Gamybos procesas Prienų bravore (I)

Kaip žinia, jau kelis metus domiuosi, kaip 1920 metais sumanus Prienų žydas Benicijonas Šakovas nupirko ilgus metus ten veikusį „Goldbergo“ bravorą ir per kelis metus ją padarė didžiausia pramonine alaus darykla Lietuvoje. Per karą neliko nieko – akmens ant akmens, o garsieji „Goldbergo“ brandinimo rūsiai iki šiol, berods, Prienų policijos naudojami tik areštantams laikyti…

Todėl pateiksiu užrašytą Onos Bartkevičiūtės – Babravičienės iš Dvarelio gyvenvietės pasakojimą apie to meto technologinius procesus. Ši moteris pati dirbo Šakovo darykloje, o jos prisiminimai saugomi Prienų muziejuje. Kiek „tikras“ alus ten būdavo gaminamas, spręskit patys. Sūrus vietos vanduo daugiausiai tiko „Pale Ale“ daryti, populiarus buvo ir „Imperial Porter“.

“…visos gamybinės patalpos buvo mūrinės, išbaltintos, grindys – cementinės. Vanduo pateikiamas vamzdžiais iš šaltinių, be jokių priemaišų. Vidaus naudojimui duodavo guminius batelius. Viduje buvo šilta ir švaru. Gamyklos teritorijoje buvo pirtis, kur šeštadieniais prausdavosi darbininkai.

Atvežtus miežius transporteriai užkeldavo į viršų, ten išarpuodavo, paskui atidarę liukus prileisdavo jų didžiausius katilus, užpildavo vandeniu ir kibirą kalkių. Motoriniais maišytuvais 3 dienas maišydavo, paskui per sietus išplaudavo kalkes. Grūdai būdavo kaip gintaras.

„Špikerėje“ (daigykloje) grūdus išberdavo ant grindų – salyklui, viduryje būdavo takas. Moterys braidydavo po grūdus ir maišydavo, kad neužželtų velėna. Kai daigelis išleisdavo 4 šakneles – juos ant sieto džiovindavo 3 paras. Visiems darbams buvo ratukai, keltai, prietaisai, todėl jėgos daug nereikėjo.

Alų virdavo didžiuliuose katiluose, paskui pildavo į ąžuolines statines lakuotu vidumi, kurios buvo 5000 litrų talpos. Alaus subrendimui rūsyje laikydavo ant šonų, apdėtais ledais. Ledus pjūklais pjaudavo Nemune, kai būdavo šalčiausiais žiemos laikas ir pripildydavo visą šaldytuvą. Gamindavo 7 rūšių alų: Pale Ale, Imperial Porter, Eksport, Salve, Pilzenas ir Gambrinas.

Anksčiau pilstytuvėje buvo tik kojinis automatas, vėliau įtiasė kompresorius ir butelius pripildydavo automatas (kalbama, kad šis automatas veikė Vilniaus „Taure“ iki pat modernizacijos, t.y. Nepriklausomybės – red. past.). Etiketės buvo dvi: viena butelio šone, antra – ant kamščio. Kamščiai buvo balto stiklo, užspaudžiami viela, viršuje buvo įrašyta „Prienai“…”

Panašūs įrašai:

• Żywiecas ir jo vartai į alaus kultūrą
• Alaus impresijos. Miami
• Skrudintos nėgės, bandelės ir porteris
• tai kodėl gi vietoj to nepaimt alaus?
• Iš tautos papročių skrynios (I)