Medinės statinaitės nuojauta mane prisivijo trečiąją Kalėdų dieną, žygiuojant Šiaulių Brodvėjumi Vilniaus gatve, kur vyko tokia tipo liaudies mugė. Rašau “liaudies”, nes joje dominavo kiniški fejevjerkai ir moliniai jautukai. Kurie turbūt reiškė, kad kitąmet mums visiems teks labai sunkiai ir daug dirbti. Sunkiai dirbti teks ir Šiaulių daryklai “Gubernija”, jei ji kitąmet norės išvengti bankroto, bet daug kur mieste paliekami šio bravoro home label “Žalčio” buteliai liudijo ne tik jo stiprumą (9,5%), bet ir jį gaminančių ryžtą (“Žalčio” alus – buvo ir bus!” – skelbė šūkis ant etiketės).
Statinaitės laukia mugėje..
Bet štai! Vienas meistras siūlo kelias maždaug 20 l talpos medines statinaites su plieniniais kraneliais, kurių turbūt neatsisakytų daugelis namų aludarių skirtos įvairiems naminiams gėrimams išpilstyti, kaip paaiškino mūsų komentatorius … Pono iš karto paklausiau kainos, ir sužinojau, kad tokia statinė verta 320 litų. Kai paprašiau nufotografuoti – leido. Tačiau kai paprašiau meistro kontaktų, pas gerbiamą amatininką prabudo lietuviškas įtarumas ir tyliai be aiškiai ištarta buvo: “O kam reikia?” (Maždaug: – vistiek nepirksi… O gal net – dar nureketuosi tu mane :) ? – aut. past.) Pavyko tik sužinoti, kad nors statinaičių (ir kitų medinių baikų) gamintojas Lietuvoje ir dalyvauja amatų šventėse, didžioji dalis statinaičių išgabenama tiesiai į Vokietiją ir į Angliją.
...o ši - muziejuje
Pažintį su istorinėmis regiono medinėmis statinaitėmis pratęsiau Šiaulių “Aušros” muziejuje, o tiksliau Aušros alėjos rūmuose. Muziejus nors ir įsikūręs gražiame “smetoniniame” pastate, nelabai įdomus. Mat šiauliškiai vis negali apsispręsti ar Žiemgalai, ar Žemaitijai kadaise priklausė, todėl tarkime vietoj įspūdingos kruvino Saulės mūšio rekonstrukcijos ar kažko tokio įdomiausiu muziejaus eksponatu laikomas iš pelkės ištrauktas luotas…
Bet užteks karksėti! Štai gretimoje salėje įsikūrusi muziejaus Etnografijos ekspozicija, ir joje ištisa vitrina skirta grynai aludarystei. Nedidelė istorinė nuotrauka su besidarbuojančiu “žaldoku” ir visi eksponatai atskleidžia, kaip artimai mūsų naminė aludarystė buvo susijusi su medžiu – alus brandinamas, leidžiamas, košiamas, užkemšamas ir net geriamas (ekspozicijoje kabo medinis bokalas!) buvo iš medžio pagamintais įrankiais . Įdomu tai, kad eskponuojamos etnografinės medinės statinaitės taip pat buvusios negodaus dydžio – tos pačios apie 20 l talpos.
... ir bokalas - medinis!
Antrajame muziejaus aukšte siaučia šiuolaikinių liaudies meistrų išmonė, ir reikia pasakyti, kad ji nedaug kuo skiriasi nuo matytos kolekcijos – tokios pačios juostos, skaros, karpiniai, Užgavenių baidyklos… Gaila tik, kad į Žemaitijos tautodailės forumą “Aukso vainikas” šįmet aludarystės įrankiai nevažiuos… Gal medžio bokalams ir ne vieta šalia kryždirbystės meistrų darbų, bet vieną kitą nusibodusį šaukštą ar margutį ir pakeisti galėtų.
Ta proga belieka mums kreiptis į jus gerbiami mūsų nuolatiniai skaitytojai ar atsitiktiniai “Tikro alaus” lankytojai! Kas žinote, kur Lietuvoje dar gaminamos statinaitės alui saugoti ar kiti mediniai įrankiai aludarystėje naudojami? Kuo jie tarpusavyje skiriasi, kokios svarbiausios jų savybės ir į ką reiktų atkreipti dėmesį įsigijant ar užsakant nedidelės talpos statinaitę alui brandinti? Gal kas gali ir kainomis, kontaktais ar kitomis žiniomis pasidalinti… labai lauksime!
* * *
We visit “Aušra” museum in Šiauliai to explore the exhibits – various tools from wood used in the traditional beer making craft in the Northern Lithuania. Today, you can still buy a small woodel barrel for 90 eur in the local market…
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Aš turėjau kontaktą kažkokio bačkaus, reiks paieškot ir papublikuot.
Beje, alui laikyti bačka turi būt labai gerai padaryta, ir ne iš bet kokio medžio tinka. Geriausia ąžuolinė, o jei paieškosite internete, pamatysite, kad labiausiai pasaulyje vertinama Mėmelio (t.y. Klaipėdos) ąžuolo – apie tai jau rašėme. Skaičiau, kad tokią bačką reikia labai prižiūrėt, nes galima greit užveisti pelėsį ar grybą, kurio jau po to niekaip neišnaikinsi, ir visą ten supiltą alų gali “susmardinti”.
Apie britiškus alaus bačkavimo ypatumus ir kaip tai daryti namie galima paskaityt specialiai tam skirtame Craft Brewing Association puslapyje.
Nuotraukoje matomos statinaitės – tik naminukei, o ne naminiam alui.
:) Aš suprantu kad dalis mūsų postų tai neišmanėlio miestiečio nuotykiai kaime, bet kuo šios statinaitės tada skiriasi nuo iš akies žvilgsniu laaabai panašiu statinaičių muziejaus aludarystės stendo ekspozicijoj? Ačiū!
Aš šias statinaites irgi esu mates “gyvai” parodose, mugėse. Nuo alui skirtu skiriasi naudojamų lentelių dugnui ir šonams storiu, metalinių lankų grubumu, jos nelaiko didelių slėgių.