Kai vienos knaipės Vilniaus mieste užsidaro, kitos knaipės Vilniaus mieste atsidaro! Štai netoli Aušros vartų vietoj (ne)jaukioje prieblandoje skendėjusios „Ibiš Ložės“ atsidarė vaiskiai šviesus vokiškų patiekalų restoranas „Bunte Gans“. Aišku, kaip neužsuksi paragaut tikro vokiško alaus…
Į Vilniaus senamiestį atskrido vokiška žąsis
Kol tikras šefas vokietys (buvom sutikę tarpduryje! sveikinomės!) siautė virtuvėje, net ir paprastą darbo dieną į vokišką restoranėlį rinkosi svečiai. Viename kampe žymiausias dizaineris su nauju draugu, kitame – verslininkai su parduodamų verslų brėžiniais, trečiame – svečiai iš užsienio su gidu, na, o ketvirtame – mes. Įdomu tai, kad tą vakarą matyt net kelių kompanijų Wuensche hatten keine Grenzen, todėl ponai užsisakinėjo kiaulių galvas, kurias jiems mikliai nešė padavėjai. Na, bet nuo interjero – prie alaus…
Restorano freskos ragino lėbauti
„Bunte Gans“ alaus asortimentas jokių vaiduokliškų ar vienuoliškų eksperimentų nežadėjo, tik patikrintus vokiškus karius. Kaip ir turi būt. Pirmoji gretoje radome „Warsteiner“ – lagerinio alaus gintariniai saldžią klasikų klasiką, kurios karštą vasaros dieną norisi išgerti gerą dešimtį … ne vieną bokalą alaus. Po varštainerio –Auf Ihr Wohl!– sekė „Tucher Helles Hefeweizen“ iš Niurnbergo – vokiško kvietinio klasika, kurios skonį prisiminsi – kaip visad prisimeni pirmosios vaikystėje kramtytos ančiuko donaldo kramtuškės skonį. Ir pagaliau iš Mainco miesto, pasauliui davusio Gutenbergą ir spausdintinį žodį – „Schöfferhofer Dunkles Hefeweizen“– tai yra populiariausio Vokietijoje kvietinio alaus tamsioji atmaina, pasižymėjusi ir visu tuo vaniliniu – bananiniu lengvumu tai mikliai slidžiai nugarmėjusi į gerklę.
"Koks skirtumas kas ant taurės? Svarbu, kas joje..."
Na, bet kas be ko „Gans“ sugebėjo ir šokiruoti… Tai yra, kai paprašėme minėtą Schöfferhofer atnešti kvietiniam alui skirtoje taurėje, mus pasitiko nuoširdus padavėjo prunkštelėjimas – mat ko įsigeidė, jam Tucher bokalas su rankena netinka. Negalim sakyt, kad tai buvo nemandagus jaunuolis – ir „Prost!” sakyt išmokė, ir štrudelį parekomendavo, ir nepamiršo paklaust, ar špinatų sriuba skani buvo. Kad tai turbūt kažkokia bendra knaipės politika – išdavė prie baro pūpsančios stirtos firminių vokiško alaus padėkliukų. Turbūt laukiančių, kol koks nors dar nežinia ko norintis kvailys paprašys, kad jie būtų padėti ten, kur pagal alaus pateikimo kultūrą ir priklauso – po bokalu ar taure.
Nors staltiesę apliejau, padėkliuką sutaupeu...
We visit „BUnte GAns“ – a new German -styled restaurant in Vilnius Old City (Aušros Vartų 11), which serves „Warsteiner“, „Tucher Helles Hefeweizen“ and „Schöfferhofer Dunkles Hefeweizen“. And also, some pigs heads..
Niežti pasidalinti su kitais?
Reikia pridurti, kad padavėjui reikia labai aiškiai pasakyti alaus rūšį, kitaip vietoj dunkelweisso vistiek gali atnešti baltą kvietinį, kaip man ir nutiko.
Vienok, aptarnavimas draugiškas ir paliko bendrą gerą įspūdį, alaus kainos padorios (beveik tokios pat kaip ir vietinio birzgalo), o ir maisto taip pat. Maistas vokiškai užpildantis ir skanus, kažin ar dėl to, kad iš vokiškų produktų (jautieną ir dešreles jie veža iš Vokietijos), ar kad vokiečių šefo daryta?
Tiesa, padavėjas sugebėjo iš mūsų išpešti šokoladinio alaus receptą, kurį čia pat jam ir užrašėme. Pažadėjo, kad neužilgo jo išvirs. Žiūrėsim:)
Tai jau taip. Draugiškumo tenai netrūktsa. Kad tik neperaugtų į familiarumą :)
Dėl alaus… Kažkada šofenhoferio neturėjo, o vietoj šviesaus tucherio siūlė varštainerio.
Anyway, džiugu, kad tokia vieta atsirado. Linkim ilgiausių metų, o tada žiūrėk, gal ir šokoladinio alaus išvirs :)
Sveiki, uzsukite paragauti Lietuvoje visiskai naujo nefiltruoto bavarisko “ERDINGER WIESSBIER”
Teko ragaut butelinio “Schöfferhofer Hefeweizen Hell” – labai geras alus. O va “Schöfferhofer Kristallweizen” nerekomenduočiau – perdaug išvalytas ir išgrynintas, susidaro įspūdis, kad geri bealkoholinį alų.
Beje, “Bunte Gans” meniu “Schöfferhofer” nebesimato.