Lietuvoje tikro alaus atrasi netikėčiausiose vietose. Vakar, paskutinę savo kelionės dviračiu aplink Kuršių marias dieną, papuoliau į žvejų šventę Juodkrantėje. Karštoje dienos saulėje ratu sukosi daug senyvų šokėjų porų, o šventės MC nesėkmingai ragino prisijungti ir jaunimą.
Gerai įraudę ir linksmi šokėjų veidai bei ypač lankstūs tokiam amžiui judesiai išdavė netoliese esant jaunystės eleksyro. Ir išties, savo dideliam džiaugsmui, čia pat pastebėjau namuką su užrašu “Alus Kaimiškas.”
- Pasakų namelis Juodkrantėje
Stende – pilstomas dviejų rūšių alus – “Apynio kaimiškas” ir “Medaus”, bei salyklinė gira. Stendą aplipę pirkėjai, o prie statinių triūsiantis “Apynio” darykos aludaris Vytautas vos spėjo prakaitą braukti.
- Aludaris Vytautas
Užsisakau “Apynio kaimiško” bokalą. Gintarinės spalvos, nestiprus (5%), putotas, skonis nesudėtingas, gaivus ir labai “gyvas”, apyniai vos jaučiasi. Tipiškas ir panašus į kitus lietuvišus “kaimiškus” alus. Ekspromtu paimu trumpą aludario dienos interviu iš plušančio Vytauto.
TA: Tai kur įsikūręs jūsų bravoras?
Vy: Tigi Pakaunėj, netoli Vaišvydavos.
TA: Ar ten galima užsukti, įsigyti alaus?
Vy: Žinoma.
TA: Iš kokio salyklo gaminat alų? Gal pats salyklą darotės?
Vy: Nu jau, kur ten pats darysies. Nepakonkuruosi su Maltosa, ar ten tuo Prunskienės švogerio… (pavadinimo nenugirdau – aut.). Tik dvi įmonės Lietuvoj daro.
TA: Tad perkat salyklą iš Sulivestos?
Vy: Taip. Oo.. tai pats ką atstovaujat?
TA: Alaus mėgėjus. Norėčiau kažkada užsukt pažiūrėt, kaip alų darot.
Vy: Tai prašom, tik nekasdien verdu.
TA: Jaučiasi apyniai. Gal pats juos ir auginat?
Vy: Tai kur tau alus be apynių! Nee, kur ten pats.. tigi maišo reiktų apynių, jei daugiau norėtai išvirt. Ten pat perku.
Šiuo momentu vėl užplūsta pirkėjai, tad tuo tarpu užsisakau “Medaus” alaus. Šis alus kiek stipresnis, 5.9%, skaidrus, rudos spalvos. Kaip išduoda pavadinimas, jaučiamas pakankamai stiprus medaus skonis ir aromatas. Matyt, medaus dėta fermentavimo pabaigoje, kitaip didelė dalis jo būtų perdirbama į alkoholį ir skonio liktų mažiau.
Šiaip jau nesu didelis medaus aluje gerbėjas. Tačiau šįkart mane sudomina gana ryškiai jaučiama ir saldumą labai sėkmingai balansuojanti rūgštelė, žoleles primenantis prieskonis. Kyla klausimų.
TA: Medus gerai kvepia, gal pabaigoj dėjot?
Vy: Taip, brandinimo stadijoje.
TA: Jaučiasi ir dar kažkoks skonis.
Vy: Aha (šypsosi ir pabėga prie pirkėjo; netrukus užsisakau dar vieną bokalą)
TA: Tad ko ten dar pridėjot?
Vy: Negaliu sakyt… (šypsosi ir vėl pabėga)
Tai toks vat paslaptingas “Apynio” alus. Pabaigai – trumpas video reportažas.
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Nepasakei, kad tarptautinės aludarių dienos proga, galėtų būti ir atviresnis? :)
Buvau sutikęs šį poną aludarį pernai metų dainų šventės folko dienos Sereikiškių parke. Buvo toks pats nekalbus :)
Prisimenant “Šnekučio” savininko skundimąsi, kad jam neleido alaus pardavinėti per Užupio šventę, man kyla neaiškumų, kodel vieniem leidžia, kitiem ne. Gal čia savivaldybių manevrai?
Beje, ant šio aludario namuko didžiavosi “Kulinarinio paveldo fondas” ženklas. Kiek pavyko rast internete, tai VšĮ, 2001 metais įsteigta “tradicinio maisto tyrinėtojų, maitinimo įstaigų, maisto gamintojų, ūkininkų iniciatyva.”
O čia 2003 m. interviu su KPF direktore: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=670&kas=straipsnis&st_id=2122
Rokai, Vaišvydava… Kauno kaip urbanistinio vieneto ateitis… o ten jau ir bravorai kuriasi. Pavadinimas aišku beviltiškas, webe informacijos nėra, bet žmogus jau sumaniai užsidėjo Kulinarinio paveldo ženklą, ir, apmirus “Unijos” ir “Stumbro” kaip gyvo alaus teikėjų veiklai, gali sėkmingai užimti nišą pvz. Kauno regione. Jau nekalbant apie folklorų ir velnių festivalius.
O kam ir kada leisti per šventes prekiauti – tai čia tikrai savivaldybių atatinkamų skyrių tūsas. Negi neskaitei kaip per naktis stovima prie leidimų prekiauti per Jūros šventę :) ?
Tas tiesa, kolekcionieriams irgi nelengva su situ aludariu susisiekti…etiketeje esantis telefonas neatsako, alaus parduotuvele savaitgaliai nedirba…
Pries 3 savaites sestadieni buvau nuvaziaves (tiesa, 20 min. ieskojau, nes vietos nepazistamos, zemelapio neturejau), tai parduotuvele dirbo, etikeciu paprasiau- dave po egzemplioriu, visu 3 rusiu alaus nusipirkau, gerokai mazesne kaina nei cia nuotraukoj parodyta, tai labai patenkintas likau.
Beje, skaniausias pasirode tas ju pigiausias ir paprasciausias alus- Apynio.
Arai, o ten tik parduotuvėlė, ar yra ir baras, kuriame galima prisėsti, alaus paragauti?
Beje, čia kaip suprantu, visos šios daryklos etiketės: http://www.daralaus.puslapiai.lt/Apynys/Apynys.html
kaip cia pasakius, kad ten kabakas butu, tai nepasakyciau, bet 1 staliukas yra, galima vietoje pasedet, padegustuot. bet aplinka tai kaip mazoj parduotuvelej.
na, del kainos, tai ner ko lygint kurortine su gamykline… pernai Nidoj per senoves amatu festivali irgi kazkoks kaimishkas alus po 10 lt ejo…
Gal kas žinot ar Klaipėdoj yra naminio alaus parduotuvėlių?
Del kainos, tai naminio alaus savikaina nors ir nedidele, visgi ji zinoma didesne, nei masiskai gaminamo alaus (kuriame dar ir sutaupoma medziagu ir laiko, naudojant ivairias spartinancias chemines technologijas).
Naminio alasu savikaina gali but maziau nei litas uz litra – tokio bokala tau parduos uz 2-3 litus, o Birzu/Pasvalio rajone yra iprasta, kad naminis alus vietiniuose bariukuose kainuoja 0.80-1.20 Lt.
Bet jei naudosi daugiau arba retesnius salyklus, apynius, sudetingesne technologija, idesi daugiau darbo, tada rezultate zinoma savikaina kils. Pavyzdziui, darant FreeBeer alu (zr. http://tikrasalus.lt/2008/05/22/lietuviska-freebeer-versija/), jo savikaina buvo 15 Lt uz litra…
Papasaky – del parduotuveliu, tai neteko tokiu aptikti, kol kas “Snekucio” filialas siam kraste neatsidare:)
Arciausia ka galima rasti is gyvo alaus ne IKI supermarketuose (kuriuose yra puikaus gyvo Gurmanu/Dvaro), butu HBH Juozas Palangoj, Vilkmerges HBH berods Kalotej (ant kelio i Kretinga), ir Virkstininku dvaro bravoras/pramogu centras ant Kretingos-Palangos kelio.