'Porteriai' kategorijos archyvas

Alus virtuvėje

Rašė kontekstas, December 17, 2009 - Dunkeliai, Eksperimentai, Kvietiniai, Lambikai, Maistas, Porteriai ir TA Laboratorija. 6 komentarai(ų) Žymės: , .
Firminis receptas: pastarnokų čipsai su kastiniu

Firminis TAD užkandis: pastarnokų čipsai su kastiniu

Kadangi TAD laboratorija neapsiriboja vien tik alaus virimu, tačiau retkarčiais pažaidžia su puodais ir keptuvėm maisto gaminimo tikslu, nusprendėm švenčių proga su mielais skaitytojais pasidalinti keletu receptų su alumi, kuriuos kažkada suimprovizavom.

Pastaba 1. TAD labai mėgsta tikrą lietuvišką virtuvę, tad kiekvienam recepte yra kažkokia dalis kulinarinio paveldo, kad ir ką tai galėtų reikšti.

Pastaba 2. Gaminant nesilaikoma gramų, litrų, šaukštų ir kitokių matavimų, o vadovaujamasi mūsų guru A†A Keith Floyd nustatytu matavimo principu: „maždaug tiek“.

Taigi.

Geuze marinuotų lašišų užkanda su pastarnokų čipsais

Reikės:Pastarnokas

Geuze

Lašišų filė

Jūros druskos

Grūstų juodųjų pipirų

Krapų (kam nepatinka, braukit)

Alyvuogių aliejaus

Pastarnokų

Gaminam:

Į lėkštę dedame lašišos filė oda žemyn, ir švelniai patepame ją alyvuogių aliejumi. Tada dosniai apibarstome druska (druskos kiekis priklauso nuo filė storumo ir norimo sūrumo) ir juodaisiais pipirais. Krapus smulkiai sukapojame ir apibarstome jais lašišą (šitą žingsnį galima praleisti, bet krapai tikrai suteikia sūdytai lašišai gero gaivaus vėjo). Tada maistine plėvele tvirtai užspaudžiame lašišą ir paliekame ją pastovėti vėsiai bent 12 val.

Lašišai pasisūdžius, peiliu nuvalome krapus, ir gražiai supjaustome filė juostelėmis, odą paliekant lėkštėje. Sudedam lašišos juosteles į indą ir užpilam ant jų gueuze, kad apsemtų.

Tuomtarp, įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Nulupame pastarnokus, pjaustome juos plonais griežinėliais skersai (kam patinka šiaudeliais, gali šiaudeliais), padruskinam ir papipirinam. Lengvai patepam kepimo skardą aliejum, suberiam pastarnokų griežinėlius, apšlakstom aliejum ir kepam kol pasidarys skaidriai balti ir traškūs (10-15 min, na OK, gal 20, priklausomai nuo griežinėlių storio).

Po viskam, dedam į lėkštę lašišos gabaliukus ištrauktus iš gueuze ir nusausintus, beriam šalia čipsus. Apibarstom kapotais svogūnų laiškais dėl grožio. Galima šalia papjaustyti agurko juostelių. Galima drėbtelti grietinės, o ant jos dar lašą balzaminio acto. Lašiša valgoma šakute, čipsai rankomis, suvalgius viską, lėkštė išlaižoma. Užgerti Cantillion Vigneronne.

Trinta moliūgų sriuba su Doppel Bock

Reikės:

Doppel BockSalvator_99

Moliūgo

Alyvuogių aliejaus

Porų

Saliero

Čili

Daržovių sultinio

Malto muskato

Druskos ir pipirų

Grietinėlės dėl grožio

Gaminam:

Supjaustom porus ir salierus kaip įmanoma smulkiau. Puode įkaitinam aliejų ir apkepam jame porus ir salierus, kol jie suminkštėja (ant mažos ugnies). Smulkiai sukapojam čili ir taip pat apkepam. Tada suberiam kubeliais supjaustytą moliūgą. Kepam toliau kokias 3-5 min, pamaišydami, kad visi moliūgo gabaliukai gražiai apkeptų. Pilam doppel bock, na taip gerą pirštą ant dugno, gerai išmaišom, kad visos daržovės įsigertų aromato. Po 2-3 minučių supilam daržovių sultinį (kad apsemtų moliūgų gabaliukus), užverdam, sumažinam ugnį ir paliekam burbuliuoti kol moliūgai visai suminkštės. Padruskinam, papirinam, įberiam muskato. Nukėlę nuo ugnies, duodam sriubai pailsėt penketą minučių, o tada sutrinam su elektrine trintuve iki tolygios konsistencijos.  Pilam į lėkštę, pagardinam grietinėle, puošiam baziliko lapeliu. Į sveikatą. Eee.. tai yra skanaus.

Triušis troškintas Baltijos porteryje

Reikės:

Baltijos porterio

Triušio

Miltų

Alyvuogių aliejaus

Svogūno

Česnako

Morkų

Saliero

Pomidorų (gal 5-6 kokių)

Balzaminio acto

Druskos ir pipirų

Cukraus

Vištienos sultinio

Žolelių bukietas (iš šakelių baziliko, kalendros, čiobrelio, šalavijo, mairūno ir apelsino žievelės – galite pratęsti jei norite)

Gaminam:

Veiksmas vyksta sunkiam puode storu dugnu. Įkaitinam aliejų. Triušį, supjaustytą į 8 dalis, apvoliojame miltuose ir apkepam iš visų pusių aliejuje, kol gražiai aukso spalva paskrus. Triušiui apskrudus, išimam gabaliukus iš puodo ir atidedam į šalį. Tuom tarp tame pačiame aliejuje ant mažos ugnies eilės tvarka apkepam svogūną ir česnaką, salierą, morkas. Sudedam nuluptus ir susmulkintus pomidorus, na ir gal 10 min. patroškinam. Įdedam druskos, pipirų pagal skonį, įpilam acto ir duodam jam atsvaros su šiek tiek cukraus. Toks va pagrindas mūsų gražiai burbuliuoja – laikas dėti triušį.

Grąžinam triušį į puodą. Patogiai įtaisome jį tarp padažiuko, kiek luktelim.

O dabar eilė porteriukui! Alus su sultiniu turėtų eiti į puodą santykiu 50 ant 50. Aišku nebūtinai, tačiau kai daugiau alaus, gali tekti paskui apynių kartumą atsverti kokiomis nors kitomis priemonėmis (pvz. su daug čili pipiro). 50/50 turėtų būti optimalu. Taigi supilam alų su sultiniu, įberiam druskos, pipirų ir panardinam žolelių bukietą. Užverdam, sumažinam ugnį, sandariai uždengiam ir paliekam burbuliuoti bent kokioms 2 valandoms, kol triušis pasidarys labai minkštas.

Kaip ir viskas. Patiekti galima su svieste keptomis cukinijomis.

Obuolių pyragas su medumi, graikiškais riešutais, imbieru ir Hefeweizen Dunkel

Reikės:

Hefeweizen Dunkel

Sluoksniuotos tešlos

Obuolių

Medaus

Graikiškų riešutų

Imbiero

Gaminam:

Tešlą iškočiojam iki kokio 1 cm storio, šiek tiek plačiau už kepimo formą.

Obuolius nulupam, supjaustom skiltelėm, sudedam į indą. Uždedam gerą kiekį medaus, įberiam smulkiai sutarkuoto šviežio imbiero, šliukštelim hefe weizen dunkelio ir viską gerai išmaišom. Paliekam kuriam laikui pastovėt.

Kepimo formą tepam lengvai sviestuku, dedam tešlą, ant tešlos supilam mūsų obuolių miksą. Tešlos kraštelius gražiai į viršų užraukiam, kad neduokdie visas gėris iš pyrago nepabėgtų. Apibarstom graikškais riešutais. Šaunam į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepam kokias 20-30 min. priklausomai nuo pyrago storio. Kad viršutiniai obuoliai nepadžiūtų, o gražiai apskrustų, per vidurį kepimo pyrago viršų patepam lydytu sviestu.

***

Na tai visiems gerų švenčių! Einu į barą.

Rašė kontekstas, December 17, 2009. 6 komentarai(ų)

Lenkiško liūto lyžtelėjimas

Rašė ciobiskis, October 13, 2009 - Bendra, Eliai, Kaimynai, Lenkija, Porteriai ir Ragaujam. 9 komentarai(ų) Žymės: , , , , , .

“Nepasterizuoto alaus? Nėra nepasterizuoto alaus – dabar visą alų pasterizuoja!”, – geranoriškai man nori padėti karoliais pasidabinusi pardavėja iš Suvalkų parduotuvės, kurios pavadinimas verčiamas kaip “Rojus”. Bet ir aš nepėsčias. “O ar neturite parduotuvės, kuri vadintųsi “Alkoholių Pasaulis”? “Yra tokia”, – numoja ranka į konkurenciją suvalkėnė. “Anapus Konopnickos aikštės, prie gėlių kiosko…“

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Mozūrų kraštas slepia daug siurprizų

Įvirstame į parduotuvę “TiM” (Krótka 6) ir ieškome ten retenybių. Parduotuvė atitinka “viso pasaulio” koncepciją – čia gali rasti visokio vyno ir alaus – nuo japoniško iki lietuviško.  Pirmasis į akį krenta tamsusis alus “Warmiak” (ABV – 6,5%), kurio yra likusi, atrodo, tik dėžė. Na, ir gerai, nes jo šviesiojo brolio “Mazur” likusi tik kaina – jį ragausime kitą kartą, kai lyginsime gyvą / retesnį šviesų alų iš Lenkijos.

“Warmiak” pagamintas Olštyno bravore kažkam pasirodžiusiu patraukliu “Kormoran” pavadinimu. Puikiai plečiasi puri ruda kepurė, bet korėta, greitai nykstanti. Šokolado juodumo aluje dominuoja karamelinis salyklas su slyvos, mėlynių poskoniais, beveik visai užgožiantis apynių žaismą. Kitų ekspertų nuomone, neišvengta cukraus, ką lyg ir patvirtintų kiek neproporcingai aukštokas kaip “grynai juodajam”  alui stiprumas. Tačiau ūsuotas ant statinės išsiskėtęs Varmijos aludaris etiketėje tik šypsosi ir neatskleidžia teisybės.

Čia darome truputį ekskursą į šalį ir pristatysime du alus, įgytus “lietuviškame” “Kaufland” supermarkete (Kowalskiego 2). Tarp visokių “vojakų”, “van purų” ir “harnašių” (t.y. “blindų”:) suradome bene brangiausią pasiūloje lenkišką alų, pagamintą darykloje “Amber”, esančioje netoli Gdansko.  Čia sukurtas “Grand Imperial Porter” (ABV 8%) ant etiketės giriasi kavos ir šokolado, kartumo ir saldumo deriniu. Iš tikrųjų,  juodos kavos spalvos porteris – plati, srauji puta neleidžia skubėti – nusileidžia nei per anksti, nei per vėlai. Degintas salyklas ir subtili apynių kombinacija porteryje kuria originalų derinį – “Amber” aludaris tikrai sukūrė gryną kartsaldį ar saldkartį skonį, jei tik toks derinys turi prasmę… Bet kas pažadėta ant etiketės – ištesėta!

Negalime nepaminėti ir alaus, kurio nėra nuotraukoje, tačiau jis taip mums patiko, kad pagal jį pavadinome netgi visą straipsnį. Tai tame pačiame “Amber” bravore gaminamas šviesus alus “Zlote Lwy” (ABV 5,6%). Pradžioje prisistatantis stipriu salyklo ir apynių kvapu, priminusių Kauno “Pilies” ir standžia puta, vėliau pasižymi bohemiško kartumo skoniu sumišusiu su poledyniniu gaivumu. “Auksiniai liūtai”, nors ir brangesnis už vidurkį, puikus ir įdomus alus.

Na bet sugrįžkime į paveiksliuką ir toliau matome dar vieną porterį, šį kartą iš daryklos “Krajan” kažkur Kujavijoj – Pamaryje (tame nelietuviškame Pamaryje, t.y. Pomeranijoje – aut. past.). “Krajan Porter” (ABV 9%, bet sausų medžiagų kiekis 18,1%) – šlapio asfalto spalvos, labai lengvo netgi galima būtų sakyti skystokai-vandeningo kaip (Baltijos?) porteriui priklausytų skonio, nors ir su dinamišku uogų poskoniu. Tikrai įdomus alus, sumaniai maskuojantis savo stiprumą, gal todėl leidžiantis sau užsidėti vaikystės šachmatų lentoje matytą karūną.

Be abejo visi norėjo paklausti, ką turėtų reikšti paskutinis eilėje išrikiuotas “Kama Sutra” alus (ABV 5%), gaminamas Čenstakavos (ten pat kur 1655 metais pasirodė ir nuo švedų antplūdžio miestiečius apgynė Juodoji Madona) mažoje darykloje GAB pasirodė esąs… elis.  Pasirodo GAB ir specializuojasi tik aukštutinės fermentacijos alų gamyboje. O kadangi Lenkijoje elių irgi beveik niekas nedaro, galima sakyt, kad tai buvo geriausias Lenkijos elis, tegu ir be papildomo poveikio.

Na zdrowie i do następnego!

Rašė ciobiskis, October 13, 2009. 9 komentarai(ų)

Pagaliau, britiškas alus Lietuvoje

Rašė ramtyns, August 5, 2009 - Britų salos, Eliai ir Porteriai. 31 komentarai(ų) Žymės: , , , .
Crap photo: Alaus Velnio telefonas

Crap photo: Alaus Velnio telefonas

Pagaliau. Mūsų maldos Ragučiui buvo išgirstos. Lietuvoje atsirado tikro britiško elio. Ir net ne viena rūšis – o visos devynios. “Vynotekos” parduotuvėse – kurios yra kai kuriuose didmiesčių prekybos centruose (visas prekybos vietų sarašas – jų svetainėje) rasite štai ką:

Toliau skaityti ‘Pagaliau, britiškas alus Lietuvoje’

Rašė ramtyns, August 5, 2009. 31 komentarai(ų)

Alaus reinkarnacija – viskis

Rašė ciobiskis, June 11, 2009 - Bendra, Britų salos, Istorija, Porteriai ir Ragaujam. 1 komentaras Žymės: , , , , , .

glengoyne

Aukštas jaunas škotas paima nuo stalo bidonėlį, atidaro milžiniškos medinės statinės dangtį ir pasemia. Pasiūlo paragauti. Drąsiausias aš. Visos prancūzų akys į mane. Aš jau užuodžiu gerai pažįstamą itin mielingo stipraus alaus kvapą. Paliečių jį liežuviu. Sunku patikėti, tačiau gretimoje patalpoje (na aišku dar laukia dešimtmetis brandinimo statinėse :) jis bus paverstas nemaišytu šimtaprocentiniu salykliniu viskiu – Scotch single malt whisky arba kaip jis šaukiamas aludėje – wee dram…

Kaip jau supratote, šis postas bus ne apie alų, bet apie post-alų, t.y. ką iš jo išdistiliuoja Škotijos meistrai savo viskio distilerijose. Viešint Škotijoje, pavyko apsilankyti dvejose tokiose nedidelėse gamyklose šalia Glazgo. Iš tikrųjų vėliau paaiškėja, kad turistus priima ir savo informacinius (prekybos viskiu) turi praktiškai visos šalies viskio dirbtuvės – tiek Škotijos Žemumos (Lowlands) ir Škotijos Kalnuose (Highlands), tiek unikalia distilerijų gausa istoriškai garsėjančiame Speyside rajone, tiek salose, tarp kurių unikaliu „dūminiu” salyklo džiovinimo durpėmis būdu išsiskiria Islay viskis.

Toliau skaityti ‘Alaus reinkarnacija – viskis’

Rašė ciobiskis, June 11, 2009. 1 komentaras

Žemaitijos alaus likimas XX a ir anodija

Rašė ramtyns, April 10, 2009 - Istorija ir Porteriai. 7 komentarai(ų) Žymės: , , , , .

Pasak tyrėjų, anksčiau alus gamintas visoje dabartinės Lietuvos teritorijoje – vienu metu beveik kiekvienoje šeimoje mokėta pasigaminti alaus. Kas atsitiko, kad iki dabar alaus tradicija išliko tik šiaurės Lietuvoje, ir kas atsitiko Žemaitijoje?

Janina Samulionytė straipsnio “Kontrabanda muziejuose: anodija” išvadose rašo:

Istorikas E. Aleksandravičius teigė, kad XIX a. Žemaitija (…) buvo šviesiausias, turtingiausias ir dėl to blaiviausias Lietuvos kraštas.“[lxxv] XX a. Vakarų Lietuva keitėsi įtakojama kaimyninės Vokietijos. Lietuvą veikė ne tik teigiami, bet ir neigiami civilizacijos pasiekimai. Anodijos, kaip ir kitų kontrabandinių svaigalų, vartojimas atpratino Klaipėdos krašto ir Žemaitijos gyventojus gaminti naminį miežinį alų.

kontrabanda

Nuotraukoje iš tarpukario Lietuvos žurnalo "Policija": sėkmingas policijos reidas ir konfiskuoti anodijos kanistrai

Įdomu, kad čia pabrėžiamas būtent anodijos poveikis alaus kultūros nunykimui. Anodija – tai svaiginantis eterio ir 90% spirito mišinys, kontrabanda importuotas (neretai – “knygnešių”, kartu su kita svaigia kontrabanda – knygomis, spiritu, šokoladu) iš Vokietijos ir mėgtas gyventojų, ypač moterų. Net dėgtinė turėjo mažiau įtakos – po pirmo pasaulinio karo, jos buvo sunku gauti, tad kur kas pigesnė anodija tuo metu ypač paplito. Net vaikams ją duodavo, o ir blaivybės sąjūdžiams ji neužkliuvo – nepaisant to, kad ji pavojingesnė sveikatai, nei stiprūs alkoholiniai gėrimai.

Visas straipsnis apie turtingą Lietuvos kontrabandos tradiciją – čia. Nuotrauka paimta iš taip pat įdomaus ir turtingo iliustracijomis “Verslo žinių” straipsnio Apie anodiją ir kitus nuodus.

- – -

Western Lithuania, historically bordering with Germany unfortunately hasn’t kept it’s beer making traditions. Some researchers claim that smuggling of other booze – namely, anodija (a mix of ether and strong spirit) – is to blame. After WWI even vodka was too expensive and instead, cheap ether and chocolate was smuggled from Germany, together with books in Lithuanian. While the latter (illegaly smuggled books)  later had an enormous impact on cultural and political revival of independent Lithuania, the ether seems to make the beer culture evaporate too in these parts of the country.

Rašė ramtyns, April 10, 2009. 7 komentarai(ų)

Belgiško alaus degustacinis vakaras “Paradis Belge”

Rašė ramtyns, April 6, 2009 - Belgija, Istorija, Maistas, Porteriai ir Renginiai. 5 komentarai(ų) Žymės: , , , .

paradisVilniaus restoranas “Paradis Belge” organizuoja šį renginį su galimybė išgirsti Lino Čekanavičiaus, besidominčio alaus gamyba ir istorija, pasakojimą apie įvairių alaus ingridientų panaudojimą aluje.

Į kainą (40 Lt asmeniui, 125 Lt – keturiems) įeina užkandis, desertas ir prie jų priderinti du alūs – „Newton“ baltas, obuolių skonio, kvietinis alus ir persikų skonio “Peache”.

„Paradis Belge +32“ restorane
Vilniuje Rūdninkų g.15/46
Balandžio 7 dieną, 19.30 val.

TEMA: „Gimęs ne vien iš miežio grūdo… (Alaus komponentų vaivorykštė)“.

Pasakojimas apie įvairius priedus naudotus ir naudojamus alaus gamyboje nuo medaus ir datulių iki, žinoma, įvairių vaisių, apžvelgiant jų gamybos ir skonio ypatumus.

Vakarą ves soc. m. dr., docentas, katedros vedėjas Linas Čekanavičius.

Registracija telefonu 8 614 37738
mintare@paradisbelge.lt
info@paradisbelge.lt

Ačiū skaitytojui, persiuntusiam informaciją apie šį renginį.

- – -

A belgian beer and food degustation night is taking place tomorrow in one of Vilnius beer restaurants. The lector Linas Cekanavicius will tell the story of different ingredients used in history of making beers.

Rašė ramtyns, April 6, 2009. 5 komentarai(ų)

Naminio alaus festivalis Žywiec

Rašė ramtyns, April 6, 2009 - Aludarystė, Kalendorius, Lenkija, Porteriai ir Renginiai. 0 komentarų Žymės: , , , .
June 19, 2009-June 20, 2009

piwowar

Birželio 19-20 dienomis Lenkijos mieste Žywiec, alaus daryklos pube, įvyks aludarių ir naminio alaus festivalis. Festivalio metu taip pat vyks jau tradicinis naminio alaus konkursas, kuriame gali dalyvauti namudinio alaus entuziastai. Konkursui galima pateikti ir profesionalios žiuri bus vertinami alūs šiose kategorijose:

  1. Baltijos Porterio
  2. Doppelbock
  3. Saison
  4. Ruginio alaus (Roggenbier)
  5. Bohemijos Pilsnerio
  6. Brown ale / Mild
  7. Kvietinio (Hefe-weizen)
  8. Pilsnerio

Tikro Alaus Draugijos nariai ruošiasi apsilankyti šiame festivalyje ir dalyvauti konkurse. Tikimės, bus ir kitų dalyvių iš Lietuvos!

Daugiau informacijos: Browamator.pl

- – -

Annual homebrewing festival will be held this year again in June 19-20 in a Žywiec brewery pub (Poland). There will be a competition of homebrewed beers held during the festival for beers contending among 8 categories, including Baltic Porter. Meet you there.

Rašė ramtyns, April 6, 2009. 0 komentarų

Aliaskos alus televizoriuje

Rašė kontekstas, March 17, 2009 - JAV, Maistas ir Porteriai. 8 komentarai(ų) Žymės: , , .

Prisipažinsiu – mėgstu per Travel Channel pažiūrėti laidą “The Thirsty Traveler” . Pirmieji šio show’o epizodai buvo nufilmuoti jau gan seniai,  šiuo metu, berods, vyksta penktas sezonas. Laiks nuo laiko laidoje atiduodama duoklė ir alui. Buvo laida apie angliškus elius ir tradicinius Anglijos pubus, buvo apie gueuze, belgišką witbier ir trapistų alus, buvo apie čekišką pilsnerį.

Pirmadienio rytą, bepkrapštydamas pakaušį, ar eit į darbą, ar tiek to, įsijungiau Travel Channel ir nužiūrėjau dar nematytą “Ištroškusio keliautojo” epizodą apie Aliaskos alų. Nežinau, ar dėl to, kad pastaruoju metu jaučiu ypatingą trauką poliarinėms kelionėms, ar dėl to, kad tas alus per teliką atrodė labai gražiai, man laida patiko. Parodė kaip verdamas Alaskan Smoked Porter Ale, ir kas konkrečiai įdomu – kaip ruošiamas salyklas tokiam alui. Taip pat suskėlė neblogą lašišos marinato, padaryto alaus pagrindu, receptą. Check this out. Artėja barbekiu sezonas, būtinai reiks išbandyt.

O gal kas artimiausiu metu į Aliaską vykstat? Parvežkit alaus!

Rašė kontekstas, March 17, 2009. 8 komentarai(ų)

Alaus impresijos. Miami

Rašė kontekstas, January 21, 2009 - JAV ir Porteriai. 0 komentarų Žymės: , , , .

Šalta žiema – ilgai laukta ir netikėta! Laukėm mes jos, laukėm ir pagaliau sulaukėm. Jau gal kam ir atsibost spėjo? Tačiau, tuo pačiu, taip ir norisi prisiminti vasariškus įspūdžius iš kito pasaulio krašto, patirtus, žiemai pas mus jau trypiant ant slenksčio. Taigi tęsiame alaus impresijas iš už Atlanto.

Palikus Puerto Rico vieno lagerio ir tūkstančio romų karalystę, atvykimas į Miami suteikė pagrįstų vilčių grįžti į tokį išsiilgtą gero alaus ritmą. Juolab, kad pažintis su JAV kolumbiečiu Alfredu iškart mus abu atvedė prie diskusijos apie mėgstamas alaus rūšis, o vėliau ir prie alaus lentynų supermarkete. Alfredas kaip prisiekęs angliško elio gerbėjas man guodėsi, kad ne itin ką galima tame Miami gauti, tačiau aš, žiūrėdamas į lūžtančias lentynas, nelabai tikėjau juo.

Miami Beach pasitiko mus kiek netikėta vėsa, todėl pirma mintis buvo gauti kokio winter warmer. Tačiau mano plati ir beribė meilė apyniams privertė vis dėl to supermarkete apsistoti ties DogFish Head 60 minute IPA. Alfredas pasirinko seną gerą Newcastle Brown Ale.

Grįžę į Alfredo apartamentus, ėmėm aptarinėti Miami Beach alaus scenos (kaip ir kiekvienas save gerbiantis super-posh miestas, jis turėjo vieną padorų alaus barą), vietinių argentiniečių futbolo komandos (jie bepročiai, aš tau sakau, žmogau) ir Miami Beach bangų (depresyviai nuteikiančios) ypatumus, atsigaivindami nusipirktu alumi. Dogfish Head IPA iš karto sužavėjo vaisingu aromatu ir stipria apynių atatranka. Visa tai derėjo puikiame balanse kartu su skaidria auksine spalva. Gal kiek pasigedau putos stiprumo, tačiau nepastebimai tirpo six-pack’as, tad nebuvo kada apie tai galvoti.

Kitą rytą, ankstėliau prabudęs, nuskubėjau atgal į parduotuvę papildyti alaus atsargų. Kaip tik tada ir supratau, kad žiema ir Kalėdos jau ant nosies. Ne, ne apie temperatūrą kalbu ir ne apie sniegą. Kalbu apie snieguole apsitaisiusią american beauty supermarkete, kuri pagavusi mano žvilgsnį, tol mane dailiai kalbino, kol aš nenusipirkau jos reklamuojamo Michelob Bourbon Cask Winter Ale. Gražiai ir išdidžiai skamba pavadinimas, ar ne? Tai Anheuser-Busch sezoninis alus, išleistas specialiai šventiniam laikotarpiui. Jį nusipirkti mane privertė ne tik dailios merginos burtai ar alaus bajoriškas pavadinimas, bet ir juokinga mintis išgerti šitą kalėdinį alų su besmegeniu ant etiketės, kaitinant savo smegenis Miami pliaže.

Anot etiketės alus brandintas ant burbono statinių ažuolo ir vanilos pupelių. Tiesą sakant, ant etiketės nupieštas besmegenis, pasirodo buvau aš, nes išleidau 6 dolerius, o naudos iš to alaus, tai tik pasifotografuoti. Mano tvirtu įsitikinimu, alus prastokai subalansuotas. Salyklo saldumas ir vanilė graužia gerklę, o per nosį veržiasi cinamonas kažkoks. Tos burbono bačkos taip ir nepajaučiau. Na bet… Negi dabar čia burbėsi, gruodžio mėnesį gulėdamas pliaže, su kalėdiniu alum rankoj?

Mergina su kalėdiniu alumi rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Mergina su kalėdiniu alumi rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Vakariniam pasižmonėjimui Alfredas užrodė puikią aludę “Zeke’s” ant pagrindinio South Beach promenado. Lenta prie durų skelbė bene 180 alaus rūšių iš viso pasaulio, o šaldytuvai viduj patvirtino, kad lenta nemeluoja.

Patogiai įsirėmę į barą, bandėm suvokti, ko mes čia norėtumėm šiandien. Gal kanadietiško stouto? O gal hefeweizein iš Oregono ar tikro vokiško doppelbocko? Apsistojom ties porteriais.

Kartelei pakelti paėmėm po Fuller’s London Porter. Daug kalbėti apie jį nėra ką. Ko gero viskas jau ir pasakyta. Žanro klasika. Šerlokas Holmsas ir Dr. Watsonas.

Su juo teko lyginti vėliau gertą amerikietišką Left Hand Black Jack Porter, kuris irgi paliko neblogą įspūdį. Tačiau jo skonio gama gerokai paprastesnė, šokolado ir kavos kartumas permuša apynių kartumą, nors tam tikras apynio aromato liekanas galima justi. Bet kokiu atveju alus maloniai gėrėsi, nors ir pralošė savo angliškam broliukui.

Jaunuolis vardu Alfredo su Kairės Rankos porteriu dešinėje rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Jaunuolis vardu Alfredo su Kairės Rankos porteriu dešinėje rankoje. 2008. Skaitmeninė nuotrauka. Autorius nežinomas

Dar kartą paskanavau Anchor Porter iš San Francisko. Ko gero šitas buvo geriausias porteris iš mano ragautųjų amerikietiškųjų, ir, turbūt, turėčiau jį įtraukti į savo visos kelionės Top5. Subtilus skrudinto salyklo, kavos, riešutų skonis, džiovintų slyvų, razinų aromatas, pilnas kūnas. Pasaka, ne alus.

Tai va tiek to Miami buvo… Gaila (o gal gerai?), kad Alfredas naktinę pamainą dirbo, nes tai būtumėm ohoho… kaip ten tąjį anąjį… tą porterį!… hic…

—

Greetings to my man Alfredo who made our days in Miami Beach! Spending couple of beery days in Miami we actually had some nice beers as linked above to mention a few together with nice talks about beer. Alfredo showed us a nice place called “Zeke’s” to hide away from Lincoln Road catwalk madness where we had some porters for which Miami will be remembered. Salut, Alfredo, and remember – Geri žmonės geria gerą alų!

Rašė kontekstas, January 21, 2009. 0 komentarų

Paskutinė metų degustacija (II): eliai

Rašė ramtyns, January 14, 2009 - Eliai, Kanada, Porteriai, Ragaujam, Stautai ir TA Laboratorija. 3 komentarai(ų) Žymės: , , , .

Antroji metų pabaigos alaus ragavimo aprašymo dalis. Pirmąja, apie gueuzus, skaitykite čia.

- – -

dsc01545Pereinam į žiemą, į elių dominiją. Jų ragavimą pradėjome nuo iš Kanados Halifax bravoro Garrison Brewing Co, kuriame gruodį lankėsi akiesmirksniu (apie šį vizitą netrukus – atskirame poste), parvežtų “main ales”. Nut Brown Ale (5% ABV) liejosi gražia, spindinčia tamsiai ruda spalva, puta balta, netiršta, laikosi neilgai. Skonis – kaip ir dera tokio tipo eliams, sodrus, riešutinių ataskonių (jį suteikia šokoladinis, karamelinis ir juodas salyklai). Labai gerai subalansuotas, su vos juntama saldumo persvara. Maloniai ir gaiviai nuteikiantis gomurį. Išvada – puikus šio tipo alaus atstovas, niekuo nenusileidžiantis klasikiniam ir mūsų pamėgstam britiškam – Samuel Smith Nut Brown Ale.

Tolesnis krenta Imperial Pale Ale (6.9% ABV) butelio kamštelis. Alus liejasi tirštai, spalva – tamsiai geltona-gintarinio rusvumo, su oranžiniais atspalviais. Puta tiršta, stangri ir ilgai besilaikanti, kvapas ypač sodrus ir turtingas, su vyraujančiais vaisinias, citrusiniais aromatais. Iš viso to jau galima nujausti, kad tai stiprus alus. Ragaujame jį, ir čia mūsų laukia šioks toks netikėtumas. Iš burnas užliejusios malonios alaus bangos lyg uola į korpusą trenkia labai stiprus apynių skonis, taip ir pasiliekantis burnoje. Besitęsiantis kartumas ir jo stiprumas primena pelyną (ragavote pelyno trauktinę? brr…), tačiau neturi pastarojo šleikštumo. Kartume slepiasi ir vėl citrusinių vaisių niuansai, (alaus gykams paminėsime naudojamų apynių rūšis – Cascade ir Amarillo).

Šis elis, išleistas ir entuziastingai sutiktas pirmame Halifax Seaport Beer festivalyje 2007 metais, tais pačiais 2007-aisiais ir 2008-aisiais laimėjo geriausio Kanados alaus titulą, bei aukso medalį “Indian Pale Ale” kategorijoje. Buvo vertinami 239 alūs iš visų Kanados regionų.

TAD ragautojams jis taip pat paliko stiprų įspūdį – tai liudija ir jo pakrikštijimas “žadintuvu” (aliuzija į šio IPA galimybę prikelti baro lankytoją iš “mirusiųjų”), ir specialiai šiam gėrimui mūsų sugalvota tiesiog idealiai deranti užkanda – camembert tipo sūris su medumi.

dsc01546Medumi ir sūriu išvalę gomurį, kimbame į “speciality ales” – tai sezoninis Martello Stout. Puta vientisa, kapučino spalvos, deginto salyklo aromatas. Tik 4.9% stiprumo – ir tai gan nedaug stautams, matyt todėl skonis, kaip išsireiškė aldevinas, “vandeningas”. Visgi tai buvo maloni atgaiva po išgyventos apynių atakos, o kaip tokiam nedideliam stiprumui, ir visai neblogas skonių kompleksas.

Prieš atidarydami paskutinį Garrison butelį, persijungiame į TAD laboratorijoje pagamintą alų. Pirmasis – Staliaus Porteris (Londono porterio tipo), 4.7% stiprumo, liejasi labai tamsiai rudas, beveik juodas, puta vos rusvos spalvos, korėta, minkšta, aromatas švelnus, vaisinis, džiovintų slyvų. Skonis ir kompleksija panašį į prieš tai ragautą, tačiau stipriau išreikšti vaisinio skonio apyniai ir nestiprų kartumą balansuojantis rūgštumas/sausumas. Užskaitome kaip pavykusį Fuller’s London Porter kloną.

Antrasis butelis – vėl iš karališkosios šeimos. Mūsų pačių gamintas ir 3 mėnesius brandintas Ekstremaliai Imperinis Stautas, 10% ABV, liejasi tirštai kaip tepalas, yra nepermatomai juodas kaip degutas, ir turi rudą, tirštą, ilgai išsilaikančią putą. Skonis ypač sodrus ir kompleksiškas, užliejantis burną ir joje dominuojantis, deja, ties vienuoliktu alumi jau sunkiai išskiriame skonio dedamąsias.. 10% stiprume alkoholio nesijaučia, tačiau jaučiasi, kad jis šildo. Užskaityta.

Paskutinis butelis, raudonu blizgučiu apvyniotu kakliuku simbolizuojantis Kalėdines šventes – tai Garrison Winter Warmer (“žiemos šildiklis”). Liejasi vidutinio tamsumo skaidria, tamsiai gintarine ruda spalva, puta nedidelė. Skonis malonus, saldumas maloniai balansuojantis su nestipriais įvairių prieskonių tonais. Smagus paskutinis butelis, smagus metų užbaigimas.

Staliaus porteris. Nuotrauka daryta kito ragavimo, jau "Skrajojančio olando" bare, metu.

Staliaus porteris. Nuotrauka daryta jau kitos degustacijos, "Skraidančio olando" bare Vilniuje, metu. Taip, mes net atsinešėme firminį Fullers bokalą. Final touch u nou.

Rašė ramtyns, January 14, 2009. 3 komentarai(ų)