Šiandien mūsų puslapiuose vėl svečiuojasi L. Čekanavičius, su dar viena alaus naujiena. Prieš paneriant į žodžių srautą tik priminsiu, kad biere d’abbaye – tai belgiško alaus, gaminamo arba inspiruoto Trapistų ordino vienuolyno aludarių, stilius.
—
Rugsėjis šįmet dosnus tikro alaus mylėtojams. Ką tik turėjome progą pagarbinti pirmąkart Lietuvoje apsilankiusį rauchbier (ir ne bet kokį, bet šio žanro klasiką, kitų “rauch’ų” primtaką), o štai ir vėl gera žinia: “Norfa” tinkle svečiuojasi belgiškas biere d’abbaye – vienuoliškas šaknis turintis “Grimbergen”.
Taip, tai visgi nėra vienuolių rankų gaminys, ne taip, kaip “trappistenbier” apeliaciją nešiojantys alūs. Nors šiais laikais biere d’abbaye dažnai žymi tik aludario pretenzijas į aukštesnės kokybės ir tam tikrus stiliaus bruožus (aukštutinės fermentacijos, stiprus, sodraus salyklinio skonio) turintį produktą, tačiau kai kurie Belgijos bravorai šį vienuoliškas šaknis žymintį pavadinimą gauna “pagal kilmę”, o ne “pagal nobilitaciją”. Tai tos alaus daryklos, kurių kilmė sietina su esamais ar kažkada buvusiais vienuolynais.
Viena iš tokių – ir tikrai ne paskutinėje vietoje esanti – yra “Grimbergen”, kurios šaknys yra Brabante, dar 1128 metais Šv.Norberto įkurtoje Grimbergeno abatijoje. Sąsajos su būsimu šventuoju – vien tai jau kalba už save!
Deja, bėgant amžiams ta abatija ir joje esantis bravoras buvo ne kartą išplėšti ir sudeginti. Tačiau kaskart abatija kaip Feniksas kėlėsi iš pelenų – pažymint tą gyvybingumą ir tradicijų tąsą, šiandien Fenikso simboliu puošiamos “Grimbergen” alaus butelių etiketės. Tiesa, šiandien “Grimbergen” serijos alutis verdamas jau nebe buvusios abatijos teritorijoje, o Charleroi mieste. Ir verda jį nebe šventieji tėvai, o pasauliečiai… ir bravoras jau priklauso net nebe belgams, o britams (Scottish & Newcastle gigantui).
O visgi: “Grimbergen” yra puikus biere d’abbaye pavyzdys. Iš šį vardą nešiojančios penkų narių alaus šeimynėlės gauname progą Lietuvoje skanauti du – “Blond” ir “Dubbel” (6.5%). Auksaspalvis “Blond”, kuris kvepia salyklu, obuoliais (gravenšteinais?) ir apynėliais, o burnoje prie tų aromato sužadintų ir skonio išpildytų lūkesčių dar prideda kažkokį salsvai aitrų pprieskonį (beje, anksčiau, prisimenu, šis “blond” buvo 6.5%, gi dabartinis variantas kiek priaugo “raumenų”: 6.7%). Tamsiai rudas, su rausvais atspalviais, “Dubbel” likeriu ir skrudinta kava padvelkiantį aromatą sutvirtina salsvas deginto grūdo skonis, kurį čia pat pasigauna švelnus apynių kartumas. Reikia tik tikėtis ir melstis, kad įkandin šių dviejų “žvalgų” Lietuvons atkeliaus ir kiti “Grimbergen” šeimynos broliai: Tripel, Optimo Bruno ir Cuvee de l’Ermitage. Ypač “Optimo Bruno” (10%), kuris yra mano megiamiausias iš šios šeimynėlės: nors spalvos (tamsiai rausva) sodrumu jis nusileidžia dubbel‘iui, tačiau skoninės jo savybės yra visa tai, kas yra dubbel‘yje, tik sodriau ir ryškiau – ir dar daugiau, negu tai! Tirštumas, vyniškumas, prieskoniškas poskonis. Mmm…
O kol laukiame likusiųjų – bėkime ir pažindinkimės su Grimbergeno “žvalgais”.
Panašūs įrašai:
Niežti pasidalinti su kitais?
Gera naujiena. Beje, Grimbergen blond buteliukais galima gauti Brussels Airlines skrydžiuose – kur pirmą kart jo ir paragavau. Tada jis man pasirodė kiek grubokas, o rūgštumas priminė vitamino C tabletę. Ieškosiu dubbel’io.
Paimsim paragavimui. Bet jau labai norėtųsi paragauti taip skaniai aprašyto “Optimo Bruno”.
Paprastai einant pro alaus skyrių mano akys visuomet ieško naujovių. Šiandien radau dvi naujo alaus rušis Norfoj, ir tai pasirodo buvo Grimbergen :)
Šauni apžvalga, iškart ragauti įdomiau :)
Tikėkimės ir toliau L. Čekanavičių matyti šio puslapio “turinio pildytojų” gretose!
Mes irgi paragavom. Patiko. Naujoje Norfos bazėje (savanorių) radom ir daugiau dar neragautų (bent mums jos buvo naujos) alaus rūšių.
labai patiko tamsus sis, Kaune shamrock pub’e ka tik ragavau. Parduotuvese reiks paieskot
Tamsu ir sviesu Grimbergena pilsto Pomodoro Vilniaus gatveje.