Škotų bravorui Brew Dog vis negana. Pavasarį pamušę alaus stiprumo rekordą su savo “Sink The Bismark”, jie perspjovė patys savę, pamušdami savo pačių rekordą nauju alumi kurio stiprumas net 55% alk., butelio kaina viršija 500 svarų (apie 2000 Lt). Maža to, jo pakuotė – mirusių žvėrelių iškamšos. 12-kai butelių buvo panaudoti 9 šermuonėlių, keturių voverių ir vieno zuikio lavonėliai. Pavadinimas? “The End Of History” (“Istorijos Pabaiga”).
“Istorijos Pabaiga yra ideali iškamšų darymo, meno ir aludarystės amato konceptualinė sąjunga,” – sakė James Watt, vienas iš dviejų BrewDog vyrukų. “Mes norime parodyti žmonėms, kad egzistuoja alternatyva monolitiniams korporatyviniams alums, supažindinti juos su visiškai nauju požiūriu į alų ir pakelti alaus statusą mūsų kultūroje.”
Nepaisant Brew Dog patikinimo, jog visi žvėreliai buvo nutrenkti kelyje mašinų, jie netruko sulaukti pasmerkimo iš gyvūnų teisių gynimo draugijų.
“Tai pavyzdys dar vienos kompanijos, laviruojančios ant priimtinumo ribos vien pigaus marketingo taktikos vardan”, – negailėjo karčių žodžių vienos šių organizacijų atstovė interviu BBC.
O kaip pats alus? Tai super stiprus belgiškas blonde, virtas su dilgėlėmis ir kadugiais. Alkoholio lygis koncentruotas, panaudojant ekstremalaus šaldymo technologiją.
Niežti pasidalinti su kitais?
na, kad šiek tiek makabriška tai tikrai
žiauru visom prasmėm. Kam man gerti 55 stiprumo alų iš dvėsenos, kai galiu sau siurbčioti kokį nors single malt viskį. Ko tai aš nepagaunu šituose effortuose:)
Alaus ipakavimas siaubingas ir slykstus. 55 ABV irgi idiotiska ideja alui.
Ne tik Verslo Žinios, bet ir Mikkeler sureagavo. Kas Kopenhagoje, galit aplnkyt ir pagirt arba apmėtyt kiaušiniais Brew Dog brewers.
– – –
Mikkeller Bar draws lots for the world’s strongest and most expensive beer
The event takes place on on August 26 and the beer is worth 6000 Danish kroner (around 1000 US $).
The Scottish brewery BrewDog has in the past years been getting lots of attention due to their extreme and untraditional beers , but no BrewDog beer has gotten as much publicity as the brewery’s latest fabrication, ‘The End of History’.
It does not only stand out as being the most expensive and strongest beer in the world, but has also been targeted by British advocates of animal rights while applauded by beer geeks around the world, because of it’s wrapping in the furry warmth of a stuffed animal.
Only 12 bottles of this intricate beer at 55% ABV and a sum of 6000 Danish kroner are released. One of those bottles will be given away at the Mikkeller Bar on August 26 and the founder of BrewDog, James Watts, will be there and draw for a winner of the competition.
From August 1 till August 26, guests at the Mikkeller Bar will receive a ticket for every beer they buy and thereby compete in the draw for the coveted beer. And obviously – the more tickets the better your chances are to win.
In addition, James Watts will host a tasting at the bar on the same night, serving some of the brewery’s most unique beer.
BrewDog Night at the Mikkeller Bar
Viktoriagade 8BC
DK-1655 Copenhagen V
August 26 from 20:00 to 02:00 CET
For more info please contact Mikkel Borg Bjergsø
labai džiugu, kad vargšės voverės nabuvo supūdytos ant kelio, o pagerbtos dekoruojant tokį išskirtinį alų. dabar jomis džiaugsis ne vienas žmogus. o juk ne kiekvienas mirtingasis palieka pėdsaką po galo. alus, kad ir kiek jis čia laipsnių beturėtų, tikrai gerai atrodytų ant lentynos ar židinio. juk ne gerti jis skiirtas
Na prabėgo dvi savaitės ir turim 60 laipsniu :) Alus vadinasi Start The Future :)
Tokioms kvailystėms, kaip tas dirbtinai koncentruojamas aluje alkoholis, nebus galo… Matyt, veliau bus prieita ir prie įprastinio alkoholio koncentracijos būdo – distiliacijos. Kokia nors seansacijų besivaikanti darykla distiliuos alų (gal net kelis kartus – distiliato distiliaciją, etc.), gautą rezultatą atskies kokiu mors alaus “skonio koncentratu” ir paskelbs apie naują “rekordą”: 70%-80%-90%…”alų”.
Kiti, speju, nueis dar lengvesniu keliu: pamegdžiodami portveino, madeiros ar chereso gamybos technologijas (juk irgi vynai, nors ir “pastiprinti”) , paprasčiausiai atmieš alų spiritu ir…bingo! Naujas “alaus stiprumo rekordas”!
Kvailos ir beprasmiškos lenktynės, kuriose tikras alaus (o ne laipsnių jame) mylėtojas nedalyvautų…
Linai, distiliuotas gėrimas nėra alus, o va koncentruotas šaldymu bent formaliai gali vadintis alumi, nes šalta koncentracija yra tradicinė (eis-bock). Šios lenktynės anksčiau ar vėliau turėjo įvykti jau vien tam, kad paskui visi apsiramintų ir vėl grįžtų prie skonio, o ne alkoholio kiekio parametrų gerinimo.
Taip, žinoma, kad distiliuotas gėrimas – tai ne alus. Ir atvirkščiai: jei nedistiliuota – tai ne degtinė :). (Todėl ir yra kvaila vadinti japonišką sake “ryžių degtine”. Arba “ryžių vynu”, nes vynas – tai raugintų _sulčių_ produktas).
Čia kalbu apie tradiciškai suprantamą distiliaciją: kai produktas verdamas, garinamas, o garai verčiami skysčiu.
Visgi, alkoholio koncentracija šaldymo būdu techniškai kalbant TAIPGI yra distiliacija! (Kartais ji taip ir vadinama: distiliacija šaldymu, angl. “freeze distilation”)
Beje, eisbock technologiją pasitelkia ir visokių “ice beer” gamintojai, tik jie vėliau ta savo gautą “bock’ą” vėl skiedžia tyru vandeniu.
Tačiau eisbock technologijos esmę sudaro ne tiek alaus sustiprinimas “alc. by vol.” prasme, tačiau naujo, pilnesnio alau kūno ir labiau koncentruoto [salyklinio] skonio išgavimas, kartu su ledukais pašalinant ir dalį apynių karčiųjų medžiagų bei grūdinių taninų. Gi komentuojamame straipsnyje aprašyti alaus “išvediniai”, regis, tą distiliaciją šaldymu naudoja tik vaikydamiesi stiprumo….
Kaip jau minėjau, tokiems tikslams galima būtų pasitelkti ir paprastesnę technologiją: alaus pastiprinimą spiritu :-). Juk taip gaminami portveinas ar madeira visgi tebėra vadinami vynais, taigi iš principo nėra kliūčių “krikštytą” alų tebevadinti alumi:~)
Geri pastebėjimai, Linai, ir visgi:)…
a) portveinas/madeira stiprinami alkoholiu pagal tradicinę technologiją, todėl jie ir gali vadintis vynu. alus tokios tradocijos neturi, bent jau man neteko girdėti, todėl negalėtų vadintis alumi;
b) distiliacija garinimu taip pat nėra tradicinė, todėl toks gėrimas negalėtų vadintis alumi;
c) taip, eisbock esmę sudaro kitokio alaus skonio, o ne alkoholio koncentracijos, siekimas. bet TECHNIŠKAI, distiliacija šaldymu yra tradicinė, todėl leistina tokį alų vadinti alumi.
su kita išvada sutinku – Brew Dog šiuo reklaminiu įvykiu siekia labiau rekordo, nei skonio. kažkas turėjo tą rekordą pasiekt, kad visi vėl galėtų nusiraminti ir grįžti prie skonio parametrų gerinimo:)