Tag Archive for 'Lithuania'

Alaus Žemėlapis / Lithuania Beer Map


Žiūrėti Beer Map Lithuania didesniame žemėlapyje.
Peršokti tiesiai: Kaunas, Pajūris, Šiaurės Lietuva.

Inspiruotas Stonch’o, šiandien sumečiau lankytinų vietų Lietuvoje, kur galima rasti įdomaus alaus, žemėlapį. Kaip visada, problemos su dvikalbyste, tad vietų aprašymai kol kas angliški.

Kol kas jame tik virš 50 vietų – barų, restoranų, daryklų. Bus daugiau. Kviečiu prisijungti jį pildant. Žemėlapis bus patogiai prieinamas per meniu dešinėje, dabartinio Kur rasti skyriaus vietoje. Jei turite pasiūlymų, ką dar reikėtų įtraukti, prašom komentuoti apačioje arba rašyti tiesiai adresu tikrasalus (at) gmail.com.

- – -

As you can see, we started a Beer Map Lithuania project – inspired by Stonch’s London Map and yet another Beer Mapping Project. There’s only over 50 entries so far but it will be updated for sure. Hope this will help organizing your next beer trip to Lithuania.

Kintuose įvyko senovinio alaus ir amatų dirbtuvės

indai

Dar visai nesenai su bičiuliu antropologu Donatu B. alinėje diskutavome apie senovinę lietuviško alaus kultūrą, tradicijas, technikas ir receptus. Kalbėjome apie “miltą”, arba “akmeninį” alų, kuomet į užmaišytą mentalą arba misą merkiami iki raudonumo įkaitinti akmenys, apie dūminį alų iš rūkyto salyklo, keptinį alų, daromą iš mentalo kepalų, keptų krosnyje. Šiandien šios tradicijos užmirštos, šių alaus rūšių jau neberasime parduotuvėse ir net pas naudinius aludarius (išskyrus keptinio alaus, kurį tebedaro Čižas).

Continue reading ‘Kintuose įvyko senovinio alaus ir amatų dirbtuvės’

Grodziskie

www.grodziskie.pl

Foto: www.grodziskie.pl

Geras britų blogas Shut Up About Barkley Perkins, rašantis apie alaus istoriją, rašė ir apie Grodziskie, vienintelę išties autentišką lenkiško alaus rūšį. Tai buvęs rūkytas kvietinis alus (pavadinimas kilęs nuo miestelio Grodzisk, vokiškai – Grätz – pavadinimo), pirmą kart paminėtas raštuose 1773 m (tačiau manoma, atsiradęs kažkur XIV a.) ir savo laiku buvęs ganėtinai populiarus bei išgyvenęs net iki antros XX a pusės. Savo poste autorius rašo ir apie galimą Grodziskie sugrįžimą.

Tiesa, veliau skaiciau Prague Daily Monitor š. m. gegužės mėn. postą, kuriame rašoma, kad apie sugrįžimą nieko nežino net patys lenkai:

As for Grodziskie, the legendary smoked beer also known as Grätzer, I asked about the rumor that it might be poised for a comeback. No news, our Polish brethren said. If Grodziskie is going to return, at least three members of Bractwo Piwne haven’t heard about it. There are not even any homebrewers in Poland who make Grodziskie, if I understood correctly, as part of the problem is that no one produces Grodziskie-style smoked wheat malt anymore.

Beje, lenkų namudiniai aludariai netgi rungiasi, bandydami gaminti Grodziskie alų, tiksliau, jo ekvivalentą. Kartais net patys rūkydami salyklą. Žinot. Rūkydami.

Klausimas alaus istorikams – gal teko sutikti archyvuose informacijos apie tai? Paminėjimas 1773 m, paskutiniosiose Žečpospolitos gyvavimo dekadose, ir alaus populiarumas leidžia manyti, kad ir Lietuvon užveždavo šio alaus, o gal netgi kur nors šalia buvo toks gaminamas?

Tiesa, A. Astrausko “Per barzdą varvėjo” (p. 118-125, žr. TA Literatūros skyrių) minimi istoriniai šaltiniai, kuriais remiantis, daromos išvados, kad kvietinis (arba maišyto įvairių grūdų salyklo) alus buvo kaip tik būdingas Lenkijai (išskyrus vokiškos kultūros Danzig’ui), ypač į pietus nuo Karališkųjų Prūsų ir Pamario. Prūsijoje ir Vokietijoje buvo paplitęs miežinis. Dėl vėsesnio klimato Lietuvoje kviečiai esą prasčiau augę, todėl mažai tikėtina, kad kvietinis alus čia būtų buvęs labai žinomas ar paplitęs.

Visgi man įdomu ribiniai reiškiniai, šiuo atveju – Pamario riba. Čiobiški, kada pradėsim tyrimą?:)

- – -

This post is basically an introduction to ourselves of the only authentic Polish beer Grodziskie, citing a couple of this year’s posts about it’s possible revival (still no confirmation on that). I am particularly interested in the possibility of this beer having any connection to Pamarys region of current Lithuania, which according to some historical sources, was the border of wheat (typical to Poland of these days) and barley (typical to Prussia) beer cultures. Grodziskie was first mentioned in documents in 1780-ies, one of the last decades of Polish–Lithuanian Commonwealth.

Lietuviški laukiniai apyniai ir Raškažinis valdo!

dscn2257

Iš daugelio Tikro Alaus Laboratorijoje šiemet išvirtų alaus rūšių vienas išsiskyrė rekordiniu jo išnykimo draugų ragautojų gerklėsna greičiu. Tai ‘Raškažinis’, kuriam vardą davė vieno autodirbtuvių darbuotojo, akivaizdžiai labiau mėgstančio pūst į akį, nei dirbt, pravardė. Na o skonį ir kvapą jam suteikė dvi laukinių lietuviškų apynių rūšys, surinktos vasarą Ignalinos nacionaliniame parke (prie Aiseto ežero) ir Kintuose. Pirmą kartą bandėme lietuviškus apynius ir buvo ypač įdomu, ką jie gali, nes buvome prisiklausę legendų apie tai, kokie jie prasti, Lietuvoje neauga ir panašiai.

Pasirodo, VAT IR NE!!! Nors Ignalinos apyniai atrodė blankokai, užtat Kintų, maloniai kvepėjo, bet sumetus į katilą kvapas, užliejęs patalpą, buvo tiesiog nepadoriai malonus, ryškus, primenantis citrusinius vaisius. Galbūt tai vienas iš dingusios vokiškosios PamarioKuršių krašto aludarystės istorijos siūlo galas? Kaip ten bebūtų, šie apyniai davė salsvą, apelsininį kvapą, ir kiek labiau karamelinį, greipfurtinį, maloniai aštroką skonį. Kadangi nežinojome laukinių apynių stiprumo, dėjome jų gana daug (kaip rekomenduojama, maždaug 4 kartus daugiau nei kultūrinių), ir rezultate turėjome tikrai stipriai apyniuotą alų, panašiai kaip IPA (Indian Pale Ale).

Igalinos ir Kintų laukinukai

Ignalinos ir Kintų laukinukai

Ikvėpti škotų ir žemaičių panašumo, receptą sudarėme panašų i ‘Scottish 80/- Export’ stiliaus alaus. Rezultate gavome naują rūšį, kurią pavadinsime Samogitian Export!

Daugiau foto – galerijoje.

—–

‘Raškažinis’, one of our brewed ales this year that gained most popularity.  It’s something we will call from now on a ‘Samogitian Export’ style, inspired by it being a crossover of Scottish 80/- Export, American Amber and IPA, with more emphasis on hop bitterness. We hopped it with two completely different types of local wild hops, picked in far apart regions of Lithuania – Ignalina National Park and Kintai.

The Kintai hops definitely was a winner and big surprize with its powerful citrus aroma, providing a fantastic grapefruit-ish, slightly spicy flavor with tones of caramel (we added some caramel malt, but not that much for it to be so pronounced). Perfect thirst-quencher and satisfying, interesting taste.

The area where we picked the hops used to be German lands, like all German lands bearing strong beer brewing tradition until WW2. There’s not much information about brewing history of this area available (but we are going to investigate more soon). Is it possible that we managed to find the survival hops sort? We hope the Association of Hop Growers of Lithuania will help us to research and find it out.

Check out the gallery. Damn, I’m so inspired I’m thinking to use a photo of this one’s head as a header for this blog:)