Turbūt daugelis atsimena tą vaikystės momentą, kai tėvas pirmą kartą leido įkišt pirštą į „Žigulinio“ alaus bokalą. Ir turbūt daugelis prisimena, koks kartus tas alus buvo…

Kartumas buvęs toks neskanus anuomet, dabar gi yra tas niuansas, kuris, be jokios abejonės, puošia tikrą gerą alų. Ir visiems jau seniai žinoma, kad puikų karstelėjusį skonį alui suteikia Jo Aukštybė Apynys (Humulus Lupulus – moksliškai lotyniškai). 

Apyniai – daugiamečiai augalai, augantys kone visame pasaulyje, vidutinės platumose daugiausia. Reikia pasodinti Dievui iš dešinės tą žmogų, kuris pirmas įdėjo apynių į alų. Jo dėka, mes žinom tokį alų, kurį mėgstam. Su subtiliais kartumo niuansais, įvairios aromatų ir skonių paletės. Legendinis vokiečių alaus grynumo įstatymas Reinheitsgebot apynius įvardija kaip vieną iš tų sudedamųjų ingredientų, iš kurių gali būti verdamas alus. Be apynio garbę būti aluje dar turi vanduo, mielės ir salyklas.Apyniai ne tik suteikia alui lengvą karstelėjimą, skonį ir aromatą, bet atlieka ir antiseptiko bei natūralaus konservanto vaidmenį. Pradėjus dėti apynių į alų, jame jau neprivalo būti daug alkoholio, kad ilgiau išlaikyti jį šviežią. Apyniai yra atsakingi ir už tą puikiąją putą bokalo viršuje. Taigi – visapusiškai puikus augalas!Alaus gaminimui apyniai auginami plačiai pasaulyje – ypač daug rūšių kilę iš Anglijos, Vokietijos, JAV. Aludariai, ieškodami naujų skonių ir aromatų, yra linkę eksperimentuoti ir alaus virimo metu maišyti įvairias apynių rūšis, taip suteikiant alui įvarius skonio ir aromato balansus. Verdant alų kartieji apyniai suteikia alui jam būdingą kartumą, kuris vėliau balansuojamas aromatingaisiais apyniais.

Lietuvoje, deja, tenka pripažinti, kad visa ta alaus rūšių gausybė (geriau sakyti pavadinimų, ko gero, nes daugelis tų alaus skonio gėrimų papuola į tą pačią netikro alaus kategoriją) neliudija aludarių išradingumo žaidžiant apyniais. Atrasti alų, kuris išsiskirtų sudėtingesniu apynio skoniu, tikrai nelengva.

Tikro alaus draugija, atiduodama garbę apyniui ir šiaip džiaugdamasi sodininkystės veikla, nusprendė padidinti apynių populiaciją Lietuvoje. Tuo tikslu šį pavasarį plačiai Lietuvoje (Kretingoje, Čiobiškyje, Dūdiškėse ir kitose puikiose vietose) pasodino įvairių rūšių apynių sodinukus, apie ką iš esmės ir yra ši istorija. Pasodinom ir tikimės, kad jau rudenį Martynas išvirs alų su mūsų pačių augintais, savomis rankomis puoselėtais apyniais. Juolab, kad ir rinktis bus iš ko. Pasodinom bene 6 skirtingų rūšių augalų. Pora rūšių – Golden Tassels ir Prima Dona – atkeliavo iš Anglijos (dėl jų didžiausias rūpestis, kaip jie prigis lietuviškoj žemelėj), dar keletas rūšių – Fredos Taurieji (išdidžiai lietuviški), Žateckij Zelionyj (kilmės iš Ukrainos), Marynka ir Aromat Polessja (prosze panstwo) – buvo gauti iš VDU Kauno botanikos sodo. Naudodamiesi proga, norime nuoširdžiai padėkoti žymiam botanikui, Lietuvos apynių augintojų draugijos pirmininkui Kęstučiui Obelevičiui už sodinukus, patarimus ir paskatinimus.

O dabar, kad įrodyt, jog tikrai apynių alui netruks – trumpas fotoreportažas iš Dūdiškių (Alytaus raj.) apynių plantacijos.

 

 

 

1 pav. Sodinukai paruošti

 2 pav. Svečiai iš Anglijos

 

3 pav. Fredos Taurieji

4 pav. Aromat Polessja sodinukas jau žemėje

 

5 pav. Jūsų nuolankus tarnas ir Žateckij Zelionyj

Susidomėję čia gali pasiskaityti apie apynių sodinimą ir auginimą.

 

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

6 Responses to Humulus lupulus

  1. marsav says:

    Puikus fotoreportazas! Paskutinej fotkej matau veida net apeiginiais apyniu sodinimo rastais issimarginai:)

    Is specialistu teko girdeti, kad pastaruoju metu ´lietuviskame´ aluje dazniausiai naudojami apyniu ekstraktai (kuriuose islieka tik apie 30 tipu naudinguju elementu is virs 200, esanciu apyniu spurguose), arba pigesni (ir aisku, prastesnes kokybes) apyniai is Vokietijos, Ukrainos ir Kinijos.

    Bene vienintele malonia isimtimi turetu netrukus tapti Butautu Dvaro Alus (jie gi ir ´Iki Gurmanu´ alaus gamintojai), kurie siemet pasisodino 8 ha savo apyniu. Nekantriai lauksiu rezultato – mano nuomone jau ir dabar Butautu dvaro alus yra geriausia, ka galima isigyti buteliais lietuviskose parduotuvese.

  2. kontekstas says:

    Konsultavausi su vietiniais žinovais, tai sakė, ritualiniai raštai būtini, kad viskas augtų ir žydėtų :) Nu paskui ten dar ir daugiau apeigų su tėviškės gėrybėm atlikom:)

    Buvau šį savaitgalį apžiūrėt plantacijos – kuo puikiausiai visi prigiję! O svečiai iš Anglijos netgi nustebino, pasistiebę daugiausiai už visus! Aišku, gaila, kad buvo šiek tiek vėsoka per tą laiką Lietuvoj, tad ryškesnio proveržio dar reiks palaukt. Įdomu būtų sužinot, kaip sekas apyniams kitose Lietuvos vietose.

    Tuo tarpu, šienaudamas sodą pastebėjau, kad apyniai-laukinukai, užkariavę visą sodo kampą, jau baigia nugalėt vieną obelį ir tris verbas…

  3. Aivaras says:

    Šaunuoliai. Puikus puslapiukas.

  4. JGO says:

    Beje gerbiamas Kon, smarkiai suabejojau, kodėl tavo (ir mano) pasodinti Žatecke apyniai yra “ukrainietiški”? Juk jų pavadinimas sugeruoja, kad jie yra iš Žatec miesto. Tai tas pats miestas Sudetuose, kuris vokiškai vadinamas Saaz (taip taip pvz Kalnapilio reklamoje garbstomi būtent Saaz apyniai).

    Žatece, beje, kiekvieną pavasarį vyksta apynio šventė, galbūt mes ten kada nors nukeliausime… http://en.wikipedia.org/wiki/%C5%BDatec

  5. kontekstas says:

    Jonai, tiesą sakant, tai gali būti ir mano klaida, tačiau kiek man susišvietė, kad juos ukrainietiškais įvardijo Kęstutis Obelevičius. Galiu ir klysti. O gal jie iš tiesų (čekiški/vokiški) tik į Lietuvą atvyko iš Ukrainos… Griš Marčius, pasiaiškinsim

    Bet kokiu atveju, į Žateco šventę nuvažiuoti, turėtų buti vienas iš tikrasalus.lt uždavinių :)

  6. […] Vasara jau gerokai persirito į antrą pusę, tad nutarėm pasidžiaugti savo apynių, apie kurių sodinimą rašėme, progresu. Sprendžiant iš atsiliepimų, tas progresas ne visur yra vienodas, tačiau svarbiausia, […]

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *