Šalta žiema – ilgai laukta ir netikėta! Laukėm mes jos, laukėm ir pagaliau sulaukėm. Jau gal kam ir atsibost spėjo? Tačiau, tuo pačiu, taip ir norisi prisiminti vasariškus įspūdžius iš kito pasaulio krašto, patirtus, žiemai pas mus jau trypiant ant slenksčio. Taigi tęsiame alaus impresijas iš už Atlanto.

Palikus Puerto Rico vieno lagerio ir tūkstančio romų karalystę, atvykimas į Miami suteikė pagrįstų vilčių grįžti į tokį išsiilgtą gero alaus ritmą. Juolab, kad pažintis su JAV kolumbiečiu Alfredu iškart mus abu atvedė prie diskusijos apie mėgstamas alaus rūšis, o vėliau ir prie alaus lentynų supermarkete. Alfredas kaip prisiekęs angliško elio gerbėjas man guodėsi, kad ne itin ką galima tame Miami gauti, tačiau aš, žiūrėdamas į lūžtančias lentynas, nelabai tikėjau juo.

Miami Beach pasitiko mus kiek netikėta vėsa, todėl pirma mintis buvo gauti kokio winter warmer. Tačiau mano plati ir beribė meilė apyniams privertė vis dėl to supermarkete apsistoti ties DogFish Head 60 minute IPA. Alfredas pasirinko seną gerą Newcastle Brown Ale.

Grįžę į Alfredo apartamentus, ėmėm aptarinėti Miami Beach alaus scenos (kaip ir kiekvienas save gerbiantis super-posh miestas, jis turėjo vieną padorų alaus barą), vietinių argentiniečių futbolo komandos (jie bepročiai, aš tau sakau, žmogau) ir Miami Beach bangų (depresyviai nuteikiančios) ypatumus, atsigaivindami nusipirktu alumi. Dogfish Head IPA iš karto sužavėjo vaisingu aromatu ir stipria apynių atatranka. Visa tai derėjo puikiame balanse kartu su skaidria auksine spalva. Gal kiek pasigedau putos stiprumo, tačiau nepastebimai tirpo six-pack’as, tad nebuvo kada apie tai galvoti.

Kitą rytą, ankstėliau prabudęs, nuskubėjau atgal į parduotuvę papildyti alaus atsargų. Kaip tik tada ir supratau, kad žiema ir Kalėdos jau ant nosies. Ne, ne apie temperatūrą kalbu ir ne apie sniegą. Kalbu apie snieguole apsitaisiusią american beauty supermarkete, kuri pagavusi mano žvilgsnį, tol mane dailiai kalbino, kol aš nenusipirkau jos reklamuojamo Michelob Bourbon Cask Winter Ale. Gražiai ir išdidžiai skamba pavadinimas, ar ne? Tai Anheuser-Busch sezoninis alus, išleistas specialiai šventiniam laikotarpiui. Jį nusipirkti mane privertė ne tik dailios merginos burtai ar alaus bajoriškas pavadinimas, bet ir juokinga mintis išgerti šitą kalėdinį alų su besmegeniu ant etiketės, kaitinant savo smegenis Miami pliaže.

Anot etiketės alus brandintas ant burbono statinių ažuolo ir vanilos pupelių. Tiesą sakant, ant etiketės nupieštas besmegenis, pasirodo buvau aš, nes išleidau 6 dolerius, o naudos iš to alaus, tai tik pasifotografuoti. Mano tvirtu įsitikinimu, alus prastokai subalansuotas. Salyklo saldumas ir vanilė graužia gerklę, o per nosį veržiasi cinamonas kažkoks. Tos burbono bačkos taip ir nepajaučiau. Na bet… Negi dabar čia burbėsi, gruodžio mėnesį gulėdamas pliaže, su kalėdiniu alum rankoj?

Mergina su kalėdiniu alumi rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Mergina su kalėdiniu alumi rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Vakariniam pasižmonėjimui Alfredas užrodė puikią aludę “Zeke’s” ant pagrindinio South Beach promenado. Lenta prie durų skelbė bene 180 alaus rūšių iš viso pasaulio, o šaldytuvai viduj patvirtino, kad lenta nemeluoja.

Patogiai įsirėmę į barą, bandėm suvokti, ko mes čia norėtumėm šiandien. Gal kanadietiško stouto? O gal hefeweizein iš Oregono ar tikro vokiško doppelbocko? Apsistojom ties porteriais.

Kartelei pakelti paėmėm po Fuller’s London Porter. Daug kalbėti apie jį nėra ką. Ko gero viskas jau ir pasakyta. Žanro klasika. Šerlokas Holmsas ir Dr. Watsonas.

Su juo teko lyginti vėliau gertą amerikietišką Left Hand Black Jack Porter, kuris irgi paliko neblogą įspūdį. Tačiau jo skonio gama gerokai paprastesnė, šokolado ir kavos kartumas permuša apynių kartumą, nors tam tikras apynio aromato liekanas galima justi. Bet kokiu atveju alus maloniai gėrėsi, nors ir pralošė savo angliškam broliukui.

Jaunuolis vardu Alfredo su Kairės Rankos porteriu dešinėje rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Jaunuolis vardu Alfredo su Kairės Rankos porteriu dešinėje rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Dar kartą paskanavau Anchor Porter iš San Francisko. Ko gero šitas buvo geriausias porteris iš mano ragautųjų amerikietiškųjų, ir, turbūt, turėčiau jį įtraukti į savo visos kelionės Top5. Subtilus skrudinto salyklo, kavos, riešutų skonis, džiovintų slyvų, razinų aromatas, pilnas kūnas. Pasaka, ne alus.

Tai va tiek to Miami buvo… Gaila (o gal gerai?), kad Alfredas naktinę pamainą dirbo, nes tai būtumėm ohoho… kaip ten tąjį anąjį… tą porterį!… hic…

Greetings to my man Alfredo who made our days in Miami Beach! Spending couple of beery days in Miami we actually had some nice beers as linked above to mention a few together with nice talks about beer. Alfredo showed us a nice place called “Zeke’s” to hide away from Lincoln Road catwalk madness where we had some porters for which Miami will be remembered. Salut, Alfredo, and remember – Geri žmonės geria gerą alų!

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *