Nebesinori pūsti ditirambų, tad tiesiog trumpa Mikkeller pasiūlos apžvalga.

Pirmiausia, į dėžę papuolė visa serija “vieno apynio” (single hop) serijos alaus. Tikro alaus pasaulyje tiek alaus virėjams, tiek ragautojams svarbu, kokie apyniai, koks salyklas dedamas. Šiuo atveju alūs turi daug, tačiau tik vienos rūšies apynio – kuris dedamas ir kartinimui, ir aromatui išgauti. Tokie alūs leidžia pilnai atsiskleisti, sugroti savo džiazo partiją būtent tai vienintelei apynių rūšiai. Kad šis gardus augalas būtų kuo ryškesnis, jam aluje reikia suteikti tinkamą foną – tai neįkyrus, tačiau pakankamai stiprus salykliškumas, išgrynintas neutralios lagerinių mielių fermentacijos (lagerio mielės skirtingai nuo elio, palieka mažiau aromatingų eterių ir esterių).

Vieno apynio alūs pasaulyje verdami, tačiau nelabai dažni, tad Mikkeller pompastiškai pavadino šią seriją “edukacine”, ir sukišo į ją per dvidešimt apynių (apskritai šiandien rinkoje yra turbūt pora šimtų rūšių daugiau ar mažiau žinomų apynių – o kiek nežinomų?). Man į dėžę pakliuvo šešetas egzempliorių – su amerikietiškais Tomahawk, Apollo, Centennial, taip pat japoniškais Sorachi Ace, naujazelandietiškais Nelson Sauvin ir dar vienais, nepamenu kokiais, apyniais.

Visi alūs – 6.8-6.9% amerikietiško IPA stiliaus, ant etiketės nurodyta detali salyklų sudėtis – jų tarpe Munchen ir Carapils. Įdomu tai, kad visi (bent jau pirmieji 18) alūs buvo išvirti tą pačią savaitę, iš tų pačių salyklų ir fermentuoti su tomis pačiomis mielėmis. Kitaip tariant, visiems apyniams duotos lygios galimybės.

Koks įspūdis? Pirmiausia reikia pasakyt, kad šie apyniai man ir daugeliui Lietuvos namudinių aludarių nėra naujiena – globaliam internete juos užsakinėjome, eksperimentavome, virėme, uostėme, ragavome ir lyginome. Kai kuriuos apynius jau užsimerkę atpažįstame. Tačiau Mikkeller amato kokybė vistiek stebina, tad malonumas didžiulis. Tad man asmeniškai įdomiausia buvo neragautieji – Nelson Sauvin ir netikėtas Sorachi. Apie pačius skonius pasakoti būtų daug darbo, geriau jau parekomenduosime būnant Rygoje, Kopenhagoje ar dar kur įsigyti šio alaus, ir pabandyti, geriausia – vieną greta kito.

Pabaigai galima pridurti, kad tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse dar labai daug reikia nuveikti alaus edukacijos srityje. Tad gal Mikkeller ir ne tokie pompastiški.

Visos foto: Tikro Alaus archyvo.

Mikkeller edukacija arba vieno apynio giesmė

Ačiū Gundai, apseilėjau visą klaviatūrą.

- – -

Penktadienį iš darbo išeinam anksti ir miname dviračiu tiesiai į traukinių stotį. Turime didelių planų – mažame Bodegraven miestelyje esanti alaus darykla Brouwerij De Molen organizuoja tarptautinį alaus festivaliuką. “Malūno” aludariai yra vieni įdomesnių Olandijoje – jie neverda diena iš dienos to pačio alaus, jie eksperimentuoja, plačiai laviruodami tarp europietiško konservatyvumo ir amerikietiško tradicijų nepaisymo bei “bigger is better” ekstremumų. Tikriausiai ne veltui ši darykla karaliauja ratebeer.com olandiško alaus top penkiasdešimtuke. Bet tai dar ne viskas – ten žada dalyvauti žymieji Danijos eksperimentatoriai Mikkeller, tradicinio skandinaviško alaus atstovai iš Švedijos Närke Kulturbryggeri, gerai žinomi belgų De Struise Brouwers, keletas mažų olandų daryklų ir niekada negirdėta Revalation Cat iš Italijos (?!). Jei to negana, turėčiau paminėti, kad dauguma daryklų čia ruošiasi pristyti labai retas arba visiškai niekur nematytas savo alaus versijas.

Brouwerij De Molen alaus darykla ir restoranas, įsikūrę tikrame malūne, pasitinka kuklia laikina palapine ties įėjimu ir būreliu ant šaligatvio stovinčių bei alų gurkšnojančių žmonių – tai nėra labai įprastas vaizdas Olandijoje. Viduje vietos nedaug, žmonių pilna, nors jų skaičius ir nėra didelis. Renginio atmosfera nė kiek nepanaši į tarptautinio alaus festivalio – labiau primena mažą miestelio šventę su nebūdingai dideliu alaus pasirinkimų. Už 10 eurų įsigijame privalomą ir negrąžinamą 200ml festivalio stiklinaitę bei 5 kuponus (alus kainavo nuo 1 iki 2 kuponų).

Buvo penktadienio popietė, todėl nusprendžiau pradėti renginį kažkuo gaiviu. Tai nebuvo lengva užduotis – pats lengviausias festivalio alus buvo gal 7% stiprumo, daugumos kitų alų stiprumas sukosi apie 10%, o pats stipriausias siekė net 17.5%. Pradėjau festivalį nuo belgiško rūgštaus elio Struise Dirty Horse – gaivus pusiau laukinės fermentacijos alus, šiek tiek smirdantis arkliu :)

Toliau sekė rūkytas olandiško bok stiliaus alus, Struise Cuvée Delphine imperinis stoutas ir labai stipriai rūkytas švediškas Närke elis… Tarp visų stiprių ir dar labiau tamsių alų, mano draugas atrado, švelniai tariant, gaivinantį Mikkeller Super Sour Kriek - ekstremaliai rūgštų, man asmeniškai ant negeriamumo ribos balansuojantį, šiek tiek vyšninį alų.

O aš atradau olandišką Emelisse Double IPA, klasikinį amerikonišką stipriai apyniuotą elį. Tuo labiau, kad kainavo jis tik vieną, o ne du kuponus.

Festivaliukas, prasidėjęs kaip lokali mažo miestelio šventė, po truputį įsivažiavo. Vis daugiau aplinkui girdėjosi sodraus angliško ir amerikietiško alaus turistų akcento – vietiniai olandai jau nebesudarė daugumos. Publika buvo įvairi – nuo besilinksminančio jaunimo, tėvų su beropojančiu ant grindų mažylių iki “alaus akademikų” nešinų išbraukytais alaus rūšių sąrašais ir besižyminčių alaus ragavimo pastabas. Organizatoriai buvo šiek tiek nuvargę, bet anot jų festivalis pranoko geriausius lūkesčius.

Pačius stipriausius alus nusprendėme pasilikti pabaigai. Pirmas iš jų - 16.4% stiprumo De Molen IJsbock. Kaip tokiam stipriam alaui gerai paslėptas alkoholis, bet tuo pačiu kažkur paslėptas ir skonis. Saldus, bet norisi kažko daugiau. Deja, jau nebespėjau paragauti “sausai apyniuotos” šio alaus versijos. Ir paskutinis, stipriausias alus festivalyje, 17.5% stiprumo Mikkeller Black man asmeniškai įsimintino įspūdžio irgi nepaliko – tiesiog labai stiprus, gerai padarytas stout‘as. Tikriausiai po tokios per vakarą išragautos alaus skonių jūros buvo sunku jau ir vertinti – įsimenami tik labiausiai išskirtiniai.

Festivalis buvo puikus. Smagu, kad mažame festivaliuke dalyvavo ne tik
vietiniai aludariai, bet ir žinomi svečiai iš tolimesnių Europos
kraštų. Nemanau, kad dalyvavimas jiems atnešė finansinę naudą. Bet
panašu, kad šiame renginyje tai nebuvo svarbiausia.
Ir pabaigai – festivalio įspūdžiai pačių organizatorių akimis
http://www.brouwerijdemolen.nl/index.php/en/beerfestival/bbf-2009-report.html.

- – -

Our friend Gundas reports from a small international beer festival held in dutch Bodegraven’s windmill-come-brewery “Brouwerij de Molen”, presenting some rare brews including such monsters as Mikkeller Black (17.5%) and De Molen IJsbock (16.4%) as well as other no less intriguing concoctions – skunky wild Struise Dirty Horse, smoked dutch “bok” Struise Cuvée Delphine and heavily smoked Swedish Närke ale, and Mikkeller’s plastic-melting Super Sour Kriek. Great festival, great beers, great things happening in small towns!

Dideli alūs mažame miestelyje

Mikkeller yra įkvepiantis pavyzdys. Šalyje, kuri praeityje negarsėjo geru alumi – Danijoje – gimsta bene įdomiausią alų šiuo metu Europoje verdantis bravoras ir per metus pripažįstamas pasaulyje (2006 – geriausias bravoras Danijoje pagal Ølentusiaster, 2007 – 5-ti geriausi pasaulyje pagal RateBeer). Jų alūs graibstomi alaus festivaliuose, perpardavinėjami eBay ir apie juos svaigstama alaus bloguose bei žurnaluose.

Mikkeller įkūrė du naminio alaus entuziastai iš Kopenhagos, po kelių metų bandymų virtuvėje. Šiuo metu likęs vienas iš įkūrėjų verda alų kartu su geriausiais pasaulio aludariais skirtingose daryklose, ir kuria vis naujas išprotėjusias alaus versijas. Jų asortimente – ir Mikkels Monster – “miežinis vynas”, brandintas trijų rūšių Porto ir Bordeaux statinėse; Jackie Brown rudas elis ir užmušančio stiprumo tačiau gilaus skonio imperiniai porteriai, ir net Beer Geek Breakfast – imperinis avižinis stautas su brangiausia pasaulyje kava Kopi Luwak. Ši kava surenkama iš Vietname gyvenančios, geriausiomis kavos pupelėmis besimaitinančios žebenkšties-civetos mėšlo.

Paprašiau savo buvusio kolegos, su kuriuo esame praleidę daug prasmingo laiko Londono pubuose, parvežti šios daryklos alaus iš komandiruotės Kopenghagon. Jis nupirko nesirinkdamas rūšių, tačiau vis tik vieno butelaičio neištvėrė neištuštinęs dar Ølbutikken Kihoskh parduotuvėje. Sakė buvo priblokštas skonio gylio ir alaus tirštumo, nuskraidinusio jį į palaimą, ir netikėto, stipraus kavos skonio. Kai papasakojau iš kur gaunama ta kava, jis manęs vos neužpuolė. Aš nekerštingas, jo vardo neskelbsiu.

Šiaip ar taip, mano stalą pasiekė du buteliai – minimalistinio dizaino Mikkeller It’s Alive! ir Mikkeller Draft Bear. Pirmasis – tai belgiško stiliaus alus, šiaip primenantis Trapistų kūrinius, tačiau su stipriu, tipišku lambikams skoniu, kurį šiam suteikia stipri laukinių bakterijų kultūra Brettanomyces. Gyvas, putojantis ir vaisinis, liežuvį kandžiojantis alus, kurį smagu ragauti ir kurio stiprumo (8% ABV) visiškai nesijaučia.

Draft Bear – moderni klasikinio Pilsner alaus interpretacija, tačiau tai visiškai kitoks žvėris. Imperial Pilsner turi tik panašų skonio grynumą kaip jo protėvis iš Bohemijos, o visa kita – tvirtas kūnas ir paslėpta bet galinga Amarillo ir Cascade  apynių bomba – jau ateina iš šiuolaikinės ‘drąsiųjų’ amerikiečių alaus scenos. Vėl 8% ir vėl perdaug smagiai geriasi, kad vertinti laipsnius.

Galų gale, danukai valdo. Taip, minėtieji alūs ne kasdieniniam vartojimui ir ne kasdieniniam vartotojui (nors savo repertuare Mikkeller turi ir labiau tradicinių tačiau savo kokybe ne prastesnių, alaus rūšių). Tačiau taip smagu Europoje rasti tokio tipo fusion! Mikkeller akivaizdžiai inspiruoti geriausio, kas yra tiek Europos, tiek Amerikos aludarystėje – iš pirmųjų jie paima tradicijas, iš antrųjų – taisyklių laužymą ir drasą eksperimentuoti. Tada įmeta daniško jumoro ir dar viską pasuka 180 laipsnių.

Kaip jie patys sako vieno  iš savo alaus pristatymų: “Black Hole is what Mikkeller is all about. Daring, vulgar and extreme.”

Jums dar mažai? Mums irgi. Tad nepraleiskit šito puikaus Mikkeller reklaminio klipo. Love in the bottle.

- – -

I’m very happy to finally get to try for the first time beers of Mikkeller, Copenhagen brewery that I have heard so much about lately. The two I try – belgian style It’s Alive! and an Draft Bear are both very strong (8% ABV), intense yet pleasant, refreshing and generally exciting beers that left me wishing for more. I do like the approach of mixing different traditions such as classic Pilsner style with typical american hops, pumping up the strength to receive an Imperial Pilsner!

I am waiting for another package that a friend of mine is sending from Ølbutikken shop which has possibly the biggest big selection of beers in Denmark.

Pump up Mikkeller