Mano naujasis kaimynas australas, reporteris Adam Mullet, naujausiame Baltic Times – laikraščio užsieniečiams – numeryje rašo apie lietuviško alaus patirtis (paskaitykite jį čia). Straipsnelis sakykim, neperdaug kruopščiai paruoštas (autoriaus gynybai pasakysiu, kad jis nesėkmingai bandė susisiekti su TAD ir gauti daugiau informacijos, deja tuo metu mes buvome iki pažastų užsikasę kalnų sniege ir ne ryšyje), tačiau ten yra teisingų pastebėjimų.

Trumpai tariant, paprastuose baruose, kur pilsto masinių gamintojų (jų vardai nenusipelno būti minimi šiame bloge) produkciją, alu-kultūrinė situacija veik nepasikeitė per paskutiniuosius 10 metų, nepaisant visų šių daryklų rinkodaros triukų. Dar juokinga, kur interviu “Avilio” aludaris vėl randa progą pasigirti, kad Lietuva geresnė nei kaimynės, nes atseit anie prastesnį alų verda..  ir didžiuojasi savo “originaliu” alumi, kurio originalumas tame, kad aluje yra medaus. Nesupraskite manęs neteisingai – “Avilio” alų mėgstu nuo seno ir manau, kad jis puikios kokybės, tačiau medus aluje tai nieko originalaus. Ir išvis, kodėl toks geras aludaris nepateikė jokių naujų ir originalių alaus receptų per tą eilę sėkmingų metų?

Tai, kad jis (ir mes) beveik nieko nežinome apie estišką ir latvišką alų, nereiškia, kad ten alus prastesnis. Tiesą sakant, teko ragauti latvių Užavs ir Ingver Bruveris daryklų alų, kurie ne prastesni nei lietuviški, o Ingver Bruveris imbierinių alų serija (šviesus, raudonas, juodas ir kvietinis) netgi įdomesni nei dauguma gan panašios vietinės mikrobravorų produkcijos. Tad sakyčiau, mums yra kur pasitempti. Gal skaitytojams taip pat teko ką skanaus atrasti pas kaimynus?

Na va, paburbėjau. Užtat galim pasidžiaugt tuom, kad dabar Vilniaus ir Kauno baruose atsirado čekiško ir kitų šalių alaus, o sostinėje atsidarė jau trys lietuviško alaus centrai.

– – –

My new housemate Adam Mullet who happens to be a Baltic Times reporter, has just painstakingly built an article (in English) about Lithuanian beer scene. Not too much of an in depth research, it correctly states that most pubs that are owned by major breweries seem to have little changed in last 10 years or so – you get the same ambivalent service, poncy interiors and one sort of lousy lager. Yet Adam wanders into microbrewing area in search for some more interesting brews. He finds that and some local brewers boasting about their superior originality and tradition compared to neighbour countries. Actions speak louder than words and we don’t see enough action to justify that pompous and dubious talk.

Panašūs įrašai:

Tagged with:
 

22 Responses to Apynių dangaus paieškos

  1. ciobiskis says:

    Perskaičiau straipsnį ir net susiradau linką (http://www.beerguide.ee/eesti.html – nieko neina suprast :), bet kažkaip neįtikino, kad pas kaimynus įdomesnis alus. Na gerai, Talino brewpube gausi austriško tipo Marzen ar Dunkles; Ventspilyje Užavas daro gyvą alų, o Ingver deda į jį imbierą, bet o ir pas mus prie kiekvieno hypermarketo stovi Bravarija su ajerais ir t.t., o “Avilys” tai pagal pavadinimą turi teisę dėt į alų medų :)

    Lietuva manau turi teisę didžiuotis gilesnėmis tradicijomis, nes be “vokiškų-žydiškų :)” miestų alaus tradicijų (kurios neabejotinai buvo stiprios ir Estijos bei Latvijos miestuose) turi vieną Šiaurės Lietuvos regioną su specifinėmis (klastingai saldžiomis :) tradicijomis. Nepamirškime, kad iš jo buvo kilę praktiškai visi pagrindiniai Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus pokario fabrikų aludariai, kurie tarpusavyje didžiuodavosi senomis tradicijomis, kol jų per praeitą dešimtmetį nepakeitė pagal koncernų taisykles dirbantys direktoriai, vadybininkai, technologai… Jei tai kartai nebūtų reikėję dirbti sovietinio “deficito” sąlygomis, kai trūko salyklo, gero vandens, pagaliau įrangos, gal ir jie būtų dar geresnę nei “Biržiečių” ar “Širvenos” receptūrą išlaužę…

    Dabar mums reiktų pasidomėti Estijos ir Latvijos regionų alumi, gal tikrai kokioj Saaremoj dar slypi paslaptis (gal su kuo interviu padaryti?), na o kaimynui australui tai tik belieka užsukti į “Alaus namus” ar “Šnekutį”…

  2. ciobiskis says:

    Va kaip estai senovėje darė alų… Su rugių salyklu. Ir su rozmarinu.

    http://www.erm.ee/?lang=ENG&node=214&parent=204

  3. ramtyns says:

    Bravarija alaus su ajerais alaus nedaro, jei ką ir turi bendro su ajerais, tai tik pavadinimą. Beje, straipsnio autorius pasakojo kad iš Bravarijos taip pat bandė paimt interviu, deja “atstovė spaudai” tik mykė, su aludariu susitikt neleido, galų gale paklausta, kuo jų alus skiriasi nuo kitų, sakė “eee.. beee.. it’s good.”

    Avilys beje, esu girdėjęs, taip pat verda austriško tipo alų ir jų technologija atseit austriška. Beje, ar Avilys nebeverda alaus su ženščeniu? Manau tai buvo gan įdomus alus.

    Dėl tradicijos, galbūt ir turime ją turtingesnę, tik sakau dar reikia patyrinėt ar tai ne mitas. Štai apie Estijos Karksi miestelyje (dabar ten yra bravoras) verdamą alų šaltiniai rašo jau 1425 metais. XX a, britų pirklys Le Coq įsigijo Tivoli bravorą Tartu, kur buvo pradėti virti imperiniai porteriai.

  4. ramtyns says:

    Beje, ciobiškis, estai senovėje alų darė ne su rozmarinu, o su gailiais (angl. wild, marsh rosemary, Labrador tea), kurį aluje naudojo ir lietuviai, skandinavai ir kitos europos šalys (žr. čia: http://tikrasalus.lt/2008/10/02/gruit-zoleliu-alus-ta-laboratorijoje-virziu-alus/)

    Įdomus tas tavo siųstas linkas. Iš jo išeitų, kad estai ne tik taip pat senai kaip lietuviai verda alų, bet ir virė jį visiškai taip pat (pas mus, kaip ir pas estus, šios tradicijos išlikę iki dabar). Tik detalės skiriasi – pvz. čia misą filtruodavo per alksnį, estai – per kadagį. Ypač įdomus faktas, kad estai mieliau darydavo ruginį alų, ar tai susiję su vėsesniu klimatu?

  5. tomson says:

    Kartas bun tep ka pas kaimyna ir mineralinis vundou skaniesnis, nuors pirkts tuo paciuo pardotuvikie:) Vo kas del latviu, tai manau ka apverd anei mumis i stipre, zuodz anym tuo netaikyciau. Ka jau gyvenu netuoli nu seinas, tai tenk anon ir kirsti gan dazna. Nuors dazniause mona keliuonis galutinis tasks yr Liepaja, bet prisiragauti ivairaus aluciaus tas netrogda, su atmintimi tik sunkiau, bo karts nusipirkis kuoki tai butelaiti prisimeni ka jau ragauts. Seip is visu pardoudamu XXsaluo(musu maxima ja kas nezina) mon vertingiausis pasiruodi Tervetis alus. Kazkap ten anei lengviau prakis alu i prekybas centrus, nes pasirinkims kur kas margiesnis.Net paliekus i pirma kaima uzvadyntu Rucava tou gal greit isitikinti.

  6. ramtyns says:

    Vo, Tervete nuoroda: http://www.tervete.lv/

    Patiko, kad jų alus turi specialią “Latvijos produktas” etiketę, kuri suteikiama gaminiams iš (pagrinde) latviškų produktų (šiuo atveju tai latviškas salyklas). Respekt!

    Norėčiau tokį ženklą išvysti ir pas mus. Tik va jo neturėtų nei skandinavų alaus darykla “Švyturys-Utena” nei dauguma kitų (tame tarpe ir Rinkuškių), alų darantys iš čekiško, vokiško ir kt. užsienio šalių salyklo.

  7. kontekstas says:

    Tervetes alus labai neblogas – teko skanauti ir daug, kai viešėjau Liepojoj. Kiekvienas save gerbiantis restoranėlis šito alaus turi, ir iš aldario zeltos paprašiusių, – juokiasi.

  8. ciobiskis says:

    Tai matau garbinsim Tervetės kolchozo / agrofirmos alų ir jojo laukus, kur auginami miežiai latviškam salyklui. O koks jo skonis, kas gali parašyt?

  9. kontekstas says:

    nei tai garbinsim nei ką, tiesiog nice beer for a change – ne ant pachmo daug neišgersi :)
    Skonis tai jo toks – nelabai pamenu – esminė savybė man patikusi, kad jis kiek rugštokas pasirodė… Gal čia dėl iš vakaro išgerto didelio kiekio romo su kola:)
    Spalva gerai prisimenu – kaip pono tarnausko:)

  10. Aivaras says:

    Dušios nėra pirktiniuose. O kai rusyje savo alaus iš savos statinaitės ir dar su geru drauguuuuuuu !!! Pabandykit – nesigailėsit.

  11. kontekstas says:

    Aivarai, tikrą teisybę sakai. Savas alus iš savo statinės – tai ir yr tas tikrasis. Kuo jo daugiau – tuo geriau :)

  12. Aras says:

    Ar kartais nežinot, gal kokia maža daryklėlė alų per Kaziuko mugę Vilniuje pardavinės?

  13. kontekstas says:

    Labai vilčių į tai nedėčiau. Turbut bus apsiribota tik tuom, kad Urba karštą netikrą alų iš savo garo mašinos pilstys.

    Kas tikrai aišku – kad Šnekutis bus perpildytas:)

  14. ciobiskis says:

    Neteisinga info! Kai kalbėjau su Martyno pažįstamu sakė, kad jam “ir dar dviem pasvališkiams” vieta Odminių skvere paskirta.
    Urba beje fiestos nerengia šįmet… todėl po miesta cepelinas nesivažinės.

  15. Aras says:

    Nu va, dėkui, reiškia Odminių skvere apsilankysiu :-)

  16. ciobiskis says:

    Odminių nemačiau, bet va Tymo kvartale mačiau Čižą ir jojo alaus sriubą.

  17. ciobiskis says:

    Buvau ir Odminų skvere, jėga, išsirikiavę Udrienės, pasvališkis medaus fanatas ir Grigonio(nės). Jėga ypač paskutinis toks retas Vilniuje, ir toks originalus, skiriasi netgi nuo saldžiarūgščio Udrienės ir Jovarų, biški įkartokas tegu ir drumstas…. ir netgi edukaciniais tikslais išdėstytos sudėtinės alaus dalys – tikri salyklai, alaus mielėsw, presuoti apyniai pažinčiai. Tiesa, su šeimininke sutarėm kad šildytas alus (ir dar litu brangesnis) – “naujų laikų išmįslas”.

  18. Naminis says:

    Kazkas cia komentaruose minejo, kad lietuviai alu verda is cekisko arba vokisko salyklo. Va yra http://www.maltosa.lt/lt/mumis_pasitiki lietuviai salykla gamina ir teigia kad jais pasitiki…

  19. Aras says:

    Man tai Raginėlio labiausiai patiko, tas kur per vidurį tarp Jovarų ir Grigonio. Tik labai kvailai atrodė tokie dideli užsienietiško sirupo buteliai šalia alaus, atseit galima buvo alaus kokteilius daryt.

  20. ramtyns says:

    Namini, ne visi lietuviai verda alų iš užsienietiško salyklo. Apsilankymo “Rinkuškiuose” metu darbuotojai pasakojo, kad verda alų pamaišiui tai iš lietuviško, tai iš čekiško salyklo. Pasak jų, lietuviško salyklo kokybė nepastovi. Tad gal čia ne bravorų kaltė, o miežių augintojų arba Lietuvos gamtinių salygų?

    Apie mūsų didžiuosius bravorus, girdėjau kad jie perka iš užsienio. Galbūt vėlgi – dalį ir iš Maltosos. Žodžiu, kol tikslių duomenų neturime, tenka vadovautis nuogirdomis:)

  21. tomson says:

    Tervetis skuonis kap Kauna Pileis, tik daug daugiau apyniu.

  22. ramtyns says:

    Čiobiškis, atradau Michael Jackson estų (ir suomių) sahti alaus aprašymą… pasirodo ne tik gerdavo jį saunoje, bet ten ir virdavo – iš rugių ir kadugių. Manau tai unikali tradicija, ko nerasi jokioj kitoj šaly. Na bent jau tikrai nedaugely šalių sauna atstoja pubo funkciją:)

    http://www.beerhunter.com/documents/19133-000055.html

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *