Gipsy briūveriai ir Kanto auksinis
Alaus gykams šis terminas jau gal kiek ir pabodęs, o nežinantiems, gipsy brewing arba “čigoniška aludarystė”- tai salyginai naujas bendradarbiavimo konceptas, kuomet savo alaus daryklos neturintys gamintojai sukuria receptūrą, technologiją, suranda reikiamus ingridientus ir su bravoro aludarių pagalba arba patys vieni, pagamina alų. Griežtai kalbant, ši praktika skiriasi nuo kontraktinės aludarystės, kuomet samdomas aludaris sukurti alų pagal kontraktą. Taip pat nemaišyti su elementariu alaus pervardinimu, kuomet eilinis bravoro alus parduodamas kitu vardu ar kita etikete. Pastaroji pseudo-praktika paskutiniu metu ėmė ypač populiarėti Lietuvoje, kuomet vis naujame alubaryje pasimetęs barmenas bando įtikinti: “mūsų alus verdamas pagal specialią technologiją nežinau kokiam bravore.”
Gipsy brewing pradininkais laikomi danai Mikkeller, iš namų persikėlę į svetimą bravorą 2006-aisiais, o šiandien tapę bene žymiausia benamės aludarystės ikona pasaulyje. Apie Mikkeller ne kartą buvo rašyta, pakaks:) Šiandien tokių perėjūnų netrūksta JAV (pvz. Stillwater Artisanal, Pretty Tings) ir Europoje (pvz. šį savaitgalį mus aplankę Wiper&True), net tokiose egzotiškose šalyse kaip Švedija.
Šiuos klajojimus po bravorus ir patys pradėjome 2010-aisiais. O šiandien su malonumu pristatau jau penktą projektą – Herkaus Kanto Auksinį elį, išvirtą kartu su Panevežio alaus darykla. Kaip jau minėjau, tai asmeninis tribute’as šiam buvusiam lokalui mano mylimame Klaipėdos mieste, ir jame dirbantiems ir besilankantiems draugams bei artimiesiems. Sveikinu Herkų Kantą už antrus metus!
Ta proga norėjosi pradžiuginti kažkuo vasarišku, kas numalšintų troškulį, būtų lengvas, tačiau turėtų stiprų charakterį, skonį ir aromatą. Silpname, negazuotame aluje ypač jaučiasi medžiagų kokybė ir paprastai į tokį alų nėra lengva sudėti daug skonio. Tad panaudojau ką tik atvežtą, sandėlyje negulėjusį, gerai užsirekomendavusios mažos vokiškos šeimyninės salyklidės Rhön Malz salyklą ir seną britiškų apynių veislę Brewers Gold bei angliškas elio mieles. Alkoholio tūris: 4%, kartumas: 30 IBU.
Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio alaus, ypač bravoro aludariui Arvydui, be kurio įrangos valdymo žinių būtume net nepajudėję iš vietos, technologei Vitalijai, bravoro savininkui Žilvinui ir alaus kolegai Simonui. Žemiau – kelios foto iš proceso.
Jau nuo praėjusio penktadienio šis riboto kiekio elis (jo buvo pagaminta 970 l) pilstomas to paties pavadinimo bare Klaipėdoje, o nuo ryt poryt (liepos 19 arba 20) – jau ir Vilniuje, “Marse” ir “Špunkoje”. Į sveikatą!
[nggallery id=2]
19 Responses to Gipsy briūveriai ir Kanto auksinis
Komentarai
- Martin. M on Lithuanian Countryside Yeast Tales
- Danius on Naminis alus
- Thomas on Apie
- Thomas on Vilkasalės alus
- Peter Rowswell on Lithuanian Countryside Yeast Tales
Kategorijos
- Alinės (42)
- Aludarystė (96)
- Bravorai (4)
- Apyniai (19)
- Bendra (132)
- Eksperimentai (32)
- Filosofija (2)
- Istorija (51)
- Kalendorius (16)
- Maistas (18)
- Ragaujam (57)
- Renginiai (44)
- Salyklas (5)
- Šalys (112)
- Austrija (2)
- Azija (3)
- Belgija (9)
- Britų salos (20)
- Čekija (16)
- Danija (4)
- JAV (13)
- Kaimynai (23)
- Kanada (1)
- Kitos salos (2)
- Lenkija (8)
- Olandija (4)
- Pietų Amerika (1)
- Švedija (1)
- Vokietija (9)
- Stiliai (127)
- Belgian style (10)
- Dunkeliai (7)
- Ekstremalūs (2)
- Eliai (23)
- IPA (6)
- Kvietiniai (12)
- Lageriai (20)
- Lambikai (7)
- Lietuviškas (56)
- Porteriai (18)
- Stautai (9)
- TA Laboratorija (12)
- Uncategorized (1)
Ar buteliuose šis alus bus?
Apie 150 l bus supilstyta į butelius.
tikiuosi kad buteliuose bus galima isigyti ir Panevezio Spunkoje.
nu kiek galima!!! atvezkit alaus ir i Kauna!
bandom, tik kad kauno barai sako kartaus alaus nenorį, esą kauniečiai tik saldų mėgsta. ar gali taip būt? :-)
Eik tu, o kas cia taip sake? Aisku, (apsi) pilstytojui geriau tokie eee neypatingi salsvi alus kaip Girinis, nei karti naujovė :)
Na, pvz Širvėna-Taura sakė, esą jų alaus nelabai nori barai, nes publikai “per kartus”. Kita vertus net Vilniuje Marks&Spencer pardavėjai Simonui sakė, kad angliškų elių publika ne ypač vertina, netgi skundžiasi, kad “per daug apyniuoti” (sic!)
Na bet nieko, pagydisim šitą menką neišprusimo ligą su laiku:)
Aaa nu šitaip suprantama, man irgi prekiaujant eee eksperimentiniu alumi Ukmergėje visi sakė, kad kartus. O štai “Davra” labai gerai pirmieji suprato saldų lietuvio skonį. Tačiau kad negalėtų bėgti iš vieno bent krano viename bare kuriame apyniuotas, liūdna. Aišku, tada atgabenimo kaštai…
Gaila, kad tokios žinios pasiekia.
Negi bačkos nesugebėsim Kaune įveikti?
Privalot vežt ir į Kauną:). Reikia juk vartotoją ugdyti. Kitaip negalavimas pereis į lėtinę formą… Pereisim visi “ant Švyturio”.
gerai, bandysim gydyt;) koks baras būtų tinkamiausias tokiai operacijai?
Taip, klausimas geras. Lengva rašinėti „atvežkit“. Nepažįstu savininkų. Tad sėdžiu „ausis nuleidęs“…
Kaziui ir kitiems – galiu pasidžiaugti, pirmadienį (rugpjūčio 11) Kaune, bare “Kultūra” (Donelaičio 16) bus pokštelta pirmoji “HK auksinio” bačkutė. Parašykit ar su puta ir ar gerai atšaldytas.
Dėkui už žinią!
Nepasisekė paragauti. Nespėjau nei “ant pirmos”, nei “ant antros bačkos”. Kauniečiai ir miesto svečiai jau buvo išgėrę iki paskutinio lašo. Gaila.
Ciobiskis rase kad prekiavo Ukmergeje.as pats is Ukmerges ,bet niekur neteko matyti tokio alaus nebent kokioje sventeje kurioje as negalejau sudalyvauti.o kas liecia Kauna,juk nebutina vesti i koki bara ,juk pradziai galima butu pardavineti alu ir kokioje nors pilstytuveje,kuriu Kaune nemazai,pvz kad ir Pivoriuje,ten pas juos buna ivairaus alaus.
Robertai, asmeniškai aš manau kad geram alui ne vieta plastike. Todėl – o ir todėl kad jo mažai pagaminta – pilstyklėse jo nebus. Tačiau bus stikliniuose buteliuose už savaitės kitos, o publikai pageidaujant greit ir viename Kauno bare iš krano! Painformuosiu čia.
As tik vienoj sventej prekiavau ir tik viena eksperimentine statinaite is Ramtyno gauta Ukmergej :)
as suprantu kad geram alui ne vieta plastike.bet kaip suprasti toki bajeri,kuris buvo Pakruojo festivalyje.tenai ir Uzupio elis,ir Humululu IPA,ir rudasis Biteris,visi buvo parduodami vieno litro plastike.
Kaip suprasti, reikia klausti aludarių:) Aš galiu kalbėt tik už savo alų, tad štai – jį pilstyt į plastiką atsisakėm. Aišku, jei reiktų realizuot didelį kiekį, tai būtų ekonomiškai skaudus sprendimas, nes deja, plastikas jau tapęs savaime suprantama ir net ne tik kad priimtina – vos ne pageidautina tara. Todėl stikle pardavimai būtų mažesni. Manau kad panašus būtų ir aukščiau minėto alaus gamintojų atsakymas.
kas liecia kodel alus buvo pardavinejamas plastike,tai cia musu seimunu nuopelnas.sventese negalima pardavineti alaus stikle,taip atseit del saugumo.is vieno puses nori is vis isguiti plastika,o is kitos puses patys skatina.