- – -

Pačioje pavasario pabaigoje nusišypsojo laimė pasirinkti ir praleisti savaitgalį vienoje iš Skandinavijos šalių sostinių. Sukau galvą kas tai galėtų būti… Kopenhagoje daug kartų viešėta, kolegos studijavę Norvegijoje baugino 30 litų kainuojančia pinta Oslo aludėse, o Stokholmas ir Helsinkis niekad nesitapatino su miestais garsėjančiais alaus kultūra. Čia man padėjo European Beer Guide – kurį nuo šiol, minėdamas pačiu geriausiu žodžiu, rekomenduot galiu kiekvienam.

Nors griežta Švedijos vyriausybės alkoholio kontrolės politika gerokai uždusino vietines aludarystės tradicijas, tačiau gimus neišlepintu lietuviu galima susidaryti tikrai įspūdingą Stokholmo aludžių turą ir paragauti kelias dešimtis Švedijos mažųjų aludarių verdamų šedevrų. Taigi pradedam…

Degustacijos turą pradėjome nuo istorinėje Stokholmo senamiesčio dalyje įsikūrusio „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“. Iš tikrųjų daugelį aplankytų vietų sunku įvardinti: restoranas tai ar aludė. Net neabejoju, kad vadovaujantis mūsuose egzistuojančia tradicija pagal kurią viskas suplakama į vieną (ala kavinė-baras-restoranas-biliardinė) visas šias užeigas galėtume pakrikštyti „Aludė – restoranas“ :)

Dažniausia atėjusius pasitinka ilgas baras su ant jo pūpsančiais kranais bei aukštomis baro kėdėmis. Kiek toliau jauki vieta su staliukais skirta norintiems išbandyti užeigos virtuvę, kurioje jus aptarnaus padavėjas. Betgi grižkime prie „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“ …

16 pilstomo švedų mažųjų aludarių alų tik patvirtino apie teisingai pasirinkta kelionės kryptį ir aš nedelsdamas nusprendžiau atidžiau panagrinėti Švedijoje verdamą IPA (Indian Pale Ale). Debiutinis bokalas teko Nynashamne įsikūrusioje alaus darykloje „Nynäshamns Ångbryggeri“ išvirtai IPA pintai. Šio apynių aromatu prisotinto alaus su maloniai išliekančiu kartumu sveikinimas man buvo malonesnis, nei pačios Švedijos karalienės, kurios savo kelionės metu taip ir nesutikau.

Norėčiau trumpai užsiminti apie kainas, kurios mūsų Baltijos kaimynėje gali pasirodyt tikrai žvėriškos. Kaip matote pinta alaus jums gali atseiti nuo 22 iki 26 litų. Atsiprašau, kad sugadinau nuotaika ir tolimesniame kelionės aprašyme stengsiuos to išvengti.

Pratęsiame kelionę su „Hantverks Bryggeriet“ verdamu Bödeln IPA ir Gioteborge įsikūrusios „Ocean Bryggeriet“ IPA. Iš kulinarinių šedevrų visada verta paragauti keptos Baltijos silkės su bulvių koše ar „GLENFIDDICH WAREHOUSE NO 68“ siūlomo briedienos karpačio ar briedienos biurgerio.

Aludžių turą labai patogu tęsti derinant su turistiniais maršrutais. Padarę nedidelį lankstą galėsite išvysti karalių rūmus, Nobelio premijos įteikimo vietą ar kitus architektūrinius paminklus. Laikydamiesi pietų krypties iš istorinio Gamla Stan rajono tiltu pateksite į Södermalm rajoną. O čia jau daugelis geriausių Stokholmo aludžių pasiekiamos pėsčiomis, o kartais netgi 3-5 minučių kelias nuo pintos iki pintos gali pasirodyt per trumpas.

Sveiki atvykę į „Oliver Twist“. Aludė tituluojama viena geriausių mieste, taip pat ši vieta yra viena iš dviejų Stockholmo aludžių sulaukusių įvertinimo iš britų organizacijos „Cask Marque“, kurių tikslas ir siekis alaus patiekimas idealioje pintoje, iš puikiai atšaldytos statinės.

Pilstomų švediškų micro alaus pasirinkimas čia mažesnis, bet kam sukti galvą kai prieš save išvysti 20 alaus kranų ir dar mažiausia 60 rūšių alaus buteliuose. Tiesa skonio receptoriai po truputį šimpa, o mes dar spėjam aplankyti šalia esančio „Bishop Arms“ aludžių tinklo Švedijoje vieną iš pubų.

Be „European beer guide“ minimų dviejų šio tinklo aludžių Stokholme pavyko užtikti ir trečią, kuri maloniai nustebino net trimis pilstomomis mano mėgstamo „Sierra Nevada“ alaus rūšimis ir aš galutinai įsitikinau, kad nei vienas iš mano ragautų švediškų IPA neprilygsta puikiai subalansuotam, it gėlių puokštė gaiviam „Sierra Nevada Pale Ale“.

Sekančios dienos pavakarę skyrėme „Monks Cafe“, kurie patys verda alų. Didelį įspūdį daro šios vietos meniu su daugiau nei 500 rūsių alaus buteliuose. Ko gero pirmą kartą regėjau mongolišką „Chinggis Pilsner“ ar „Hitachino Nest Espresso Stout“ iš Japonijos. Ką ir bepasakysi, tikra rekordų vieta… kaip ir kainos beje. Čia jau teko pakloti visus 22 litus už 0.3 litro “Monks” alaus bokaliuką, o išvydus mano kelionės tikslą numero uno, itin vertinamos Norvegijos alaus daryklėlės „Nøgne Ø“ butelį kainuojantį 90 litų, galutinai netekau amo ir net pamiršau kokios rūšies alus tai buvo :)

Kraustomės atgal į Södermalm rajoną, kuris šiek tiek draugiškesnis tiek aludžių atmosfera, tiek pačių aludžių koncentracija. Čia verta paminėti čekiškam alui dedikuotą „Krogen Soldaten Svejk“ su 10 rūšių pilstomo čekiško aukso, tarp kurių Lietuvos alaus mėgėjų šiuo metu taip medžiojamas – „Bernard Dark“ ar čekiškų aludžių privalomais elementais „Tuzemak Rum“ ar „Slivovice Gold“.

Tačiau pats didžiausias Södermalm ir viso Stockholmo perlas teko mūsų iškylos pabaigai. Tai aludė „Akkurat“ – privaloma kiekvienam alaus mėgėjui apsilankusiam tūkstančio salų archipelago mieste Stokholme. Šis alaus mėgėjų rojus visada siūlo mažiausia 4 cask condition alaus rūšis (alaus statinės laikomos specialiose šaldymo spintose ir todėl pateikiamas išskirtiniai idealios temperatūros naudojant rankines pompos ir nenaudojant angliarūgštės), visada rasite kelias rūšis pilstomo vokiško ar belgiško alų, o taip pat švediškų, tarp kurių galite rasti ir specialiai šiai aludei išvirtų alaus rūšių. O mano didžiausiam džiaugsmui čia aš ragavau nuostabaus 7.5% „Nøgne Ø“ IPA. Kartaus ir vaisinio norvegiško gintaro su ilgai išliekančių aštriu skoniu… per barzdą varvėjo…

Stokholmo aludžių apžvalga