato fasadą puošia bilbordas, pranešantis kad čia paruodamas „Tripel Karmeliet“ šiais metais buvo išrinktas „geriausiu eliu pasaulyje“. Iš tikrųjų, su „World Beer Awards 2008“ rezultatais galite susipažinti čia .
- ….mielas….
„René“ vis dar vyrauja René Magritte dvasia, malonio ūsuotos padavėjos su katiliukais, nors lankytojų ir dvigubai mažiau nei prieš dvi savaites. Neaptarsime čia garsiųjų šios alaus virtuvės teikiamų šonkauliukų, midijų ar tegu ir klasikinių bulvyčių, užtenka pasakyt, kad Brouwerij Bosteels dabar gaminamas „Tripel Karmeliet“ iš tikrųjų vertas vizito, nuodemės ir t.t.
- …trigubas karmelitų alus.
Meniu galima perskaityti, kad jam pagaminti reikia trijų – kviečių, miežių ir avižų salyklo, ir kol jo skonis pražysta vanilės, citrinos saldžiu poskoniu, nejučiomis pradedi kažką paišyt ant popierinės staltiesės… Nes man visada buvo neaišku, kaip basakojai karmelitai iš tikrųjų kūrė vieną turtingiausiu skoniu abatijų alų?
- O čia jau iš Paradis Belge kolekcijos…
Bet laikas nelaukia, jis kviečia tolyn, ir mes atvykstame prie „Rūdninkų vartų“ viešbučio įsikūrusią dar vieną belgišką kavinę „Paradis Belge + 32°“. Kadaise čia rinkdavosi, atrodo, aukšti politikai ir amerikietiškai pliauškiantys ekonomistai bei žvalgybos pareigūnai, dabar čia daug tyliau. Kažkas įsisuko ir į 21 rūšių 0,33 l talpos buteliukų alaus kolekciją, palikdamas joje tik „Briuselio berniuką“ ir padavėjos tyliai bet atkakliai peršamą „Chimay“. Bet mes renkamės „Brugse Zot“ elį už 11 litų, kuris irgi šiek tiek auksu stiprokas, saldumą maloniai kompensuoja gražiai subalansuotas apynių derinys, ir Briugės pajacas man vėl tampa šiek tiek savas… O ką veikti Briugėje sekmadieniais, galite paskaityti čia .
Kadangi degustacija trumpa, ji vistiek baigiasi netoliese esančiame – perpildytame – „Šnekutyje“, kur ragaujame mūsų dupelį alį „Morkūno“, o namo įsidedame penkiadupelio „Stačias“. Trumpas pokalbis su ponu Valentu apie tai, kaip bankrutuos rinkodaros neišmanančios ir tik savo apylinkei alų parduodančios mažosios daryklos… ir mes vėl išeiname pasitikti kriziso nakties…
- – -
In our short Vilnius pub (cafe?) crawl, we discover the Belgian ales – „Tripel Karmeliet“ at „René“ (Antokolskio 13) and „Brugse Zot“ at „Paradis Belge + 32°“ (Rūdninkų 15/Pylimo 46) before heading to „Šnekutis“ again for some silly discussion on impact of global and local crisis for brewing…
