Skaitome eilinį straipsnį iš pasipylusio srauto, apie apverktiną mažųjų alaus daryklų padėtį: Mažuosius aludarius prislėgė didysis akcizo tarifas.
Pirmiausia, pasikartosiu, už ką yra Tikro Alaus Draugija: kokybę, įvairovę, saikingą vartojimą, tradiciją, inovaciją, vartotojo teises ir smulkųjį verslą, kuriam artimos šios vertybės. Todėl norime ir to, kad mažosios alaus daryklos išliktų ir gamintų kuo įvairesnį ir kokybiškesnį alų. Šioms darykloms yra sunku konkuruoti su didžiaisiais gamintojais, todėl joms reikia palaikymo ir akcizo nuolaida būtų logiškas palaikymo būdas.
Tačiau tai tikrai nėra panacėja. Spaudoje regime eskaluojamą vieną temą, kuri tampa atpirkimo ožiu už visas kaltes. Panašu, kad akcizas tampa vienu tokių ožių. Kodėl? Ogi pakalbėkime skaičiais.
Dabar alaus akcizas yra 8.5 lt/1% ABV/100 l – t.y. 21 ct už 0,5 litro butelį nestipraus, 5% alaus (anksčiau šis akcizas buvo 9 ct). Taigi akcizo prasme puslitris alaus mažiesiems gamintojams pabrango 12 ct. Nemažai, bet nepanašu į tokią tragedija, kuri priverstų atleisti pusę darbuotojų ir uždaryti pusę daryklų.
Tuo tarpu, 9% stiprumo alui akcizas jau būtų 38 ct pusei litro o tai jau išties žymi stipraus (bet pigaus – kad įpirktų tikslinė grupė) alaus kainos dalis, ir akivaizdžiai kerta per kojas tiems, kas tokį alų gamina/pardudoa.
Kita vertus išvis įdomu koks stipraus vs nestipraus alaus pardavimų rodikliai. Tokia statistika tikrai egzistuoja supermarketų lentynų skaičiuotojų kompiuteriuose, tad jei kas iš prieinančių pasidalintumėte (konfidencialumą garantuojame), būtume dėkingi.
Taigi, išeitų kad akcizo pakeitimas ir visi tie skundai iš tikrųjų būtent dėl stipraus alaus rinkos? Tai patvirtintų mūsų nuomonę, kad mūsų mažieji aludariai patys sau duobę išsikasė su tuo stipriu alumi – tiek įvaizdžio, tiek rinkodaros (ir kainodaros) prasme. Tada, kas toliau?
