Texels will dubb it out
Texels will dubb it out

Darbo reikalais Kipras buvo išvykęs į Olandiją. Pabuvojo Den Helderyje, esančiame šalia Texelio salos. Iš kelionės parvežtas grobis – keli buteliai „Texelse“ bravore (svetainė tik olandiškai) pagaminto alaus. Bravoras gana naujas – įkurtas 1994 metais, 1998 m. spėjęs pakeisti savininką ir įsigyti naudotą, tačiau išties įspūdingą varinį bavarišką katilą. Gaminamos bene 6 alaus rūšys. Gamybos apimtys – 2,500 hektolitrų per metus. Beje, Michaelo Jacksono sudarytoje knygoje „Beer“ (London, New York, Munich, Melbourne, Delhi: A Dorling Kindersley Book, 2007) „Texelse“ bravoras taip pat minimas tarp 14 kitų Olandijoje esančių bravorų. Sakyčiau, neblogas įvertinimas. Tačiau kitoje vien tik Jacksono parašytoje knygoje „Great Beer Guide: 500 Classic Brews“ (London, New York, Sydney, Delhi, Paris, Munich and Johannesburg: A Dorling Kindersley Book, 2000) „Texelse“ alums vietos neatsirado. Nepanašu, kad per 7 metus, skiriančius abi knygas, alaus kokybė galėjo ženkliai pagerėti.

Kipro patiektos rūšys: „Texels Tripel“, „Texels Dubbel“, „Texels Wit“ ir „Texels Skuumkoppe Donker Wit“. Gaila, tačiau Kipras nerado nei „Texels Goud“, nei „Texels Bock“. Kipras degustacijai nusiteikė labai rimtai – atėjo itin ištroškęs, todėl pareikalavo daug vandens ir kiekvieną gurkšnį alaus užgerdavo vandeniu. Pagirtinas degustatoriaus stropumas. Nors galbūt suveikė asociacijos – jūra, salos, burlaiviai ir kt. erdvės, kuriose daug vandens. Man tokio valingumo ir/ar romantiško asociatyvumo kaip tik ir pristigo…

Texels Tripel [8,5% abv]

Tikrai nesu tripelio gerbėjas. Kiek suprantu, Kipras irgi ne. Maža to, „Texels Tripel“ tikrai ne pats geriausias tripelio variantas. Jei sodriai drumsta geltona spalva ir nebloga puta vertė tikėtis kažko ypatingo, tai skonis tikrai nuvylė – jautėsi alkoholis, o tai nebeleido mėgautis alumi. Kaip taisyklė, tripeliai ir quadrupeliai yra ilgiau brandinti, o jų stiprumas padeda išsiskleisti tokiam skoniui ir ypač kvapui, kokio niekada nebus lengvesnėse alaus versijose. Deja, „Texels Tripel“ neturėjo ko išskleisti…

Texels Dubbel [6,4% abv]

Manau, Kipras irgi pritars, kad šitas alus buvo pats įdomiausias.  Nesu tikras, ar tai buvo klaida, ar, priešingai, privalumas, tačiau „Dubbel“ ragavimas buvo įkontekstintas, t.y. lyginimo tikslais tuo pat metu ragavome du panašios klasės belgiškus alus: benediktinų pagamintą „Affligem Dubbel“ [6,8 abv] ir trapistų pagamintą „Orval“ [6,2 abv]. Sodriausiai ruda (į juodumą su raudonesniais pakraščiais) spalva priklausė „Affligemo“ dubbeliui. Tuo tarpu „Texels dubbel“ pasižymėjo kiek šviesesniu atspalviu. „Orval“ – pats šviesiausias, todėl buvo pagrindo manyti, kad jis priklauso kitai kategorijai. Puta žiūrėjosi gražiai visuose trijuose bokaluose. Gal „Texels Dubbel“ puta išsilaikė kiek trumpiau. Sodriai vaisinis „Affligem“ aromatas buvo turtingiausias, todėl nustelbė tiek „Orval“, tiek „Texels Dubbel“ kvapus.

Pagal skonį šioje kompanijoje labiausiai išsiskyrė „Orval“. Jis buvo žymiai rūgštesnis ir gerąja prasme veikiau priminė kokį nors teisingą geuze‘ą, o ne dubbel. „Affligem“ vėlgi lenkė „Texels“ tiek skonio turtingumu, tiek kūningumu, tiek ir paskoniu, tačiau susidarė įspūdis, kad geriant vienos rūšies alų, po pirmo bokalo labiau norėtųsi „Texels“, o ne „Affligem“. „Texels Dubbel“ kvapas, skonis ir poskonis – paprastesni, ne tokie įvairūs ar įmantrūs, tačiau būtent jis yra tinkamesnis kasdieniam vartojimui, nei sofistikuoti „Affligem“ ar „Orval“. Taigi „Texels Dubbel“ buvo geras, net nepaisant to, kad jį užgožia bei atmintyje ilgiau išlieka belgiški oponentai.

Texels Wit [5% abv] ir Texels Skuumkoppe Donker Wit [6% abv]

Abu kvietiniai akivaizdžiai nedraugavo su puta – net ir (įvairiais būdais) pilant putos suformuoti nebuvo jokių galimybių. Grožis, būdingas nefiltruotam kvietiniam alui, prapuolė. Skonis. Tikrai nieko neįdomus. Man pasirodė, kad tai neišbaigtas kvietinio variantas, kiek primenantis didesnę dalį JAV gaminamų šios kategorijos alų – skonis lyg ir nieko, tačiau norėjosi intensyvesnio aromato ir geresnės pabaigos, kuria pasižymi koks nors „Blanche de Namur“, „Wickse Witte“, „Bruggs“ ar „Hoegaarden“ . Kipro manymu, toks alus puikiai tiktų karštai dienai pliaže. Galbūt tokia aplinka paskatintų širdingiau priimti abu „Texelse“ kvietinius, tačiau vasara baigėsi, viskas jau išgerta ir pakartoti nebėra ko…

Išvada: Respect „Texelse“ už tai, kad yra gerame kelyje, t.y. gamina neblogą ir nestandartinį alų, tačiau Šiaurės Olandijos saliečiams norėtųsi palinkėti geresnės putos kokybės ir išbaigtumo.

Kipras, one of the blog authors, brought some dutch beers to try from his recent trip to Den Helder which is next to Texels island. Texels is also the name of the brewery which is quite new being established only in 1994. Here’s what he and another co-author Aldis found.

The Texels Trippel was a bit dissapointing with its strong presence of alcohol, overwhelming all other flavours. Their Dubbel though was a decent dubbel even put next to Affligem and Trappist’s Orval. The Texel’s dub was less sophisticated than it’s belgian cousins.

Both Texels Wit and Texels Skuumkoppe Donker Wit first had trouble forming a decent head, and then it couldn’t impress with it’s lack of aroma ant small finish, more akin to US Wits. Too bad the summer is over and there was no sunshine to help.

After all, respect to Texels for less standard brews and we wish their beers some better foam and overal completness.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

4 Responses to Alaus ir vandens vakaras

  1. ciobiskis says:

    Tu matai… O kuo tas tripel ir dubel skiriasi nuo paprasto belgiško stiliaus (trapistų?) alaus – tik stiprumu ar ir kokiu tai išlaikymu? Kas vyksta per tą išlaikymą? Ar gali Olandijoje pagamintas alus būti belgiškas? Reiktu naujo skyriaus apžvalgoje “alaus stiliai”… ;)

    Aš pats savaitgalį “Rene” išgėriau jų vežamo to “Tripel Karmeliet”, tai jis labai visai subtiliai išsiskleidžiantis man pasirodė!

  2. ramtyns says:

    Aš tiksliai dar nežinau technologijos, bet galbūt tripelis tai kažkas kaip lietuviškas pirmokas, dubelis – antrokas ir t.t.:) Tripeliai, dubeliai ir kiti belgijoj kilę alūs ir galėtų būt bendrai vadinami “belgiško tipo”, nors dėl kai kurių vienuolynų gal ir galima būtų pasiginčyt kas ten pirmesnis, kieno bačka didesnė ir tt:) Iš technologinės pusės žinau tik kad vienas iš esminių elementų – specialios (belgiškos) mielės, ne tik atsparios aukštam alkoholiui, bet ir turinčios specifinį skonio profilį. Vienuolynai turi savo specialias mielių rūšis kurių neplatina.

    Taigi, belgiško stiliaus alus gali būt verdamas bet kur, Olandijoj, JAV (ten jis labai populiarus), galėtų ir Lietuvoj; o trapistų, karmelitų ir kitų ordinų vienuolynų belgiški alūs – tik tuose vienuolynuose.

    Įdomu tada, ar Lietuvos karmelitų vienuolių virtas alus irgi vadintųsi Karmeliet?:)

  3. ciobiskis says:

    “Vilniaus basieji karmelitai gamino visame mieste garsėjusį alų ir liejo žvakes…” Čia tie neturtingiausi, kur prie Aušros vartų :) /

  4. Boak says:

    Thanks for the English summary!

    I’ve always wanted to go to that part of the world, and it’s nice that there’s some interesting microbrews to be found there.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *