Bičiulis iš komandiruotės parvežė dovanų butelaitį vietinio alaus – kokio dar nebuvau ragavęs. Tai turbūt tik kupiškėnams ir žinomos daryklos “Kupiškėnų Alus” “Pivorių” versija.
Bet ką aš žinau apie Kupiškį? Kad jis “Šiaurės Lietuvoj”, taigi alaus kraštas. Kad mūsų blogą skaito kupiškėnai – kartą susipažinome su jais per alaus degustaciją. Jie papasakojo, kad Kupiškio krašte, ar tik ne Šimonyse, senoliai virdavo alų ir su įkaitintamis akmenimis. Šimonys mažas kaimelis, bet jame tyrimą apie alaus daryma yra darę ir lietuvos etnologai (yra išspausdinta “Liaudies kultūros” žurnale).
Dar pasirodo, kupiškėnai turi paprotį, “arklio girdymas ir statymas”:
… buvo keturiolika statinių naminio alaus. “Šventė su šokiais ir dainomis vyko tris dienas. Žinoma, ne visi sulaukdavo saulės tekant – dažniau ji pati kažkaip patekėdavo, tačiau energijos, kaip ir alaus, užteko net… arkliui pakelti. Mat buvo toks nuotykis: vienas vietos pivorius, skubėdamas į šventę iš Kupiškio turgaus, visą kelią šuoliais ginė savo arklį. O karšta buvo vasara, gyvulys ištroško ir kelionei pasibaigus pulte puolė prie šulinio, šalia kurio stovėjo pilnas kibiras. Tik ne su vandeniu – su biržietišku alumi… To vieno kibiro arkliui visiškai pakako – jis taip ir nuvirto šalia šulinio. O mes bendromis jėgomis jį, beviltiškai griuvinėjantį, vis bandėme pastatyti ant kojų – štai toks išėjo neplanuotas išleistuvių atrakcionas”, – pasakoja A. Zurba. (Veidas)
A tiesa, tai apie tąji gi… alų. Kai jis butelyje su keraminiu kamščiu, kaip šis, tai maloniai nuteikia. Stiprumas 4.7%, kas gan nebūdinga šiauriečių alkoholio bomboms. Matyt bus skirtas “užsieniečiams” iš likusios Lietuvos.
Supylus į bokalą, atrodė ne ypač apetitingai. Subėgo ir mielės nuo dugno(alus gyvas ir nepasterizuotas), tad stikle mačiau šieno spalvos drumstą skystį su mažai putos, panašiai kaip Kurklių “I.O. Boiko”. Nors draugai sakė, kad šitos mielės skoniui įtakos nedaro, bet man labiau patinka skaidrus alus. Kvepia mielėm bet ne apyniais. Užtat skonyje nors ir neįkyrius, apynius tikrai atpažinsi. Tačiau keistas dalykas. Su bičiuliu žvalgėmės ir stebėjomės – skonis tarsi miežinio, bet tarsi turi kažką ir kviečio. Ir ar elis, ar lageris, sunku atskirti. Beje, neturi to kaimietiškiems alums būdingo kaip mėgsta sakyt Čiobiškis, “tvarto” kvapo.
Žodžiu alus neįprastas, tačiau mielai geriamas. Šios daryklos produkcijos galima rasti ir Trakuose, alk. gėr. parduotuvėj prie J. Nepomuko skulptūros.
– – –
I pop a bottle open of yet another ‘Lithuanian Northern’ beer, this time from “Kupiškėnų alus” brewery. Straw coloured, bottle conditioned and cloudy from the yeast it gives not much of aroma or head, but moderate hop bitterness and somewhat barley-wheat character. Generally a pleasent pint.
Niežti pasidalinti su kitais?
haha, kietai:
“Matyt bus skirtas “užsieniečiams” iš likusios Lietuvos.”
“Beje, neturi to kaimietiškiems alums būdingo “tvarto” kvapo kaip mėgsta sakyt Čiobiškis.”
Abu užskaitau :)
Dar pasirodo, kupiškėnai turi paprotį, “arklio girdymas ir statymas”:
klaida .. vaziavo is kupiskio turgaus …
Autorius A.Zurba yra birzietis ir tas vietos pivorius yra birzietis
Tik ne su vandeniu – su biržietišku alumi…
prie ko cia kupi5kenu tradicijos ..?:) klausimas straipsnio autoriui :)
na gerai, čia pritempiau tą istoriją, kad nebūtų nuobodu tik apie vieną butelį alaus skaityt:)
Dar vienas pastebejimas del tu mieliu ir spalvos. Gal reikejo alui leisti “pailseti” po ilgos keliones automobiliu kelias paras saldytuve ir jis butu vel graziai isskaidrejes.
Mariau, tiesą sakant jis buvo išskaidrėjęs, bet bičiulis alaus mėgėjas paaiškino, kad su mielėm jis skanesnis ir kai atėmiau iš jo butelį, jau buvo per vėlu:)
aaa, nu dabar suprantama :) tik del to “per velu” – kelios paros ramiai ir jau vel ne per velu :D kantrybes reikejo truputi :))
Ilgokai teko laukt ramtyno publikacijos apie Kupiskenu “Pivoriu” alu… na, bet kokiu atveju malonu, kad lengvai nustebino pats skanis :) be to sitam alui zinau naudojami lietuviski apyniai.
Domantai, tai kad iki šiol to ‘Pivorių’ niekaip nepavyko gaut.
O dėl apynių, gal žinai kokią apynių veislę naudoja?
Gražiai atrodo, seilė tysta… O truputis užsilikusių mielių man irgi skanu :)
Jei neklystu “marynka”
Domantai, Marynka nors ir labai geri apyniai, bet esu tikras, kad lenkiški. Vienok vien tai kad jie Lietuvoj auginti, jau didelė egzotika!
Ačiū už info apie parduotuvę Trakuose – kaip tik šiandien ten būsiu, reikės paragauti ir šito egzotiško alaus!
Patikrinau Trakuose tą “krautuvę” netoli nuo J.Nepomuko skulptūros. Šito alaus ten nerasta. Bet radau Butautų dvaro šviesaus ir tamsaus alaus puslitriniuose ir litriniuose buteliuose – ties juo ir apsistojou :)
Arba aš ne toje parduotuvėje buvau (nors daugiau parduotuvių ten aplinkui nemačiau) arba informatoriai kažką sumaišė – buteliai tai juk panašūs.
Šiandien teko paragaut šio Kupiškėnų alaus. Skonis iš tikro neša į kvietinį. Alus geras – vertas dėmesio,.
G.V., gal išgėrė ten Trakuose tą alų?:)
Parduotuvė ta, mediniame name įsikūrusi ir vadinasi “gryčia”, Būtautų ten buna visada, o vat Kupiškio šventinį ten pirkau rugpjūčio viduryje, turėjo jie 12 butelių, kuriuos visus tada ir nupirkau. Daugiau jo niekur nesu matęs.
taigi važiuokit Kupiškin ten prie Maximos yra tas bravoras, alus ne tik 0,5 l buteliuos ,bet ir ”Šventinis” 0,75l buteliuose taip pat ir pilstomas, o istorijų apie kupiškėnišką alų patikėkit daug yra tik reikia nepatingėt ir pasidomėt iš vietinių,iš senovės gal alaus virimo tradicijos net gilesnės nei biržiečių, tačiau ten paprasčiausiai bravorų oficialių daug yra:)
radau gi Mindaugo Maxutėj šitą vakar – ne veltui po kelių mėnesių į prekybcentrį užsukau!
Geras alus yra tas, kai vienos stiklinės maža- dviejų perdaug.