Pasak Pivni Filosof, Náchod darykla, dabar žinoma kaip Primator, šiandien yra turbūt inovatyviausias bravoras Čekijoje. Jie vadina save “specialaus alaus specialistais”, kas yra visiška tiesa, jų asortimente – per tuziną pavadinimų alaus – nuo klasikinio lagerio iki kvietinio, ir net stauto. Beje, ši darykla buvo pirmoji pramoninė Čekijoje, pradėjusi daryti viršutinės fermentacijos alus (elius) – tai gan drąsu palyginus konservatyviai vietinei alaus scenai, dar labiau nuostabu, kad jiems gerai sekasi. Taip pat įdomi yra jų stipriųjų lagerių eilė – nė iš tolo nepanaši į tą lietuvišką ar lenkišką stiprų birzgalą, kuris brukamas mūsų supermarketuose.

Jų tikrai nuostabų stautą jau pagyrėme, taip sutapo kad šiandien eilė kitam Primator alui, kurio dėžę pasiėmiau su savimi į kūrybinę komandiruotę Dzūkijos kaime (žinau ką pagalvojote, bet apie samanę šiandien nešnekėsime). Tai Primator 13 (“trinadcatka“), pavadintas “polotmavý” – kaip patys bravoriai teigia, tarp šviesaus ir tamsaus. Stora puta, ant bokalo paliekanti rieves, pustamsio gintaro spalva, pastebimai salykliškas skonis, nestiprus kvietinio bei karamelinio salyklų salsvumas gerai atsvertas kilmingais čekiškais Saaz apyniais – gerai apskaičiuota kombinacija ir didesnė salyklo masė suteikia skoniui ryškumo. Nepaisant šio ryškumo, ir to kad kaip lageriui jis gan stiprus – 5.5%, alus gana “sesijinis” – t.y. jį galima ilgai gurkšnoti, skonis nepabosta ir alus “nekerta” per galvą ar kojas.

Kas lemia šio lagerio išskirtinumą? Tikrų alaus meistrų amatas ir geros medžiagos. Rezultato nepagadina net tas faktas, kad šis alus pasterizuotas. Rekomenduojame.

Primator alaus galima aptikti vis daugiau barų sostinėje ir Klaipėdoje (deja, kol kas tik buteliais). Didžiausias pasirinkimas – jų firminėje parduotuvėje Saltoniškių g. Vilniuje (priešais PC Panorama). Firminėje parduotuvėje mačiau krūvas statinių, bet pamiršau paklausti, tad gal skaitytojai praneš kas pilsto!

Primator. Mūsų mėnesio alus – 13

Stautui labai artimai giminingas kitas alaus stilius – porteris, neretai sunku atskirti kuo skiriasi stautas nuo porterio. Taip yra todėl, kad anksčiau stautas ir porteris buvo praktiškai sinonimai, manoma, kad stautai buvo tiesiog stipriausi porteriai. Štai ką sako anglų-lietuvių kalbos žodynas:

Žodis: stout

Vertimas: Ia 1) narsus, ryžtingas; 2) stiprus, tvirtas; 3) apkūnus, stambus II n stiprus alus, porteris

Šios painiavos pasekmes matome ir šiandien – Kauno alus savo tipišką baltijos porterį “Biržiečių” vadina… Biržiečių stouts (sic!) Bet apie porterius pakalbėsime kitą dieną.

Stautams juodumo ir tipiško kreidiško anglies pojūčio bei kiek kitokio nei kitiems alums būdingo, kartumo suteikia deginti miežių grūdai bei stipriai skrudinti miežių salyklai. Toks alus turi bręsti kur kas ilgiau, kad skonis susigulėtų, “suapvalėtų” ir taptų sodriu, gomurį užklojančiu kaip stora koldra arba užpiltų, kaip mašininė alyva. Būtent taip ir pavadintas vienas tirščiausių ir stipriausių (9.8%) mano ragautų stautų – Harviestoun daryklos Old Engine Oil.

Lietuvoje populiariausias žinoma, visur esantis Guinness, ir nors tai geras alus, mūsuose jis išprievartautas į nesvietiškai brangias mažas skardines, kurias purto kažkoks absurdiškas aparatas, apsimetantis alaus kranu. Ši “naujovė” neabejotinai buvo prastumta į barus kretinų “vadybininkų” kaip ekonomiška alternatyva tradiciniam alaus kranui ir azoto balionui (stauto pilstymui neretai naudojamos būtent azoto dujos, suteikiančios alui tirštą ir standžią putą). Tikiuosi, šis nesusipratimas greitai išnyks.

Na ir pabaigai – mano mėgstamiausių Lietuvoje randamų stautų top’as (skliaustuose – kur ragauti ar šiaip įsigyti):

1. O’Hara’s Irish Stout - nemaniau, kad jo dar tebegalima rasti Lietuvoje. Jei taip, tai man numero uno, idealus airiškas stautas. “Skambus”, kartus, sausas (pasak Kęsto, galima rasti “Prisma” PC VLN)
2. Marton’s Oyster Stout (Leika KLP, Beer Barrel parduotuvėse) – tiesiog puikus britiško stauto pavyzdys
3. Well&Young’s Bowman Stout (Leika KLP, Vynoteka parduotuvėse)
4. Primator Stout – taip, čekai verda vieną geresnių britiško stiliaus stautų! (Primator parduotuvė šalia “Panoramos” PC – Saltoniškių 10a, VLN; Špunka parduotuvė, KLP)
5. Young’s Double Chocolate Stout – būtų aukščiau, bet skonis labai skiriasi nuo to, kas bėga Anglijoje iš statinės – man atrodo, kad į Lietuvą papuola kiek prastesnė eksportinė versija skirta rytų rinkoms (Leika KLP, Vynoteka pard.)
6. Murphy’s Irish Stout - pavojingai šilkinis (Rio Pub, Leika KLP, prekybos centruose)
7. Guinness Draught – klasika, bet ne geriausia, ką turime (Transilvanija VLN ir daugelyje kitų vietų pilsto ne iš skardinių)

.

Stauto diena

Va kokį reikalą Kontekstas užtiko vienam Vilniaus restorane

Prieš metus kitus atrasti, pamėgti ir jau keletą kartų minėti mūsų puslapiuose šauniųjų čekų iš Nachod daryklos “eksperimentinės” linijos Primator alus buvo netikėtai aptiktas “Vilniaus vartų” valgykloje, tokioje savitarnos “value” vadinasi. Nieko gero apie vartus ir pačią vietą negaliu pasakyti. Bet gera naujiena kad netrukus Primatoras turėtų ir kitur išlysti. Kaip suprantu, kol kas tik buteliniame formate?

Taip pat smagu matyti britiško tipo elius – net jei jie gaminti Čekijoje – pamažu užpildant nišą. Pastarasis gan smagus, ryškaus – kiek gėlinio – kvapo ir skonio, kuriuos suteikia gausūs aromatiniai apyniai (jei gerai pamenu, kvepėjo Fuggle ir East Kent Gold).

“Aukščiausias rūgimas?” Neblogas bandymas:)

Kviečiu skaitytojus pasidalinti komentaruose, jei aptiksite Primator ir kitur.

Primator Lietuvoje

Neypač ryški fotkė iš Saulius aiFono

Užsukau į svečius pas bičiulį Dainių, kuris grįždamas iš Karlovy Vary kino festivalio prigriebė čekiško alaus. Kad degustacija būtų prasmingesnė, atrinkome tik tamsų arba juodą alų. Jiems į kompaniją pastatėm ir mano vakar minėtą litrą Raudonųjų Dobilų alaus.

Pradėjome nuo silpniausio (3.8%) Starbrno Černe, kuris savo neįmantriu dunkelio skoniu turbūt labiausiai atitiktų pačių čekų kartais kiek pašiepiamą požiūrį į kai kuriuos juodus alus – “damske pivo”.

Antrasis krito Zlatopramen 11 Tmavy (4.8%). Iki šiol teko ragaut tik Zlatoprameno ležaką (lagerį), manau jis vienas skanesnių iš didesnių Čekijos bravorų (Zlatopramen dabar priklauso Heineken’ui) produkcijos. 11 Tmavy viršijo lūkesčius – šis juodas alus turi individualų skonį, kuriame gerai jaučiami deginti miežiai. Jei tai būtų ne lageris o elis, ir mažiau kvapnus, tai eitų prie britiškų mild‘o ar net skystenio stauto atmainų. Rašoma, kad Zlatopramen naudoja Bohemijos regione ir net savo apynyne augintus apynius.

Raudonieji dobilai dar kartą patvirtino savo reputaciją. Šis ir po jo sekę alūs buvo nebe juodi, tačiau stipresni – niekad negirdėto bravoro Pivovar Bakalář “555″ (7%) ir jau mums pažįstamas, super stiprus (10%) Primator Dark Porter 24. Apie juos jau sunkiau ką pasakyti, “trys piatiorkės” dar nieko, bet Primator 24 ir šį kartą buvo per daug, šis sirupas, labiau primenantis desertinius vynus, lipniai strigo gerklėje. Nepaisant to, kiti anksčiau ragauti Primator alūs man patiko, ir kada nors norėčiau paragaut Primator Stout.

Vėl ragaujam tamsų čekišką alų

Dinner made in heaven served in Olomouc

Sėkmingai pagal planą vakare įvairavom i Olomoucą ir nedelsdami išskubėjom įgyvendinti likusios plano dalies – surasti braludes – Pivovar Moritz ir Pivovar  Svatováclavský – nusižiūrėtas jau iš anksčiau. Moritz suradom iškart, iki Svatováclavský teko paėjėt galiuką, bet nutarėm nestabdyt ir pabūt abejose.

Svatováclavský Pivovar, įsikūręs pačiame Olomouco senamiesty, viduje panėšėjo į prirūkytos klasės ir stoties bistro hibridą su impresyvaus realizmo tapyba ant sienų. Na bet kadangi ne interjeru grožėtis susirinkom, greit užsisakėm, kaip priklauso, po desitką, po to dar dvanatcką, ir dar…

Ai teisingai – būtina tarti žodį apie patį alų. Svatováclavský Pivovar verda keturias rūšis savo alaus. Desitka – Vašek – nepretenzingas, puikiai geriamas, čekiškas tradicinis pilsneriukas. Atkentėjus visą dieną Lenkijos kelių, su pirmu bokalu galima išgėrimo greičio rekordus mušti. Dvantacka – svetly ležak – sodresnis lageris, spalva labiau į gintarą, žateco apynių pridėtinė vertė – na toks alus jau labiau pasimėgavimui, o ne išgėrimui trim gurkšniais. Černa 13° – juodas lageris (ar tik nebūsim pamiršę paragaut?). Na ir ne itin tradicinis – Pšenične – kvietinis alus. Toks…. kvietinis, žinot?

Visi Svatováclavský alūs – nefiltruoti, gyvut gyvutėliai. Su utopencu ir nakladny hermelin - tikra atgaiva dūšiai.

Pasibuvę Svatováclavský pivovare, patraukėm į kitą – Moritz. Ši braludė, kaip ir ankstesnioji, puikavosi blizgančiais variniais katilais, tačiau negalėjo pasigirti išraiškingomis sienos freskomis. Gal todėl buvo jaukesnė. Ten mes ir užtikom vakaro atradimą – Moritz Jedenatcką. Sodrios gintaro spalvos, puikaus aromato, pakankamai pilno skonio. Uch, jėgelė! Turi jie ir savo desitką, ir dvanatcką, ir juodą turi. Na, trumpai tariant, užsibuvom mes ten. Šneka vijo šneką tol, kol padavėja jau demonstratyviai šalia mūsų pradėjo kėdes ant stalų krauti.

Jau betraukdami ieškoti “dar vieno prieš miegą”, nubalsavom, kad Moritz pirmauja prieš Svatováclavský.

“Dar vienas prieš miegą” – buvo visai neblogas egzempliorius čekiško stauto - Staroprameno verdamo “Kelt”. Nors Čekijos blogeriai labiau vertina Nachodo bravoro Primator stautą, tačiau mums ir Staropramenskas pasirodė visai neblogas. Ypač prieš miegą. Stauto mėgėjai, paragaukit, kas turėsit progą. Vis ne nuobodusis Guinessas.

O kad jau užsiminiau apie Primator alų, tai ir pratęsiu apie jį, juolab, kad jo alus lydėjo mus didžiąją dalį kelionės.

Preambulė tokia, kad užsukom mes į Tesco, užsiprekinti prekių į kalnus. Nu kokių prekių… Nu alaus nu! Griebėm dėžę Zlatoprameno… Mažoka. Pradėjom dairytis per dėžes, per lentynas. Kyšt ranką į dėžę – o ten Primator English Pale Ale! Kyšt dar kartą – Primator Weizenbier. Kyšt trečią kartą – Primator Double 24°. Na tai ir susikomplektavom dėžutę.

Trumpai apie fabrikėlį. Kaip minėjau, įsikūręs Nachode. Verda alų nuo 1873. Turi 12 alaus rūšių. Nuo tradicinio čekiško svetly ležak iki angliško stiliaus elio, doppel bocko ar desertinio Double 24° monstro.  Šiuo metu papuola į Čekijos alaus daryklų Top10, taigi nėra toks jau labai mikro-bravoras. Lietuviškiems alaus fabrikams reiktų pasimokyt, kokią įvairovę vartotojams galima pateikti.

Angliško elio mes iš kart atsidarėm (ar ne stovėjimo aikštelėj prie marketo?). Na, tai ne tas angliškas elis kaip Anglijoj, bet vis tiek malonu pajausti tą specifinį angliškų apynių aromatą. Primator saitas rašo, kad jie deda į šitą alų ne tik miežių, bet ir kviečių salyklo, kas, kaip išaiškino man ramtyns, užtikrina savotišką alaus skonio švelnumą, “šilkiškumą”. Dar rašo, kad deda kukurūzų. Hmm..

Primator Double 24° – tai tikras velnias. Lyg ir porteris. 10,5 laipsnio stiprumo . Bet labai saldus. Verdamas iš penkių salyklų. Nusipirkom 8 butelius, tai šešis į Lietuvą parsivežėm. Gal kam reikia? Tinka prie šokoladinio torto. Dar, sako, skatina… khmm… potenciją.

Na o Primator Weizenbier, na žinot toks…. kvietinis…

Susikrovę visą šitą gėrį, paspaudėm akceleratoriaus pedalą, kaip pasakytų automobilistai, ir nė nepastebėjom, kaip atsidūrėm Austrijoj. O ten alaus nuotykiai tęsėsi.Ir dar kokie! Apie tai – kitam poste, kad Jums daug scrollint nereiktų. To be continued, vienžo.

___

On our way to Tirolian mountains we made a short brake from driving in Olomouc, a beautiful town in Czech Republic.  The town itself has really impressed us as much as its brewpub scene. That evening we visited Pivovar Moritz and Pivovar Svatovaclavsky, where we surely have been enjoying their brews. Svatovaclavsky had four of their own brews on tap. We tried their desitka “Vašek”, a very light and refreshing pilsner, dvanatcka,  a more complex lager, černe, a black beer, and a weissbier, which was a wheat beer, as you might presume. Moritz Pivovar has offered us a true dsicovery of the night, which was the Moritz’s Jedenatcka. This golden amber lager had a quite complex palate, strong hoppy aftertaste, but at the same time was smooth an refreshing. A true delight. (Czech, not Turkish).

In the morning the Olomoucian Tesco has helped us in obtaining beer resources for all long week in Austrian mountains by introducing to us a production from Primator brewery. Now we are safe and ready to proceed.

To be continued…

Pilsner, weissbier, schwarzbier, gose!