Alūs iš JAV

Tikro Alaus draugijos narys, mūsų žurnalo ideologinis-filosofinis konsultantas Aldis, viešėdamas Amerikoje, neužmiršo ir mums patransliuoti, ką naujo atradęs. Retransliuojame.

= = =

Įsigijau (berods minėjau) knygą “Beer and Philosophy”, kur atsipalaidavę filosofai rašo apie alų, jo ir gėrimo autentiškumą, kokybės kriterijus, natūralumo poreikį ir pan. Žodžiu, turiu daug “hardcore philosophy” stiliaus medžiagos :) Ir po viso to tu man užduodi klausimą apie pavadinimą… (turima omeny diskusija dėl TAD pavadinimo – past.) Viena citata, atspindinti knygos “Beer and Philosophy” dvasią:

There are certain things, I am sure we can all agree, from which one should ordinary not to drink a beer. It is inimical to the concept of the freshly poured beer to be ingested from absolutely anything and everything, with the appropriate solid geometry to contain a liquid and convey it to the mouth. For example, I would never drink beer from a skin-diving glove or a condom. Nor would I gladly drink beer from an ashtray, a milk carton, a goldfish bowl, a pith-helmet, a soup can, or that matter from teacup” (Dale Jacquette “Thirst for Authenticity: An Aesthetics of the Brewer’s Art”)

Buvau Naujajame Orleane, tai jame jokio gero alaus nesumedžiojau. Jų “Abita” toks nieko, bet visos rūšys daugmaž vidutinės. Buvau vietiniame bravore, bet buvo neskanu, tad net nesivarginau isidėmėti pavadinimo. Matyt, vietos, kuriose pilsto didžiulį kiekį alų, visame pasaulyje slepiamos nuo turistų.

Nauji atradimai:

• Rogue: Half-a-Weizen – [12° Plato, 30 IBU, 79.2 AA, 3.2° L <…>] (Rogue Ales, Newport, Oregon). Ingredientai: Great Western Harrington, Klages and wheat malt; Saaz hops, coriander, ginger, free range coastal waters and top fermenting Pacman yeast. Nebūčiau pats jo pirkęs, nes ingredientų aiškiai per daug, bet pažįstamas pardavėjas rekomendavo bent pabandyti. Buvau maloniai nustebintas. Didelis 0,66 l butelys. Drumsta gelsva, pereinanti i rudumą, spalva. Aromatas ir skonis atskleidžia viską, iš ko alus padarytas. Tiesa, kai kurie belgai išgauna kažką panašaus be kalendros ir imbiero. Geriasi neskubiai. Ilgai besilaikanti puta. Puikus poskonis.
• Luciernaga: The Firefly: Ale brewed with Spices – Barrel aged and bottle conditioned, 6,5 alc/vol (Jolly Pumpkin Artisan Ales: Dexter, Michigan): butelys 0,75 l. Spalva ruda, besiribojanti su raudona. Primena trapistų alus, ypač ilgai išliekantis poskonis. Kalendra yra, bet vos vos pastebima. Nera pernelyg “sirupinis”, lengvai geriasi, nuolat susidaro ispudis, kad kažką jauti, bet nesupranti, koks tai kvapas ar skonis.

• 

  Green’s – alus be miežių ir kviečių

  Green’s Discovery: All Natural Amber Beer; 6 alc/vol (Lochristi, Gent, Belgium): ingredientai: millet, rice, buckwheat and sorghum, NO WHEAT, NO BARLEY. Galvojau, kad bus kažkas jau labai keisto. Nieko panašaus. Kažkas panašaus į kokį “bock”.  Įdomiausia skonio dalis – paskutiniai gurkšnio elementai sukuria obuolių skonį burnoje. Maždaug tokį, koks juntamas geriant kalvadosą. Įdomi patirtis. Kad kažkas ne taip, supranti tik iš nežymių detalių. Pasirodo miežiai ir kviečiai nėra nepakeičiami.

Panašūs įrašai:

• Geriausias Vilniaus tikras alus – Green Drinks susiėjime
• Grodziskie
• Ragaujam dovanas – iš Rytų Europos
• Traquair alaus namų taisyklės
• “Apynio” alaus paslaptis. Reportažas iš Juodkrantės.