Šios dienos “Lietuvos ryto” numeryje UAB Ponoras užsakymu pasirodęs straipsnis “Chodovar” alus pripažintas skaniausiu čekišku alumi” ne tik nudžiugino, bet ir pažadino “žurnalistinį ” įtarimo jausmą… Ir tikrai – patikrinus šaltinius, biržiečių komunikatoriai tvirtai žengia mūsų didžiųjų aludarių nueitu “pusiau tiesos”, o kai kur ir visai melo sakymo keliu…
Toliau skaityti ‘Chodovar reklamą pradeda nuo “pusiau tiesos”’
Kažkur komentaruose jau kalbėjom, kad darant alaus ragavimo apžvalgas labai lengva yra pakliūti į nieko nepasakymo ir tuščiažodžiavimo arba banalybės pinkles. Visi tą pripažįstam ir stengiamės kuo paprasčiau ir suprantamiau alų apibūdint. Vienas kolega blogeris iš alumi garsėjančio Oregono, lengvai besišaipydamas iš grafomanų alaus degustatorių, sukalė trumpą aiškų alaus apžvalgų generatorių. Pažymi, ar alus tau patiko ar ne (o gal ir taip, ir ne?), ar labai putojo, ar ne (o gal ir taip, ir ne?), kokia buvo jo spalva (o gal jokia?), ir tau generatorius išmeta puikią, visiems alaus “žinovams” suprantamą apžvalgą.
Check this out. Really funny.
Kol TAD savo laboratorijoje prisiruoš išvirti belgišką saison alų, pagalvojau, gal reiktų jį trumpai pristatyti ir paaiškinti, kodėl mes jį taip pamėgom iš pirmo paragavimo.
Saison - tai nestiprus elio tipo alus, tradiciškai verdamas prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje – Valonijoje. Šis elis – valstiečių alus, kurį dirbantieji atsinešdavo į laukus atsigaivinimui derliaus nuėmimo metu. Kadangi Tikro alaus nariai neslepia savo prielankumo kaimui ir žemės ūkiui, tai ko gero ir buvo priežastis, kodėl pamėgom šį alų iš pirmo gurkšnio. Iš tikrųjų alus yra labai down to earth, kaip sakė p. Jacksonas. Mūsų ragautas Saison Dupont buvo tikrai smagus, pakankamai kompleksiškas, bet tuo pačiu ir lengvai geriamas elis.
Prisipažinsiu – neseniai teko (internete, aišku) ieškoti liaudies dainų apie alų, ir buvau tikrai nustebintas jų įvairove. Daugelį jų surado ir perdainavo mūsų folkloro, neofolko ir metalo grupės. Ne vienas žino tokius klasikinius hitus, kaip iš Dzūkijos (Mardasavo) kildinamas ir daugelio perdainuotas “Alaus alaus” arba taip vadinamas “Alutis” iš grupės “Arbata” repertuaro.
Pastaba: “Gourmet krautuvėlė” Klaipėdoje nuo 2010 metų nebedirba.
Klaipėdiečiai džiaugiasi, kad pagaliau ir jų miestas turi alaus vietą, į kurią galima nueiti nesiraukant dėl alaus ir aptarnavimo. Prie naujai rekonstruotu Danės krantinių, raudoname sandėlyje atsidarė “Gourmet krautuvėlė” -vyninė (!?). Joje 2 malonūs pilstomi dalykai - „Erdinger-Weissbier“ (9 Lt), ”Budweisser Budvar” (7 Lt).
Alus patiekamas gerai atšaldytas, tikruose induose. O po mūsų pastabos pradėjo pilti normaliai, virš ribos:)
Žinoma, Vilniaus-Kauno kontekste, tokia “naujiena” – mažmožis. Bet Klaipėdai tai viena iš malonių – nors ir brangių – išimčių, su mielu lauko kiemeliu ir vaizdu į Dangę.
Ačiū skaitytojui Klewui, atkreipusiam mūsų dėmesį į aludarių “gildijos” viešųjų ryšių akciją. Mūsų draugijos tikslas nėra kovoti su šia gildija ar didžiaisiais gamintojais. Tačiau vienas tikslų – vartotojų teisių gynimas, teisingas vartotojo informavimas, todėl brūkštelsiu.
Neypač ryški fotkė iš Saulius aiFono
Užsukau į svečius pas bičiulį Dainių, kuris grįždamas iš Karlovy Vary kino festivalio prigriebė čekiško alaus. Kad degustacija būtų prasmingesnė, atrinkome tik tamsų arba juodą alų. Jiems į kompaniją pastatėm ir mano vakar minėtą litrą Raudonųjų Dobilų alaus.
Pamasintas Užkanavės aludario Ruobuto pasakojimo, anądien nuėjau į “Alaus namus” specialiai tam, kad paragauti nesenai ten pradėto pilstyti Piniavos “Raudonųjų dobilų” alaus. Beje, trumpas nukrypimas – pirmą kart pamačiau, kad 9 val. vakaro šiame bare pusės rankenų ženklai būtų nusukti į šoną – alus “baigėsi”.
Dobilų alaus buvo, ir mieli draugai, aš turiu naują lietuvišką favoritą. Tamsios, raudonai rudos spalvos alus (nefiltruotas, bet skaidrus) iš rasoto bokalo susisunkė į mano poras per rekordinį laiką. Su malonumu mėgavausi kiekvienu gurkšniu ir neradau prie ko prikibti. Išraiškingas skonis, sodri spalva, ir – tai turbūt pirmas toks alus Lietuvoje – pagaliau pakankamas kartumas. Stipresnis, tačiau malonus apynių kartumas neužgožia kitų skonių, tarp kurių gal ir nelabai atpažinčiau raudonąjį dobilą, kurio žiedai pagal aprašymą, naudojami darant šį alų. Tiesa, aromate be apynių, jaučiasi ir kažkas žoliško, bet natūralaus (priešingai, nei Vilniaus aluje).
Akylesnis skaitytojas jau turbūt pastebėjo, kad TikrasAlus paleido Twitter srautą (matyti dešinėje puslapio pusėje.) Twitter yra socialinis įrankis, kuris mums pasirodė patogus, norint greitai paskleisti trumpas naujienas – tokias kaip aludžių skelbiamos akcijos, naujos alaus rūšys, alaus skaitiniai, iš kurių kaip ir neišeina pilnas šio žurnalo postas. Jei esate prisiregistravę Twitter, galite mus “sekti” (tą patį galima padaryti ir per RSS), o jei ne – retkarčiais užmeskite akį atsivertę TikrasAlus.lt .
Vieni negali “nulipti” nuo šio įrankio, kitiems jis – tik dar vienas informacinis triukšmas. Kaip bebūtų, Twitter’is migravo ir į tikro alaus pasaulį. Amerikos alaus žurnalas “Beer Advocate” rašo apie Kolorado valstijos alaus bravorą Odell Brewing, ką tik išleidusį alų, kurio gamybą visiškai nulėmė būtent Twitter fanai. Du mėnėsius ši gamykla Twitter’yje apklausinėjo savo sekėjus dėl kiekvieno būsimo alaus aspekto – stiliaus, apynių, salyklo, stiprumo, pavadinimo (“Blackbird“), ženklo ir net krano!
Vėliau visi alaus kūrėjai buvo pakviesti į alaus atkimšimo šventę darykloje.
Jau buvome pradėję manyt, kad Ponoras tik tampo mus už ūsų (ir kasų), reklamuodamas alų, kurio nėra parduotuvėse, bet prieš kelias dienas radau abu – šviesų ir juodą – patalpintus vieno iš Kauno Maksimos šaldytuvų lentynoje.
